Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-784-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
e1-784-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
I. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-784-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-36910-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2019 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 19.00 val. I. S., būdama laikinai apsigyvenusi pas N. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė N. A. priklausantį 290 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.1 Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2019 m. vasarą ji neturėjo kur gyventi, taigi jos pažįstama N. A. pasiūlė pagyventi pas pastarąją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas N. A. ji gyveno maždaug dvi savaites. Tuo laikotarpiu ji vartojo narkotines medžiagas.

2.2 Nagrinėjamo įvykio dieną N. A. išvažiavo pas savo draugą, kalintį Alytaus pataisos namuose, į pasimatymą, o N. A. sūnus išėjo į mokyklą, taigi bute ji liko viena. Kadangi nuo ryto ji nebuvo vartojusi narkotinių medžiagų ir jai buvo bloga, ji nusprendė įkeisti N. A. nešiojamąjį kompiuterį „Asus“. Apie 16.00 val. be N. A. leidimo ji paėmė bute laikytą kompiuterį ir pastarąjį nunešė į (duomenys neskelbtini), prie Vilniaus autobusų stoties esantį lombardą. Nešdama kompiuterį į lombardą ji N. A. telefonu dar parašė trumpąją žinutę, kuria informavo apie savo ketinamus įkeisti minėtą kompiuterį. Iškart po to jai paskambino N. A. Nors pastaroji draudė jai įkeisti kompiuterį, tačiau ji N. A. nepaklausė ir įkeitė kompiuterį lombarde. Už kompiuterį gavusi 80 eurų už minėtus pinigus ji įsigijo narkotinių medžiagų. Vėliau už minėtą kompiuterį lombarde ji papildomai gavo 20 eurų, kurių jai reikėjo kitoms narkotikų dozėms. Nors ji N. A., kuri iškart pareiškimo policijai neparašė, žadėjo iš lombardo išpirkti minėtą kompiuterį, tačiau ji neturėjo tam reikalingos pinigų sumos. Vieno susitikimo metu apie tai pasakius N. A., pastarosios reikalavimu ji atidavė N. A. lombardo kvitą. Po to jos nebendravo, todėl ji nežino, ar N. A. bandė lombarde atsiimti savo kompiuterį. Dėl savo veiksmų ji labai gailisi.

2.3 Dėl fizinės negalios jai nustatytas antros grupės neįgalumas, taip pat ji įrašyta į narkologinę įskaitą. Heroiną ir karfentanilį ji vartoja 19 metų. Nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ji daug kartų gydėsi. Šiuo metu ji taip pat gydosi metadono programoje, narkotinių medžiagų nevartoja (b. l. 74-77, 88-89, 93-94).

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu N. A. parodė, kad 2019 m. liepos mėn. ji savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), leido laikinai pagyventi pažįstamai I. S., kuri prieš tai prie jos buto durų verkė ir prašėsi būti priimama. Tuo metu I. S. iš namų buvo išvariusi pastarosios motina. Ji priėmė pas save I. S., nes ji žinojo, kad ši turi problemų su kojomis. Nors jai buvo žinoma, kad I. S. vartodavo narkotines medžiagas, tačiau pastaroji ją patikino po reabilitacijos nuo narkotikų esanti nepriklausoma. Ji pati 2013 m. buvo pradėjusi svaigintis heroinu, tačiau paskutinius dvejus metus narkotinių medžiagų ji nebevartoja, nuo 2018 m. gydosi pagal metadono programą. Kai visomis savaitės dienomis rytais apie 08.00 val. ji išeidavo į darbą, raktai nuo buto likdavo pas jos sūnų D. A., I. S. raktų nuo buto neturėjo. I. S. raktų nuo buto ir nereikėjo, nes ši visą laiką būdavo namie. I. S. bute likus vienai, buto durys nebuvo užrakinamos.

3.2. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.00 val. jai išvažiavus į Alytaus pataisos namus trumpam pasimatymui su minėtoje įstaigoje kalinčiu savo draugu, bute liko jos sūnus ir I. S. Jai važiuojant iš Alytaus apie 18.00 val. jai paskambino I. S., kuri labai jos atsiprašinėjo už tai, kad (duomenys neskelbtini), esančiame lombarde įkeitė jos nešiojamąjį kompiuterį „Asus“. Ji I. S. taip pasielgti su jos kompiuteriu niekada neleido. I. S. nurodė taip padariusi, nes reikėjo pinigų. Taip pat I. S. prašė apie savaitę laiko nesikreipti į policiją, žadėjo per tą laikotarpį kompiuterį išpirkti, taigi ji iškart nesikreipė į policiją, laukė kompiuterio grąžinimo. I. S. lombarde gautais pinigais su ja nesidalino.

