Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-128-253/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2A-128-253/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00178-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
Z. V.
Atsakovas
S. M., V. M., A. M., V.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-128-253/2011Teisėjas P. Mineikis Proceso Nr. 2-06-3-00178-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.6; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant vertėjai Livijai Martišauskienei, ieškovei Z. V., ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovų atstovui Henrikui Mackevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams S. M., V. M., A. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei Z. V., atsakovai V. M., A. M., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje V. R., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje J. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. M., V. M., A. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovės naudai. Nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) savininkė. Minėtą butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 2000-06-26, notarinio registro Nr. K1ES-6278. 2000 metų rugpjūčio mėnesį bute apsigyveno jos duktė J. M. su šeima. 2003 metais į ginčo butą (duomenys neskelbtini) įsikėlė atsakovo S. M. tėvai V. M. ir A. M., o ieškovės duktė su vyru ir vaikais persikėlė į atsakovo tėvams priklausantį butą (duomenys neskelbtini). 2005 m. ieškovės duktė su savo vyru išvyko dirbti ir gyventi į Airiją. Ieškovė nutarė minėtą butą parduoti, apie tai pranešė atsakovams V. M. ir A. M., 2008-10-16 išsiuntė įspėjimą išsikelti iš buto iki 2009-11-16. Kadangi atsakovai neketina geruoju išsikelti iš buto, jie turi būti iškeldinti.

2009-02-11 ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje J. M., trečiajam asmeniui AB DnB Nord bankui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. 2009-06-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų sujungė su civiline byla pagal ieškovo S. M. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Sujungus bylas atsakovas S. M. pateikė priešieškinį į ieškovės Z. V. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nurodė, kad su ieškovės Z. V. pareikštu ieškiniu nesutinka bei papildė 2009-02-11 S. M. ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus. Prašė: pripažinti negaliojančia 2000-06-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-6287, kuria ieškovė Z. V. nupirko butą adresu (duomenys neskelbtini), dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo), nustatant, kad ginčo turto pirkėjai buvo atsakovas S. M. ir tretysis asmuo J. M.; atmesti Z. V. ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 560,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 900,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-07 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad butas jo pirkimo metu Z. V. nebuvo reikalingas, dalį sumos už perkamą butą pardavėjui V. R. perdavė atsakovo sutuoktinė J. M., kuri šioje sutartyje įsipareigoja butą nupirkti. Liudytoja I. L. patvirtino, kad buto pirkimo-pardavimo reikalais rūpinosi jauna šeima – sutuoktiniai S. M. ir J. M.. Po buto pirkimo-pardavimo sutarties S. M. uždirbtus pinigus pervesdavo į sutuoktinės sąskaitą, o ji mokėjo bankui kreditą bei už suteiktas komunalines paslaugas. Teismas konstatavo, jog Z. V. atliko tik formalų vaidmenį ginčo buto prikimo-pardavimo sutarties sudarymo ir kredito už jį mokėjimo metu, nesirūpino ginčo butu kaip savu, nesprendė jo disponavimo bei valdymo klausimų, kadangi padidėjus šeimai S. M. šeima apsikeitė butais su atsakovo tėvais, o pretenzijas Z. V. pradėjo reikšti tik tuomet kai pašlijo atsakovo ir jo sutuoktinės santykiai. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl šalies – pirkėjo – buvo apsimestinė, todėl sandoris toje dalyje pripažintas niekiniu ir pripažinta, kad tikrieji ginčo buto pirkėjai buvo S. M. ir J. M.. Patenkinus priešieškinį ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto V. M., A. M. ir S. M., laikytas nepagrįstu.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas į bylą V. R. trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, nors nagrinėjant bylą iš esmės V. R. su atsakovų priešieškiniu nesutiko, bei neįtraukdamas sandorį tvirtinusio notaro E. S., kurio teisėms ir interesams teismo sprendimas turės įtakos, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas nenustatė, kokį sandorį šalys pridengė sudarydamos apsimestinį sandorį, todėl be pagrindo rėmėsi 1964 m. LR CK 52 str. nuostatomis. Teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu Z. V. butas nebuvo reikalingas, taip pat apie S. M. gaunamą atlyginimą bei nenumatė ir nepasisakė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių. Teismas rėmėsi nekilnojamojo turto agentūros darbuotojos I. L. parodymais, tačiau nereikalavo įrodyti, kad būtų veikusi S. M. vardu. Teismas netyrė ar atsakovas S. M. įnešė pirmą įnašą, nes to nepagrindė rašytiniai įrodymai, be to, atsakovas taip pat nežinojo esminių buto pirkimo-pardavimo sąlygų, o apie jas sužinojęs tik vėliau negali būti laikomas tikrąja sandorio šalimi. Ieškovės manymu, butu ji rūpinosi, išlaikymo ir paslaugų mokėjimo sutartys buvo sudarytos su ja, tuo tarpu atsakovas S. M. butu nesirūpino kaip savo ir blogino buto padėtį, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybos 2009-09-25 sprendimu atsakovui panaikinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu Debreceno g. 47-114, Klaipėdoje, atsakovas šio sprendimo neginčijo. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino E. S. parodymų bei visiškai nenagrinėjo klausimo dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą. Paaiškino, jog teismo sprendimu visas buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl V. R. teisės nebus pažeistos, o remiantis teismų praktika teismo sprendimas notaro teisėms ir interesams įtakos neturės, tad teismas iš esmės nėra ieškovės nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kadangi, buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu tik iš dalies, teismas neturėjo spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR CPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad egzistuoja LR CPK 329 str. 2 d. numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų – V. R. ir notaro E. S. – teisių ir pareigų.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, yra tokie asmenys, kurių atžvilgiu teismas sprendimo nepriima, t. y. sprendimu nėra sprendžiamas jų teisių ir pareigų klausimas, tačiau bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms ateityje. Įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos asmenų teisėms ir pareigoms, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios (LR CPK 47 str. 1 d.).

