- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-16103-964/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02158-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. I., A. A., Z. A., M. A., P. A., L. A., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. I., A. A., Z. A., M. A., P. A., M. A., L. A., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A. (miręs (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės H. A. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties, priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjas D. A. po savo senelio P. A. mirties, nepraleisdamas 3 mėnesių palikimo termino, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėjas P. A. laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės, pareiškėjo senelės, H. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), mirties. Tai yra palikėjas P. A. laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo per 3 mėnesių terminą. Pareiškėjo seneliai P. A. ir H. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), jiems gimė septyni vaikai: M. A., gim. (duomenys neskelbtini), P. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. I., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo D. A. motina yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo D. A. senelis P. A. buvo įgijęs nekilnojamojo turto, kuris buvo registruotas tik jo vardu: (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), B. V. k., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), B. V. k., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.; (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), B. V. k., (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.. Kadangi santuoka tarp P. A. ir H. A. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po H. A. mirties nei pats P. A., nei jų vaikai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo pirktas ir registruotas P. A. vardu, todėl tiek jis, tiek jo vaikai laikė, kad šis nekilnojamasis turtas P. A. ir priklauso pilna apimtimi. Po savo sutuoktinės mirties P. A. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties (iki (duomenys neskelbtini)). Taigi, aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjo senelis P. A. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjos H. A. turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A. priėmė palikimą. Tai, jog H. A. turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti patvirtina, tai, jog likusi kita pusė nekilnojamojo turto priklausė P. A., kuris po savo sutuoktinės mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet ir visu nekilnojamuoju turtu iki pat savo mirties, nes toks nekilnojamasis turtas natūroje nedalomas, naudojimosi tvarka butui taip pat nebuvo nustatyta ir įregistruota. Po H. A. mirties sutuoktinis P. A. naudojosi ne tik jam priklausiančia nekilnojamojo turto dalimi, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėjo senelis P. A. daugiau jokio kito nekilnojamojo turto, kurio paskirtis būtų gyvenamas namas, butas ar gyvenamosios patalpos, neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad P. A. ir sutuoktinės H. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, adresu (duomenys neskelbtini), B. V. k. Todėl akivaizdu, jog po savo sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini), P. A. nuolatos rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys L. I., A. A., Z. A., M. A., P. A., M. A., L. A. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) ir Medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. A. mirė (duomenys neskelbtini), o P. A. mirė (duomenys neskelbtini) (e.b. l. 11-12). Valstybės įmonės „Registrų centro“ pažymos patvirtina, kad H. A. mirė būdama santuokoje, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); P. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu ((duomenys neskelbtini)) (e.b. l. 6-7). Valstybės įmonės „Registrų centro“ pažymos patvirtina, kad H. A. ir P. A. vaikai yra: M. A., gim. (duomenys neskelbtini), P. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. I., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e.b. l. 6-7). Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ pažymos nustatyta, kad L. A., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus yra D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra P. A. ir H. A. vaikaitis (e.b. l. 5, 8, 31). Iš (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kad D. A. priėmė P. A. palikimą (e.b. l. 13). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po H. A. mirties palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų registre nėra registruota (e.b. l. 14).
Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad P. A. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) pastato-ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pastato-ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas santuokos su H. A. metu (e.b. l. 15-24). (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (du žemės sklypai po (duomenys neskelbtini) ha, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti po sutuoktinės H. A. mirties (e.b. l. 15, 25-30).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomis paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikėja H. A. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms, kurios taikomos sprendžiant ir dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“). Minėtame nutarime nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Šie faktai nustatomi pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusius įstatymus. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą tuometinėje praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).
Pareiškėjo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad P. A. po sutuoktinės H. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš sutuoktinės mirtį, tiek po to, gyveno bendrame name, adresu (duomenys neskelbtini), jį naudojo kaip savą, juo rūpinosi, tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti; tas pats pasakytina ir apie kitą aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Aukščiau nurodyto palikimo faktinio valdymo neginčijo ne vienas suinteresuotas asmuo.
Byloje nėra duomenų, kad po H. A. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių byloje nėra. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad P. A. po sutuoktinės H. A. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikoma priėmusiu H. A. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas P. A. priėmė palikimą po sutuoktinės H. A. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d.).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.
Byloje susidarė 92,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš bylą iniciavusio pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 1964 m. CK 587 str. 2 d.,
nusprendžia:
pareiškėjo D. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,96 Eur (devyniasdešimt du eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB Luminor Banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) AB Swedbank; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.