- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-109-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32846-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
- Kategorijos
- 2.1.4.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.2Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai (BPK 326 str. 1 d. 4-5 p.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-651/2019
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32846-2018-7
2019 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. gynėjo advokato Jono Špelverio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteista dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
Į V. K. bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2018 m. liepos 10 d. 20 val. (40 min.) iki 2018 m. liepos 12 d. 14 val. (26 min.), t. y. 2 paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią V. K. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta iš V. K. konfiskuoti valstybės naudai 20 (dvidešimt) Eur, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate.
Mobilų telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiui jį nurodyta perduoti saugoti su nuteistosios daiktais pataisos įstaigos administracijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistoji V. K. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir pardavė narkotines medžiagas, t. y. ji 2018 m. liepos mėn. K. mieste iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo (nusipirko) 108,127 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurias neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ji 2018 m. liepos 10 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) 1,462 g. įsigytų narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminės dalys) - už 20 Eur pardavė D. M.. Likusius 106,665 g. narkotines medžiagas - kanapes (antžeminės dalys) - toliau neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė namuose, (duomenys neskelbtini). Taip pat ji 1,880 g. įsigytos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys) nuo 2018 m. liepos 10 d. 20.40 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs šortų kišenėje P., kol 2018 m. liepos 10 d. 21 val. Klaipėdos AVPK P. miesto policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jas rado ir paėmė Klaipėdos AVPK P. miesto policijos komisariato pareigūnai. Likusius 104,785 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), nuo 2018 m. liepos 10 d. 20.40 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. liepos 10 d. 22 val., kratos metu, rado ir paėmė Klaipėdos AVPK P. miesto policijos komisariato policijos pareigūnai.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios prisipažinimą, byloje surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad byloje įrodyta kaltinamosios V. K. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. įrodyta, kad ji neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir pardavė narkotines medžiagas.
2.1. Skirdamas bausmę nuteistajai V. K., teismas įvertino nuteistosios atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad V. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį - veika padaryta tyčia, veikos stadiją - veika baigta, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: administracine tvarka per vienerius metus bausta du kartus už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1 dalis), neteista, dirba, gydėsi (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, šiuo metu Plungės apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl V. K. kaip motinos valdžios apribojimo į jos nepilnametį vaiką (Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 64-75, 127-138, 172-182, II t., b. l. 151-163) ir padarė išvadą, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 1 dalis.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
2.2. Teismas vadovaudamasis BK 72 straipsniu nusprendė konfiskuoti iš V. K. 20 Eur, nes ši suma yra iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Telefono „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) nekonfiskavo, nes teismo manymu, šioje situacijoje minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas. Nurodė, kad telefonas nebuvo vienintelė ir nepakeičiama nusikaltimo padarymo priemonė - nuteistieji bendravo ir kitais būdais. Be to, neprašoma konfiskuoti narkotinių medžiagų pirkėjų (kitų šiuo nuosprendžiu nuteistų asmenų) telefonų, nors jie taip pat naudojosi telefonais kontaktuodami su V. K.. Teismo manymu, konfiskavus telefoną, būtų nukrypta nuo nusikaltimo priemonės konfiskavimo tikslo esmės. Dėl nurodytų priežasčių telefoną teismas nusprendė grąžinti V. K. ir palikti jos nuosavybei neribotam naudojimui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. K. gynėjas advokatas Jonas Špelveris prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį, kuriuo V. K. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme, pakeisti ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2punktą, 3 dalies 3 punktą paskirti švelnesnę bausmės rūšį: viešuosius darbus teismo nustatytam terminui ir sąlygomis, ar laisvės apribojimo bausmę arba paskirti kitą švelnesnę bausmės rūšį, išskyrus arešto bausmę. Arba skundžiamą nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.1. Nurodo, kad teismas, paskirdamas bausmę, neatliko išsamios nuteistosios asmenybės analizės. Mano, kad buvo pažeistas bausmės skyrimo teisingumo principas, nes teismas nevertino galimybės nuteistajai pritaikyti BK 54, 62 straipsnių nuostatų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji teisiama pirmą kartą, augina mažametį vaiką, kuriam šiuo metu yra 3 metai, yra jauno amžiaus, be to, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, tokiu būdu taip pat padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus asmenis, dalyvavusius perkant narkotinę medžiagą. Be to, pažymi, kad padarytos veikos pavojingumą mažina tai, kad tik vieną kartą pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, jai buvo galima paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės taikymas yra ultima ratio priemonė, todėl kiekvienu atveju turi būti įvertinta teisinga pusiausvyra tarp nusikalstamos veikos pavojingumo ir numatytos bausmės. Šiuo atveju mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistosios asmenybei. Nurodo, kad nuteistoji šiuo metu siekia dirbti, teisingai gyventi ir auginti savo mažametį vaiką, būti naudinga visuomenei ir tai rodo jos norą taisytis ir ateityje nenusikalsti. Kadangi teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl paskyrė neteisingą bausmę. Mano, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas paskatintų nuteistąją ateityje laikytis įstatymų, taip pat išlaikyti stiprius socialinius ryšius su šeima, visuomene ir darbine aplinka.