3.3. 2019 m. rugpjūčio 12 d. (tiksliai datos ji nepamena) apie 19.00 val. ji nuėjo į prie Vilniaus autobusų stoties esančią Sodų gatvę, kur pamatė I. S. Ji iškvietė policiją. Ją pastebėjusi I. S. bandė pasišalinti, tačiau pastarąją sugriebusi už megztinio ji pareikalavo atiduoti lombardo, kuriame įkeistas jos kompiuteris, kvitą. Tada I. S. atidavė jai lombardo kvitą ir pasakė, kad kompiuterį priėmė L. Kadangi I. S. pradėjo muistytis, pastarosios ji nelaikė. Iki atvykstant policijos pareigūnams I. S. pasišalino. Ji nuėjo lombardo kvite nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu paviljonas, kuriame buvo įsikūręs lombardas, jau buvo uždarytas. Kitą dieną paskambinusi į lombardą ji sužinojo, kad jos kompiuteris parduotas. Tuomet ji nusprendė dėl vagystės rašyti pareiškimą. Po minėtų įvykių su I. S. ji daugiau nebendravo. Dėl pavogto kompiuterio jai padaryta 290 eurų dydžio turtinė žala (b. l. 5-9, 23-25, 27-28, 30-32).

2. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 15.40 val. į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis dirbo, atėjo I. S., kuri įkeitė juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „Asus“. Jis nesidomėjo, kodėl buvo įkeistas kompiuteris. Už įkeistą turtą I. S. jis sumokėjo 60 eurų. Prieš tai I. S. buvo supažindinta su lombardo taisyklėmis. I. S. patvirtino, kad įkeičiamas kompiuteris nėra įgytas nusikalstamu būdu ir priklauso jai. Kompiuterį I. S. turėjo atsiimti 2019 m. rugpjūčio 9 d. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 13.05 val. į lombardą atvykusi I. S. už tą patį kompiuterį papildomai iš jo gavo 20 eurų. Faktas dėl papildomų 20 eurų išmokėjimo buvo pažymėtas įkeitimo kvite. Tą kartą I. S. taip pat patikino, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. ji kompiuterį išsipirks. Iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. I. S. į lombardą neatvykus, kompiuteris buvo įkeltas realizavimui lombardo vitrinoje ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. minėtas kompiuteris buvo parduotas (b. l. 67).

3. Ikiteisminio tyrimo metu N. A. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė 2019 m. sausio 22 d. sąskaitą – faktūrą, kurioje užfiksuota, kad minėtą dieną jos įsigyto kompiuterio „Asus“ kaina buvo 290 eurų; UAB „B.“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. I. S. minėtame lombarde įkeitė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ ir gavo trumpalaikį kreditą – 80 eurų (b. l. 37-42, 44-52).

4. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 19.00 val. I. S., būdama laikinai apsigyvenusi pas N. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė N. A. priklausantį 290 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

5. I. S. pagrobė svetimą N. A. priklausantį 290 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, taigi I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. S. skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios terminą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sutrumpinti vienu trečdaliu.

7. I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. I. S. ir N. A. sudarė susitarimą, pagal kurį I. S. atlyginio dalį – 150 eurų N. A. padarytos žalos, kitą dalį – 140 eurų įsipareigodama atlyginti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 101). I. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117-121). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Spręsdamas dėl I. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. S. tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. S. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). I. S. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką I. S. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdama pripažinta kalta padariusi tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad I. S. yra recidyvistė, o tai yra I. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). I. S. nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, taigi jai viešųjų darbų bausmė neskirtina. I. S. niekur nedirba, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, ji daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių ji nemoka (b. l. 108-111), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad, I. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, I. S. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai, taigi I. S. bauda neskirtina. I. S. yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. S. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, nustatant maksimalų šios bausmės terminą ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. S. skirtina dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jai visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, lankytis romų tabore.

9. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. S. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. S. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais ir I. S. skirtina galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jai visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, lankytis romų tabore.

V. Procesinės prievartos priemonės

10. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 78-80), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti I. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jai visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, lankytis romų tabore.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais ir I. S. skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jai visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, lankytis romų tabore.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

I. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti I. S., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas