- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1012-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-1012-492/2007
Teisėjas Stanislovas Juocevičius Procesinio sprendimo kategorija:
42.8.; 42.9.; 73.2.5.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4797-110/2007 pagal E. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. B. prašė priteisti iš atsakovo UAB „PZU Lietuva“ 34 992 Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-07-04 ieškovas E. B. ir atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ sudarė draudimo sutartį Nr. AC 223454, pagal kurią ieškovas 162 000 Lt sumai apdraudė automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas valdė ir naudojo lizingo sutarties pagrindu. Draudimo sutartimi atsakovas įvykus draudiminiam įvykiui įsipareigojo išmokėti 162 000 Lt draudimo išmoką. Vagystės atveju šalys susitarė taikyti 10 procentų dydžio franšizę. Draudimo sutartimi tarp šalių susitarta, kad naudos gavėjas pagal šią sutartį yra UAB ,,SEB VB lizingas“. 2006-05-17 apdraustas automobilis buvo pavogtas. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, apie įvykį informavo policiją ir atsakovą. Atsakovas transporto priemonės vagystę pripažino draudiminiu įvykiu ir 2006-09-05 pervedė 110 808 Lt dydžio draudimo išmoką į naudos gavėjo UAB ,,SEB VB lizingas“ sąskaitą. Atsakovas nevisiškai įvykdė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir neteisėtai sumažino priklausančią mokėti draudimo išmoką, neišmokėdamas 145 800 Lt sumos (162 000 – 10 procentų), numatytos 2005-07-04 automobilio draudimo sutartyje automobilio vagystės atveju. Nėra aišku, kuo vadovaujantis atsakovas nustatė transporto priemonės vertę draudiminio įvykio dieną ir nepagrįstai neišmokėjo 34 992 Lt. Pažymėjo, jog praradus transporto priemonę, draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai. Be to, draudėjas yra silpnesnė šalis, sutartis sudaroma prisijungimo būdu, todėl ieškovas negalėjo įtakoti automobilio vertės nustatymo. Neaišku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, kad per 10 mėnesių automobilis nuvertėjo 24 procentais. Draudikas tokių aplinkybių neįrodė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino - priteisė ieškovui E. B. atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva” 34 992 Lt draudimo išmoką, 3 324,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 38 316,88 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 992 Lt sumą nuo 2007-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas UAB „PZU Lietuva“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 pagrindu. Draudimo sumą atsakovas apskaičiavo atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nuo draudimo sutarties sudarymo dienos iki transporto priemonės vadystės dienos buvo eksploatuojama 10 mėnesių, per kuriuos galėjo nuvertėti apie 24 procentus. Transporto priemonių draudimo taisyklių 15.1.3. punktas numato, kad kai transporto priemonė yra pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės, jos detalių, įrangos rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta franšizės suma. Ieškovas, drausdamas automobilį, nepageidavo draudimo sutartyje papildomos sąlygos, kad draudimo išmoka būtų skaičiuojama nuo draudimo sumos, o ne nuo rinkos kainos draudiminio įvykio dieną. Apdrausta transporto priemonė ieškovo buvo eksploatuojama nuo draudimo sutarties sudarymo 10 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, todėl jos vertė sumažėjimas 24 procentais yra realus. Draudėjas patyrė žalą ne draudimo sumos dydžio, bet tokio dydžio, kokia buvo pavogtosios transporto priemonės vertė įvykio dieną. Draudimo sutartis yra kompensacinio pobūdžio sutartis, tačiau draudimo išmoka nebūtinai turi sutapti su draudimo suma. Atsakovas apdraustojo automobilio nuvertėjimą įvertindamas 24 procentais rėmėsi nepriklausomų ekspertų pateikta išvada, atsižvelgiant į eksploatuojamo automobilio ridą per 10 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu 2007 m. balandžio 2 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. B. iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 8 082,00 Lt neišmokėtą draudimo išmoką ir 1 042,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 9 124,46 Lt, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 082,00 Lt sumą nuo 2007-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad sudarant 2005-07-04 draudimo sutartį draudikas nustatė, jog draudžiamojo automobilio vertė yra 162 000 Lt, numatant vagystės atveju 10 procentų franšizę. