- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1405-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00965-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „A. J.“, žemės ūkio bendrovei „A. J.“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo žemės ūkio bendrovės „A. J.“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr.2-22-384/2012 civilinėje byloje pagal M. B. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „A. J.“ dėl privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti A. S. 2008-07-18 sudarytą su ŽŪB „A. J.“ 8,37 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jurbarkų kadastrinėje vietovėje, nuomos sutartį, įpareigoti atsakovą, įsiteisėjus sprendimui šioje byloje, per tris dienas perduoti žemės sklypą ieškovui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad A. S. 2008-07-18 sudarė jam priklausančio 8,37 ha žemės sklypo nuomos sutartį su ŽŪB „ A. J.“ dešimčiai metų, nustatant 300 Lt nuomos mokestį už vieną žemės hektarą A. S. vėliau nutarė jam priklausantį žemės sklypą parduoti, todėl pirmiausia pranešė atsakovui, siūlydamas sklypą pirkti. Atsakovas pirkti sklypo nepageidavo, todėl 2010-08-20 žemės sklypą nusipirko ieškovas M. B.. Prieš nusiperkant žemės sklypą, ieškovas pasiūlė atsakovui nuomos sutartį nutraukti tarpusavio susitarimu ir buvęs ankstesnis bendrovės vadovas žadėjo sutartį nutraukti tarpusavio susitarimu, tik pageidavo, jog nuomos sutartis nebūtų nutraukta iki 2011 m. kovo 1 d., nes bendrovė turėjo įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pasikeitus bendrovės vadovui, bendrovė tarpusavio susitarimu sutarties nutraukti neketina, tačiau ieškovo nuomone pažeidinėja sudarytą sutartį, tai yra nesumoka nustatytu laiku nuomos mokesčio, be to netinkamai, ne pagal paskirtį naudoja nuomojamą žemės sklypą, tinkamai jo neprižiūri, alina žemę, dėl ko ateityje sumažės derlingumas. Dėl šių priežasčių ieškovo nuomone sudarytoji žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukta ir atsakovas privalėtų ginčo žemės sklypą grąžinti ieškovui, kuris ūkininkauja ir ketina žemės sklypą panaudoti pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė A. S., 2008-07-18 sudarytą su žemės ūkio bendrove „A. J.“ (duomenys neskelbtini) Jurbarkų kadastrinėje vietovėje, nuomos sutartį. Įpareigojo ŽŪB „A. J.“, įsiteisėjus sprendimui šioje byloje, per tris dienas perduoti žemės sklypą ieškovui. Priteisė iš ŽŪB „A. J.“, M. B. 1226 Lt bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės pajamas 21Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 18 d. A. S. išnuomavo atsakovui 8,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta dešimčiai metų. Atsakovas įsipareigojo mokėti po 300 Lt už kiekvieną žemės hektarą, metinio nuomos mokesčio suma- 2481 Lt, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti iki kiekvienų ateinančių metų kovo 1d.( b.l.6-7). A. S. pasiūlė nuomojamą žemės sklypą pirkti atsakovui, tačiau ŽŪB „A. J.“ šio sklypo pirkti nepageidavo (b.l.9) ir A. S. šį žemės sklypą 2010-08-20 pardavė ieškovui M. B.(b.l.10-11). Iš byloje esančios nuomos sutarties teismas nustatė, kad žemės sklypo naudojimo tikslinė paskirtis- žemės ūkio paskirties žemė ( sutarties 1.1p). Nuomininkas įsipareigojo žemės sklypu naudotis kaip protingas savininkas ( sutarties 3.1p)(b.l.6-7). Iš ieškovo atstovo aiškinimo bei byloje esančios medžiagos teismas konstatavo, jog atsakovas šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė: 2011-08-03 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra atliko patikrinimą nuomojamame žemės sklype, nustatė pažeidimus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo valdybos pirmininkui S. D. bei nubaudė pagal ATPK 51str.1d.; 2011-08-18 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra surašė ŽŪB „A. J.“ privalomą nurodymą dėl pažeidimų sandėliuojant gyvulių mėšlą bei tvarkant atliekas, esančias (duomenys neskelbtini).( b.l.36-44); Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-08-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo vadovui S. D. dėl padarytų pažeidimų nuomojamame sklype ir nubaudė pagal (duomenys neskelbtini).(b.l.102-105); Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos suteikė informaciją, kad ŽŪB „A. J.“ valdoje (duomenys neskelbtini). 