- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-183-491/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam R. I. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatė 2 mėnesių suėmimo terminą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas bei trukdyti procesui, dėl to, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Įtariamasis R. I. skundu prašo jam skirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ar įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde įtariamasis nesutinka su apylinkės teismo nustatytais suėmimo skyrimo pagrindais, mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Jis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina, kuri turi 2 grupės neįgalumą, bei senyvo amžiaus močiute ir joms labai reikalinga jo pagalba. Tvirtina, kad jis nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra įtariamas – paėmė pinigus iš nukentėjusiųjų, nes nežinojo, kad yra daroma nusikalstama veika, apie tai davė parodymus tyrėjai. Teigia, kad turi sveikatos problemų, nuolat geria vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, būdamas suimtu, negauna reikiamos medicininės pagalbos. Nurodo, kad darbo ieškojo, pasižada jį susirasti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Taip pat pasižada nedaryti jokių nusikaltimų, atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nesislėpti. Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.Skundas atmetamas. R. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad 2017 m. gegužės 27 d. apie 13.30 val., veikdamas organizuotoje grupėje, grupės nariui, kuris vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus iš pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai O. I. M. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apgaule, melagingai prisistačius gydytoju R. ir pranešus apie neva įvykusią nelaimę, kurios metu jos dukra susižalojo pati ir sužalojo mergaitę, kurios operacijai reikalingi pinigai, ir taip įtikinus nukentėjusiąją perduoti nurodytą sumą pinigų, nuvyko pas nukentėjusiąją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios, kuri buvo apgaulės įtakoje, paėmė išviliotus 1000 Eur, tokiu būdu, bendrai su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą, O. I. M. priklausantį turtą – pinigus – 1000 Eur.Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 16.30 val., veikdamas organizuotoje grupėje, grupės nariui, kuris vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambinus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefono numeriu nukentėjusiajai L. N. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apgaule, melagingai prisistačius daktaru Ž. ir pranešus apie neva įvykusią nelaimę, kurios metu jos dukra susižalojo pati ir sužalojo mergaitę, kurios operacijai reikalingi pinigai, ir taip įtikinus nukentėjusiąją perduoti nurodytą sumą pinigų, būdamas bendrininku, nuvyko pas nukentėjusiąją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios, kuri buvo apgaulės įtakoje, paėmė išviliotus 1000 Eur, tokiu būdu, bendrai su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą, L. N. priklausantį turtą – pinigus – 1000 Eur. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šioje tyrimo stadijoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties įtariamojo R. I., nukentėjusiųjų O. I. M. ir L. N. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, telekomunikacijų tiekėjų pateikta informacija, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gauti duomenys, kiti rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas įtariamojo kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Dėl to teisėjų kolegija nevertina bylos duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti bei plačiau nepasisako dėl įtariamojo skundo argumentų, susijusių su šiuo klausimu.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam R. I. suėmimą paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas bei trukdys procesui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuos suėmimo skyrimo pagrindus nustatė teisingai ir pagrįstai.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. I. suėmimo terminą aptariamu pagrindu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino įtariamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą. R. I. yra įtariamas galimai padaręs 2 sunkius nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus nusikaltimus nustato tik griežtas, ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. I. su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai (jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus bei pastovaus pragyvenimo šaltinio), anksčiau ne kartą buvo teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įtariamąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas apie jo gyvenimo būdą, juolab jo neigiamai susiformavusias vertybines nuostatas patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis šiuo metu įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, rūpinasi savo motina ir močiute, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina jo bėgimo (slėpimosi) nuo proceso tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Šį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad R. I. turimi socialiniai ryšiai anksčiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Todėl, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad R. I., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo yra kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas sukčiavimas organizuotoje grupėje, kurio padarymu įtariamas R. I., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Apylinkės teismas, nustatydamas šį suėmimo skyrimo pagrindą, pagrįstai atsižvelgė į visumą aplinkybių – įtariamasis prieš tai ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje, baustas administracine tvarka, inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė labai greitai po to, kai Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat yra įtariamas panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu kitoje byloje. Tai rodo, kad įtariamasis sistemingai darė to paties turtinio pobūdžio neteisėtas veikas. Tikėtis, kad šiuo atveju jis pakeis savo gyvenimo būdą teismui nėra jokio pagrindo. Nemažiau svarbu ir tai, kad įtariamasis R. I. iki sulaikymo niekur nėra dirbęs, neturėjo oficialaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir įtariamojo skundą nagrinėjantis teismas, jog nusikaltimų darymas buvo įtariamojo R. I. pragyvenimo šaltinis. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti, taigi, būdamas laivėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo pagrindą.Priešingai nei skunde nurodo įtariamasis R. I., šioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą ar pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis, t. y. jeigu yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.Šioje byloje, nustatydamas BPK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, apylinkės teismas nurodė, jog nusikalstamas veikas įtariamasis galimai įvykdė kartu su kitais asmenimis, kurie šioje tyrimo stadijoje dar nėra nustatyti, be to, dar nėra surasti apgaulės būdu gauti pinigai, todėl, būdamas laisvėje, R. I. gali bandyti paveikti kitus nusikalstamų veikų dalyvius, nukentėjusiąsias, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir tokiu būdu trukdyti procesui. Skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, papildomai pažymi ir tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl R. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje buvo pradėtas tik 2017 m. gegužės 27 d. ir yra pradinėje bylos tyrimo stadijoje, kuomet renkami, fiksuojami ir tikrinami nusikalstamų veikų nustatymui reikšmingi duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad R. I. pats ar per kitus asmenis iš tiesų gali bandyti paveikti kitus galimai su juo veikusius asmenis, o taip pat neapklaustus kitus galimus proceso dalyvius, ir tai įrodo veikų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdis. Atsižvelgus į įrodinėtinas byloje aplinkybes bei įrodymų šaltinius, ikiteisminio tyrimo apimtį ir proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas taikyti R. I. kardomąją priemonę – suėmimą, apylinkės teismo buvo nustatytas pagrįstai.Įtariamojo R. I. skunde nurodomi argumentai apie jo sveikatos būklę nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad R. I. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, byloje nėra. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šioje tyrimo stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik R. I. paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis gali užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos tyrimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad įtariamajam R. I. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Todėl, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti įtariamojo skunde nurodytais motyvais kolegija nemato pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Įtariamojo R. I. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.