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 15.1.3. punktą kai transporto priemonė pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio dieną (išskyrus draudimą „Naująja verte“ ir draudimą „Pastovia draudimo suma“), sumažinta franšizės suma. Drausdamas automobilį, ieškovas nedraudė „Naująja verte“ ir „Pastovia draudimo suma“, kad draudimo išmoka būtų skaičiuojama nuo draudimo sumos, o ne nuo rinkos kainos draudiminio įvykio dieną. Pagal CPK 58 straipsnio 1 dalį, draudikui tenka aplinkybių, patvirtinančių automobilio vertės pasikeitimą po draudimo sutarties sudarymo, įrodymo pareiga. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ duomenis apie transporto priemonės BMW 530 D, pagamintos 2005 m. vidutinę rinkos vertę. Įvertinus gamyklinę pavogto automobilio komplektaciją bei jo ridą (48 747 km), vidutinė tokio automobilio rinkos vertė 2006 m. gegužės mėn. buvo apie 132 100 Lt (l. 70-72). Darytina išvada, kad tai reali pavogto automobilio vertė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistina ieškovui suma – 8 082,00 Lt (132 100 Lt – 10 % = 13 210 Lt ; 132 100 – 13 210 Lt = 118 890 Lt; 118 890 Lt – 110 808 Lt = 8 082,00 Lt).
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai ir priteisti 26 910 Lt nepriteistos draudimo išmokos, 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu susitarė, jog draudimo suma yra 162 000 Lt, transporto priemonės vagystės atveju bus taikoma 10 procentų dydžio išskaita. Dėl kitokių išlygų susitarta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog praradus apdraustą transporto priemonę, draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai. Pažymėjo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes draudimo įmoka skaičiuojama nuo visos sumos, o išmoka nuo apdrausto turto rinkos kainos įvykio dieną. Teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę rėmėsi UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta analize. Atkreipė dėmesį, jog automobilis buvo pavogtas, todėl objektyvių duomenų apie jo techninę būklę, komplektaciją, ridą byloje nėra, pateikta UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ informacija yra bendro pobūdžio, todėl manytina, kad draudikas neįrodė automobilio nuvertėjimo, o UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ negalėjo vertinti transporto priemonės, nes ji pavogta. Duomenų, jog automobilis buvo techniškai apgadintas nėra, todėl ieškovo reikalavimai priteisti neišmokėtą sumą yra pagrįsti. Jeigu automobilio praradimo atveju draudikas išmokėtų mažesnę sumą nei draudimo suma, tai reikštų, kad draudimo kompanija nepagrįstai pasipelno draudėjo sąskaita. Be to, pagal draudimo sutartį, draudėjas ir taip negauna 10 procentų išskaitos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiga įrodinėti žalos dydį tenka pačiam apeliantui. Šis nepateikė jokių įrodymų apie automobilio vertę vagystės dieną, kurie paneigtų atsakovo pateiktus įrodymus. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta išvada padaryta remiantis UAB „Krasta Auto“ pateikta informacija apie automobilio komplektaciją šios transporto priemonės įsigijimo dieną. Ieškovas nepateikė duomenų, jog būtų pagerinęs automobilį ar kokiu kitu būdu padidinęs jo rinkos vertę. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas sudarydamas draudimo sutartį turėjo galimybę pasirinkti draudimo variantus, pagal kuriuos draudimo išmoka būtų skaičiuojama nuo draudimo sumos, o ne nuo apdrausto turto rinkos vertės įvykio dieną. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimo išmoka gali būti mažinama, kai įrodoma, kad apdraustojo turto vertė jo praradimo momentu buvo mažesnė už draudimo sutartyje numatytą sumą.