2011-08-31 buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr.113421-9490, esančiame lauke Nr.1, pareiškėjas nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.3D-327, reikalavimų:“ ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių ( pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas-sunkus); „ juodąjį pūdymą bei sodų ir uogynų tarpueilius ( išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose laikoma veja ar pieva) reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines kovos su piktžolėmis priemones ( pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas-sunkus). Pagal 2011 m. paraišką už GAAB reikalavimų nesilaikymą buvo pritaikyta 5 procentų sankcija.(b.l.120). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas naudoja žemę ne pagal sutartį ir tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Be to iš šalių aiškinimų bei bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui nuomos mokestį už 2010 metus M. B. sumokėjo tik 2011-10-21 (b.l.125), tai yra praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po to, kai nuomos mokestis pagal sutartį privalėjo būti sumokėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas ŽŪB „A. J.“ nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka ir prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso principus ir normas, taip pat netinkamai įvertino įrodymus, liečiančius naudojimąsi žemės sklypu bei nuomos mokesčio mokėjimą, to pasėkoje padarė neteisingas išvadas. Teismas neatsižvelgė į ŽŪB „A. J." argumentus ir veikė išimtinai ieškovo interesais. Pažymėtina, kad ieškovas bet kokiais būdais siekė nutraukti žemės nuomos sutartį, nors akivaizdžiai tam nebuvo pagrindo, bei ieškojo įvairiausių „kabliukų". Teismas priimtu sprendimu nustatė, kad atsakovas, naudodamasis žemės sklypu darė įvairius pažeidimus. Tačiau nebuvo atsižvelgta į ŽŪB „A. J." valdybos pirmininko teismo posėdžių metu išsakytus teiginius bei paaiškinimus apie tai, kodėl atsakovas konkrečioje situacijoje elgėsi būtent taip. Teismas vertino tik vienintelę iš pirmininko išsakytų aplinkybių, kad taip buvo elgiamasi dėl nedėkingų klimato sąlygų. Kitos aplinkybės - tokios kaip žemės pūdymas geresniam derliui išgauti, jos tręšimas -visiškai nebuvo vertinamos. Teismas sprendime nepagrindė, kodėl atmetė šiuos visus atsakovo išsakytus argumentus kaip neįrodytus, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 4 p. reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakingos institucijos, tikrinusios, ar tinkamai naudojamasi žemės sklypu, tiek 2009 m., tiek 2010 m. nenustatė, kad atsakovas pažeidžia teisės aktų reikalavimus (netinkamai prižiūri/naudoja žemės sklypą). Kita minima nutraukimo priežastis - atsakovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio. Taip įvyko dėl to, kad ilgą laiką nebuvo gauta sąskaita su pasikeitusiais ieškovo rekvizitais. Kadangi atsakovas yra centralizuotai valdomas (per AB „A. G."), tai tuo pačiu ir visi mokėjimai daromi centralizuotai, nustatytu laiku. Todėl ir nebuvo iškart sumokėta sąskaita ir po pavėluoto jos gavimo. Pažymėtina, kad iki šiol atsakovas nebuvo gavęs jokių pretenzijų dėl to, jog nebuvo laiku mokamas nuomos mokestis. Šiuo metu atsakovas nėra skolingas ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. B. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad byloje nustatytos ir teismo sprendime aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesielgė kaip protingas savininkas. Atsakovo veiksmai vertintini kaip netinkamas sutarties vykdymas, todėl yra pagrindas reikalauti nutraukti sutartį. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai, suponuoja išvadą, jog atsakovas ŽŪB „A. J." nesilaikė sutarčių vykdymo principų netinkamai naudojo nuomojamą žemės sklypą, taip pažeisdamas žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus. Teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas sprendime motyvavo kiekvieną argumentą dėl kurio tenkino ieškinį, pateikė visų byloje esančių įrodymų analizę, nurodydamas faktinius ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas. Taigi, teismo sprendimas yra motyvuotas, todėl atsakovo argumentas, jog priimant sprendimą pažeisti (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 4 p. reikalavimai atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės kelia teisės taikymo klausimus, todėl tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktos fotonuotraukos nelaikyti kaip nauji įrodymai, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teisės nutraukti terminuotą žemės nuomos sutartį.
Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje nurodoma, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka: 30 kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas naudoja žemę ne pagal sutartį ir tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir nurodė, kad vien dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą remdamasis sekančiais duomenimis, esančiais byloje. 2011-08-03 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra atliko patikrinimą nuomojamame žemės sklype, nustatė pažeidimus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo valdybos pirmininkui S. D. bei nubaudė pagal ATPK 51str.1d., o 2011-08-18 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra surašė ŽŪB „A. J.“ privalomą nurodymą dėl pažeidimų sandėliuojant gyvulių mėšlą bei tvarkant atliekas, esančias (duomenys neskelbtini).( b.l.36-44); Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-08-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo vadovui S. D. dėl padarytų pažeidimų nuomojamame sklype ir nubaudė pagal (duomenys neskelbtini).(b.l.102-105); Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos suteikė informaciją, kad ŽŪB „A. J.“ valdoje (duomenys neskelbtini). 2011-08-31 buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr.113421-9490, esančiame lauke Nr.1, pareiškėjas nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.3D-327, reikalavimų: ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių ( pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas-sunkus); „ juodąjį pūdymą bei sodų ir uogynų tarpueilius ( išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose laikoma veja ar pieva) reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines kovos su piktžolėmis priemones ( pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas-sunkus). Pagal 2011 m. paraišką už GAAB reikalavimų nesilaikymą buvo pritaikyta 5 procentų sankcija.(b.l.120).
Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui nuomos mokestį už 2010 metus M. B. sumokėjo tik 2011-10-21 (b.l.125), tai yra praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po to, kai nuomos mokestis pagal sutartį privalėjo būti sumokėtas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009). Nagrinėjamojoje byloje ieškovas neigiamo pobūdžio pasekmių buvimo faktą grindė bendro pobūdžio samprotavimais, nepateikė jo patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų žalos nuomotojui faktą, tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą klausimą, pirmiausia turėjo nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir juos įvertinti taip pat nustatyti ar nuomininko veiksmai leido nuomotojui nesitikėti, kad nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatų, kuriose atskleidžiami sutarties esminį pažeidimą nustatantys kriterijai, tarp jų – reikšmingi, taikant CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Teisėjų kolegija laiko, kad byloje nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai sandėliuojant mėšlą ir kovojant su piktžolėmis žemės sklype nelaikytina aplinkybėmis, kad atsakovas žemę naudoja ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat nelaikytina, kad tokiais savo veiksmai atsakovas iš esmės pažeidė 2008 m. liepos 18 d. žemės nuomos sutarties reikalavimus. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad dėl šių ieškovo pažeidimų jam būtų atsiradusios neigiamos pasekmės ar padaryta žala.
Pagal 2008 m. liepos 18 d. žemės nuomos sutartį 2.4 p. nuomos mokestis už einamuosius metus mokamas ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1 d. Iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matosi, kad ieškovas tapo žemės sklypo savininku 2010 m. rugpjūčio 20 d. (b.l.10-11). Iš atsakovo 2011 05 24 atsakymo ieškovui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (b.l. 24) matosi, kad atsakovas nurodo, kad bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusius nuomotojo rekvizitus. Iš 2011 07 28 pareiškimo atsakovui matosi, kad ieškovo įgaliotas asmuo siūlė atsakovui sumokėti žemės mokestį už 2010 m. ir 2011 m. iki sutarties nutraukimo dienos iki 2011 08 10 (b.l.27). Iš teismui pateiktų mokėjimo dokumentų matosi, kad atsakovas žemės nuomos mokestį ieškovui 702,95 Lt sumokėjo 2011 m. spalio 21 d. (b.l. 121-125). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovas žemės nuomos mokestį nesumokėjo laiku dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pasikeitusius žemės nuomotojo rekvizitus ir šią atsakovo nurodytą aplinkybę yra pagrindas pripažinti svarbia priežastimi, dėl ko laiku nebuvo sumokėtas žemės nuomos mokestis.
Iš išdėstytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindų būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovas kaip žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį, iš esmės pažeisdamas sutarties sąlygas ar žemę naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o dėl to ieškovui būtų atsiradę neigiamos pasekmės. Be to, darytina išvada, kad žemės nuomos mokestį atsakovas ieškovui laiku nesumokėjo dėl svarbių priežasčių. Todėl dėl netinkamo įrodymų vertinimo ((duomenys neskelbtini) str.) pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio pareiškimą atmesti.
Kadangi ieškinio pareiškimas atmestinas, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 226 Lt žyminio mokesčio bei 21 Lt turėtų pašto išlaidų. (CPK 93 str. 5 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo M. B. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „A. J.“ dėl privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo atmesti.
Priteisti iš M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei - 226 ( du šimtus dvidešimt šešis ) Lt žyminio mokesčio bei 21 Lt pašto išlaidų.