Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 81/04-970 buvo patenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. R. (toliau – J. R.) Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistajam J. R. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti J. R. taikytą lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo J. R., teismas vadovaujasi BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

8. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prokurorės skundą tenkino remdamasis ta aplinkybe, kad Komisijos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 81/07-970 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias BVK 157 straipsnio nuostatas, tačiau kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, sprendžiant šį klausimą apylinkės teismas įvertino ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

9. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis J. R. yra atlikęs daugiau nei vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą pradžios, taip pat pagal „OASys“ metodiką jam vis dar nustatoma vidutinė – 55 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vadinasi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar nuteistojo J. R. pažanga jau yra akivaizdi ir įtikinanti, kad taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Kaip jau nurodyta anksčiau šioje nutartyje, atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta 55 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinės rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis J. R. tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d. jis dalyvavo lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotoje individualioje motyvacinio pobūdžio adaptuotoje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir 2021 m. balandžio 6 d. už nepriekaištingą elgesį būryje ir dalyvavimą minėtoje programoje nuteistasis buvo paskatintas. Nuteistasis yra raštu pateikęs prašymą dirbti nemokamus darbus ir tuo pagrindu, jis sutvarkė būrio nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo patalpą. Teismas sutinka, kad šios anksčiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus šiuos duomenis kitų, nuteistojo elgesį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.

12. Pažymėtina, kad iš 55 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų net 25 yra dinaminiai, kurie gali keistis ir, kuriuos nuteistasis savo pavyzdiniu elgesiu turi galimybę sumažinti. J. R. nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, J. R. praeityje teistas 3 kartus. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas, o tai, teismo vertinimu, tik patvirtina aplinkybę, kad J. R. nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl pasirinko elgtis nusikalstamai. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, jis padarė bendrininkų grupėje. Praeityje J. R. buvo įtakojamas asocialios grupės ir pats suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau jis mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį matyti, kad J. R. yra selektyviai atviras, nėra linkęs kalbėti apie faktus, kurie jį charakterizuoja neigiamai. Kalbėdamas apie nusikaltimus J. R. nurodo, kad nusikaltimai padaryti jau seniai, o šiuo metu jis yra „visiškai kitas žmogus“. Nuteistasis kai kuriose situacijose ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją galima teigti, kad ne visuomet tai sekasi pritaikyti sau. Nuteistais nesugeba atpažinti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. J. R. pasekmių suvokimas taip pat nėra pakankamas, jis yra linkęs kaltinti kitus, perkeliant jiems atsakomybę ir pasekmes. Nors nuteistasis ir sugeba suprasti ir tam tikru požiūriu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus jis linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. J. R. yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės ir yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Jis taip pat yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano, kad yra pasimokęs iš savo klaidų. J. R. taip pat yra linkęs minimizuoti bei racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį bei turi savitą savo elgesio paaiškinimą. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose nėra nė karto pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus nėra palankios. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teigia, jog suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti pataisos įstaigoje.

13. Įvertinęs visumą anksčiau išvardintų aplinkybių, apygardos teismas konstatuoja, kad J. R. pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose. Nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu J. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistojo gynėjas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl netinkamo BVK 157 straipsnio normų taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad savo skunde nuteistojo gynėjas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu jam atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundo turinio, advokatas pateikė iš esmės atsiliepimui į prokurorės skundą analogišką procesinį dokumentą, visiškai neaptardamas aplinkybių, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.