Ieškovo E. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2005-07-04 ieškovas E. B. ir atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ sudarė draudimo sutartį Nr. AC 223454, pagal kurią ieškovas 162 000 Lt sumai apdraudė automobilį BMW 530 (l. 5). 2006-05-17 apdraustas automobilis buvo pavogtas (l. 18) . UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-09-05 pervedė 110 808 Lt dydžio draudimo išmoką į naudos gavėjo UAB ,,SEB VB lizingas“ sąskaitą, šios aplinkybės šalys neginčija. Ieškovas prašė priteisti iš ieškovo neišmokėtą 34 992 Lt draudiminę išmoką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu 2007 m. balandžio 2 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. B. iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 8 082,00 Lt neišmokėtą draudimo išmoką ir 1 042,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 9 124,46 Lt, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 082,00 Lt sumą nuo 2007-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (l.78-81).
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą dalį, kurią atmestas reikalavimas dėl 26 910 Lt draudimo išmokos priteisimo ir šią sumą priteisti.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal Draudimo sutartį šalys susitarė, jog ieškovo turtiniai interesai yra apsaugoti 162 000 Lt suma, todėl atsakovas išskaičiavęs 10 procentų vagystės atveju turėjo sumokėti 145 800 Lt yra nepagrįsti, atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šia aplinkybę, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog draudimo sutartimi ieškovo interesai buvo apdrausti 162 000 Lt. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.049 15.1.3. punktą, kai transporto priemonė pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio dieną (išskyrus draudimą „Naująja verte“ ir draudimą „Pastovia draudimo suma“), sumažinta franšizės suma. Drausdamas automobilį, ieškovas nedraudė „Naująja verte“ ir „Pastovia draudimo suma“, kad draudimo išmoka būtų skaičiuojama nuo draudimo sumos, o ne nuo rinkos kainos draudiminio įvykio dieną. Pasirašydamas draudimo sutartį ieškovas turėjo teisę rinktis konkrečias sutarties sąlygas nuo kurių priklausė, kokia apimtimi bus apdrausti ieškovo turtiniai interesai. Sudaręs 2005-07-04 draudimo sutartį ir pasirinkęs esamą variantą, ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su rinkos pokyčiais bei konkretaus daikto nuvertėjimu. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju ieškovas negali reikalauti taikyti tokių sąlygų, dėl kurių šalys nesusitarė. Apelianto argumentas, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, draudimo įmoką skaičiuodamas nuo visos draudimo sumos, o įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką skaičiuoja nuo rinkos kainos įvykio dieną, yra nepagrįstas, atmestinas. Negalima sutikti su tokia apelianto pozicija, kadangi sąlyga, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka skaičiuojama nuo rinkos kainos įvykio dieną, pasirašant sutartį buvo numatyta ir žinoma ieškovui. Ši sąlyga nepripažintina netikėta, pažeidžiančia apelianto interesus, šalių pusiausvyros ir sąžiningumo principus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ informacija apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, nes ši nesusijusi su konkrečia pavogta transporto priemone ir nėra objektyvi, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip minėta aukščiau, pagal Taisyklių 15.1.3. punktą, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką skaičiuojama nuo transporto priemonės rinkos kainos draudiminio įvykio dieną. Apeliantas ginčija draudiko paskaičiavimus teigdamas, jog automobilis buvo nepagrįstai daug nuvertintas. Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie automobilio rinkos kainą vagystės dieną, transporto priemonės komplektaciją, t.y. neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovo atstovė pateikė teismui pavogto automobilio 2005-06-30 Specifikaciją. Iš UAB „Nepriklausimų autoekspertų biuras“ išvados matyti, kad atliekant išvadą buvo atsižvelgta į UAB „Krasta Auto“ pateiktą informaciją apie automobilio komplektaciją, kuri sutampa su pavogtos transporto priemonės komplektacija. Darytina išvada, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktas vertinimas yra objektyvus, ši išvada yra vienintelis įrodymas byloje patvirtinantis transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių šią išvadą. Kadangi ieškovas savo argumentų nepagrindė, įrodymų susijusių su pavogtos transporto priemonės pagerinimu ar vertės padidinimu nepateikė, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta išvada.
Iš SEB „VB lizingas“ 2006-10-10 rašto (l. 107) matyti, kad ieškovas E. B. pagal 2005-06-30 finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-060343, kurią buvo įsigytas pavogtas automobilis BMW 530d, įsipareigojimų UAB SEB VB lizingas neturi, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti draudimo išmokos dalies.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, įvertino pateiktus šalių įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.