V. R., kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje turėjo procesines teises ir galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis bei galėjo teikti paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškovės pareikštą reikalavimą, skųsti teismo sprendimą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka (LR CPK 47 str. 2 d.). Tai, kad jis veikė prieš atsakovo – šalies, kurios pusėje jis dalyvavo – interesus, patvirtina, kad V. R. turėjo galimybę efektyviai dalyvauti teismo procese, ginti savo interesus ir šia teise naudojosi. Vien aplinkybė, kad V. R. nesutiko su atsakovų priešieškiniu ir taip veikė prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos notaro E. S. teisėms ir pareigoms, kadangi jis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neišaiškino šalių valios, tačiau nenurodė, kokį būtent pažeidimą tvirtindamas sutartį padarė notaras. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas notaro civilinės atsakomybės klausimas, bei nėra svarstomas klausimas dėl visos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – pardavėjas V. R. neneigia, kad pinigus pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį gavo. Tvirtindamas sandorį notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes šiuos veiksmus atliekantiems asmenims, nustato sandorį sudarančių šalių tapatybę, tvirtina jų parašo tikrumą (LR notariato įstatymo 30, 31 str.). Šioje byloje aplinkybė, kad notarui buvo nurodytas ne tas asmuo, kuris įgijo ginčo butą nuosavybėn, nesudaro pagrindo atsirasti notaro civilinei atsakomybei ir teismas neturėjo pagrindo įtraukti notarą E. S. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo iniciatyva, nes teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad notaras E. S. teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir davė parodymus kaip liudytojas, tačiau teise įstoti į bylą nesinaudojo, šalys taip pat nepateikė motyvuoto prašymo dėl notaro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais apeliacinio skundo ir LR CPK 329 str. pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje šalys siekė sukurti buto pirkimo-pardavimo teisinius santykius, to neginčija ir ieškovė. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo teisinio santykio vieno iš subjektų atitikties tikrajam šio sandorio subjektui – tikrojo pirkėjo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sandorį įvertino kaip apsimestinį ir nenurodė aplinkybės, turinčios esminės reikšmės aiškinant apsimestinio sandorio negaliojimą, t. y. kokį kitą sandorį šalys pridengė sudarydamos ginčijamą buto pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pripažįstama, jog sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ne tik tai atvejais, kai sandoris sudarytas pridengiant kitą sandorį, tačiau ir tais atvejais, kai sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.