3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista V. K. teisė į gynybą. Tvirtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina apie nuteistosios fizinius ir psichinius trūkumus ir leidžia teigti, kad V. K. negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Po bylos išnagrinėjimo, buvo užklausta dėl V. K. psichinės sveikatos ir gautas atsakymas, kad V. K. nuo 2017-10-31 dėl psichikos sutrikimų buvo gydoma ambulatoriškai ir stacionariai, šiuo metu gydymas tęsiamas medikamentais. V. K. buvo teisiama už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jai vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalie 2 punktu turėjo būti užtikrinta teisė į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas nepagrįstai pranešime nurodė, kad pagal BPK 51 straipsnį gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, kad ikiteisminio tyrimo metu advokato buvo atsisakyta, nes V. K. nebuvo atsisakiusi gynybos ir jai ikiteisminio tyrimo metu dėl minėtų aplinkybių buvo užtikrinta teisė į gynybą ir jos interesus gynė advokatas, paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad V. K. gydėsi (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, tačiau nepagrįstai neužtikrino gynėjo dalyvavimo teisme, kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymi, kad iš pokalbių su nuteistąja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo, matyti, kad jos supratimas apie bylos aplinkybes ir bylos procesą yra neadekvatus ir teismas, nagrinėdamas bylą, tai turėjo pastebėti. Mano, kad ši aplinkybė turi būti pripažinta procesiniu pažeidimu, kuris sutrukdė teismui teisingai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes ir paskirti tinkamą bausmę. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, buvo šališkas.
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintas Pikčiūnas apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – V. K. telefono „Samsung“ IMNEI (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies telefono „Samsung“ IMNEI (duomenys neskelbtini) grąžinimo bei saugojimo tvarką.
4.1. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Nesutinka su teismu, jog telefono konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Teigia, jog turto konfiskavimas yra skiriamas kartu su bausme ir nuo teismo nuožiūros jos taikymas nepriklauso ir yra privalomas. V. K. telefonas yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymo priemonė, todėl remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi privaloma skirti įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Mano, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad telefono konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Būtent juo naudojantis padarytas sunkus nusikaltimas, todėl jo nekonfiskavus, jis vėl galėtų būti naudojamas nusikaltimams daryti ir taip nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo pobūdis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios V. K. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinis skundas tenkintinas.
Prokuroro apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteisti ir J. V., D. M., G. A., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė. Kolegija neįžvelgė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų šių nuteistųjų atžvilgiu.
2. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamą bylą ir V. K. neužtikrindamas teisinės gynybos, pažeidė procesinės teisės normas ir tai kliudė teisingai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį. Šiuo atveju buvo esmingai suvaržytos kaltinamosios V. K. teisės.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisė į gynybą yra visuotinai pripažinta ir deklaruojama tarptautiniuose dokumentuose.
4. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. To paties straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Taigi kaltinamojo teisė į gynybą bendriausia prasme reiškia galimybę jam pačiam ar su gynėjo pagalba ginčyti kaltinimą ir jo pagrindą, t. y. duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, patikimumą, išsamumą, teisingumą ir pan. Teisė į gynybą susijusi su rungimosi principu, įtvirtintu BPK 7 straipsnyje, reiškiantį kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu.
5. BPK numato atvejus, kai įtariamojo (kaltinamojo) interesams baudžiamojo proceso metu būtinai turi atstovauti gynėjas. Tai situacijos, kai dėl įtariamojo (kaltinamojo) asmeninių savybių ar dėl bylos sudėtingumo yra manoma, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens interesai, nedalyvaujant gynėjui, gali būti pažeidžiami. Atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, nurodyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis. BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tokiems asmenims priskiriami asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Negalinčiais visavertiškai pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini ir įtariamieji (kaltinamieji, nuteistieji), kurie, nors ir pripažinti pakaltinamais, turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą.
6. Analizuojamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2018 m. spalio 22 d. gauta informacija, kad V. K. gydosi (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriuje. Diagnozė - adaptacijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, žalingas vartojimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas (t. 2, b. l. 163). Vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato parinkimo V. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą Joną Špelverį. 2018 m. spalio 23 d. nutarimu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu V. K. atstovauti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas gynėjas advokatas Jonas Špelveris (t. 2, b. l. 167-168). 2018 m. spalio 31 d. gauta specialisto išvada, kad V. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 166). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, kuria paskirtas teisiamasis posėdis, nurodė, kad vadovaujantis BPK 51 straipsniu, gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, todėl neskiriamas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalie 2 punktu V. K. buvo paskirtas gynėjas, tačiau pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad gynėjas nėra būtinas.
7. Kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo pozicija nepagrįsta, nes byloje esantys duomenys apie V. K. sveikatą, leido daryti išvadą, kad ji priklauso asmenims, nurodytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte: ji priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei. Be to, buvo duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K., atsižvelgus į jos sveikatos būklę, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės turėjo signalizuoti teismui apie tai, jog gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas, todėl privalėjo pasirūpinti gynėjo iškvietimu kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju byla išnagrinėta V. K. nepaskyrus gynėjo.
7.1. Kolegija pažymi, kad specialisto išvada, jog V. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kad nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jai trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, neturėjo būti esminis kriterijus neužtikrinti V. K. būtinos gynybos. Kaip minėta, byloje esantys duomenys leido daryti išvadą, kad V. K. nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų, nevisiškai suvokia, kas darosi aplinkui. Prie apeliacinio skundo bei apeliacinio teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie V. K. sveikatos būklę, teismo posėdžio metu nuteistosios V. K. duoti parodymai, tik patvirtino, kad V. K. nesuvokia savo atliktų veiksmų reikšmės ir negali kritiškai jų vertinti. Prie apeliacinio skundo pateiktame Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad V. K. tęsiamas medikamentinis ambulatoriškas gydymas ir pažymėta, kad ir toliau išlieka V. K. nurodyti nusiskundimai: liūdnos nuotaikos, sutrikęs miegas, padidėjęs verksmingumas. Nurodyta, kad buvo konsultuota psichiatrų. 2018-10-03 – 2018-11-02 gydyta dienos stacionare dėl ligos pablogėjimo (VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikoje). (duomenys neskelbtini) išduotame išraše nurodyta V. K. diagnozė: kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams. Nurodyta, kad sutrikimą reikalinga gydyti antipsichotiniais medikamentais ir pacientė šiuo metu neturėtų nei dirbti, nei atstovauti save teisme. Įvertinus V. K. būklę nurodyta, kad pacientė nėra kritiška dėl to, kas vyksta su ja. Taigi pateikti papildomi duomenys tik patvirtina, kad V. K. nesugeba kritiškai mąstyti, nesuvokia, kas iš tiesų su ja vyksta, todėl jai buvo būtina užtikrinti gynybą teisme. Pažymėtina, kad pačios kaltinamosios išreikšta valia teisminio bylos nagrinėjimo metu gintis pačiai, neturėjo teismui būti pagrindu tęsti procesą, neišsprendus gynėjo paskyrimo kaltinamajai klausimo teismo iniciatyva ir neužtikrinus realaus gynėjo dalyvavimo procese, kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 3 dalyje. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje, ginant kaltinamąją, kuri dėl psichinių trūkumų negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą, yra itin reikšminga jos procesinių teisių užtikrinimo garantija ir teisingo teismo sprendimo priėmimo sąlyga.
8. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, nors ir buvo byloje duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. K. negali tinkamai save atstovauti teisme, tačiau nepagrįstai neužtikrino būtinos gynybos. Susidariusi situacija vertintina kaip reiškianti, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant kaltinamosios teisę turėti gynėją, dėl to padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris leidžia įžvelgti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą. Ištaisyti padarytus pažeidimus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, negalima. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir su jos nuteisimu susijusių kitų klausimų išsprendimas, perduotini iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Nustačius, kad byla išnagrinėta padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su nuteistajai paskirta bausme, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumu. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Todėl kiti nuteistosios V. K. gynėjo advokato J. Špelverio apeliacinio skundo argumentai bei prokuroro Ginto Pikčiūno apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė; dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš V. K. valstybės naudai 20 Eur ir mobilų telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), esant jo savininko prašymui grąžinti jo savininkui arba nesant prašymui perduoti saugoti su nuteistosios daiktais pataisos įstaigos; dalį dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai, sunaikinimo ir perduoti šio nuosprendžio dalis iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
Pratęsti 2018 m. spalio 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. piniginėms lėšoms – 20 Eur, esančioms Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 30 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.