Sudarytas sandoris gali būti vertinamas kaip neturintis valios trūkumų ir šiuo aspektu teisėtas, kai sandorio šalių valia atitinka tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo sandorį sudarydamos. Tokiu atveju esminė aplinkybė yra šalių valia buvusi sandorio sudarymo momentu. Tačiau, jei nustatoma, kad jau sandorio sudarymo metu sandorio šalių valia buvo su trūkumais, t. y. sandorio sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti apsimestinį sandorį, juo pridengiant kitą sandorį ar pridengiant tikrąją sandorio šalį, tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu yra galimas 1964 m. LR CK 52 str. pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 lapkričio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2001).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo S. M. paaiškinimais, kad jis su šeima ketino pirkti ginčo butą, tuo tarpu tikrieji šalių ketinimai, sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo Z. V. tapti buto pirkėja, o teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į artimus giminystės ryšius tarp šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Z. V. tikrieji ketinimai ir valia nebuvo siekis įgyti nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė Z. V. sutarties sudarymo metu turėjo butą (duomenys neskelbtini), o sutarties sudarymo metu jos pajamos buvo nedidelės (t. 2, b. l. 50, t. 2, b. l. 122). Tuo tarpu J. M. tuo metu nedirbo, o S. M. buvo jūreivis įdarbintas ne Lietuvoje registruoto juridinio asmens, Lietuvoje nebuvo mokėjęs mokesčių, jo darbo užmokestis buvo apie 5 000 Lt/mėn, darbo užmokestis buvo mokamas doleriais (t. 1, b. l. 22-53, t. 2, b. l. 60-65, t. 3, b. l. 103). 2000-06-30 paskolos sutartyje Nr. 1/233S taip pat nurodyta, kad paskola imama doleriais (t. 2, b. l. 41-45). S. M. suinteresuotumą ginčo buto pirkimu patvirtina ir 2000-06-30 pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas, jei Z. V. neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal 2000-06-30 paskolos sutartį Nr. 1/233 (t. 2, b. l. 46-47). Ieškovės parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtino buvus jos dukros J. M. norą pirkti butą, kuris negalėjo būti įgyvendintas dėl to, kad S. M. dirbo ne Lietuvoje ir negalėjo gauti paskolos (t. 2, b. l. 187, t. 3, b. l. 98-99), taip pat, kad J. M. ieškojo buto, kurį būtų galima pirkti. Ieškovė, kadangi jos pajamos buvo tinkamos paskolai gauti, taip pat nurodė buvus susitarimą, jog dukra su atsakovu S. M. gyvens tame bute ir mokės ieškovei tam tikrą mokestį – „rentą“, kad greičiau būtų išmokėta paskola. (t. 3, b. l. 99). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad S. M. darbo užmokestis doleriais buvo pervedamas į J. M. banko sąskaitą (t. 2, b. l. 161-176), byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal paskolos sutartį įmokas įmokėdavo J. M. Z. V. vardu, už komunalinius mokesčius iki išvykimo į užsienį taip pat mokėdavo J. M.. Byloje pateikti liudytojų I. L. (t. 3, b. l. 108), L. S. (t. 3, b. l. 126), R. R. (t. 3, b. l. 127) parodymai taip pat patvirtina, kad S. M. ir J. M. ketino pirkti butą, jo ieškojo ir laikė save tikraisiais jo pirkėjais. Aplinkybė, kurios neginčija ir ieškovė, kad atsakovas S. M. ir J. M. padidėjus šeimai apsikeitė butais su V. M. ir A. M. patvirtina, kad S. M. ir J. M. laikė save ginčo buto savininkais ir butą (duomenys neskelbtini), valdė bei juo naudojosi kaip savo. Ieškovė patvirtino, kad atsakovui S. M. ir jos dukrai išvykus į užsienį, ji paimdavo nuomą už atsakovo tėvų butą, kuriame prieš išvykdami gyveno S. M. ir J. M., ir gautais pinigais mokėjo įmokas už paskolą (t. 3, b. l. 100-101). Taigi byloje esantys įrodymai nesuteikia pakankamai pagrindo manyti, kad S. M. ir J. M. už ginčo butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį nemokėjo ar faktiškai nevykdė pirkėjo teisių ir pareigų pagal ginčijamą sandorį.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tarp šalių susiklosčiusius ikisutartinius santykius, kadangi, pagal sandorio sudarymo metu galiojusią LR CPK 43 str. 2 p. nuostatą, fizinių asmenų sandoriams, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, taikoma rašytinė sandorio forma. 2000-06-19 preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma tarp V. R. ir J. M. – sutartyje J. M. įsipareigojo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymui užtikrinti pagal sutartį ji perdavė 16 000 Lt bei įsipareigojo pati sumokėti likusią pinigų sumą – 36 000 Lt (t. 3, b. l. 85). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė Z. V. nebuvo išdavusi įgaliojimo J. M. dėl buto pirkimo (t. 3, b. l. 106).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik rašytinius įrodymus, bet ir liudytojų parodymus bei kitus įrodymus civilinėje byloje, tinkamai išaiškino tikruosius šalių ketinimus, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, tinkamai įvertino šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei teisingai pripažino byloje esančių įrodymų visumą leidžiančia manyti esant labiau tikėtina, jog atsakovo nurodytos aplinkybės buvo, nei jų nebuvo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl ieškovės Z. V., kaip statytinės, vaidmens ginčijamos buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procese, nustatyti jos veiksmuose apsimestinumą bei konstatuoti, kad faktiniai ir tikrieji ginčo buto pirkėjai buvo S. M. ir J. M..

Kadangi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tikrieji buto (duomenys neskelbtini), pirkėjai buvo S. M. ir J. M., be to, jog nuo 2009-06-19 atsakovai V. M., A. M. ir S. M. ginčo bute negyveno (t. 2, b. l. 88-100), ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrįstas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, dėl šios priežasties dėl ieškovės argumento dėl atsakovų V. M., A. M. ir S. M. iškeldinimo iš ginčo buto teisėjų kolegija nepasisako.

Remdamasi civilinėje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), o jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad ši civilinė byla yra didelės apimties, byloje buvo parengtas atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis, atsiliepimas į apeliacinį skundą, vyko ne vienas teismo posėdis, o atstovavimo išlaidos yra skaičiuotos už visą bylą bei neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų dydžių, pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis paliktinas nepakeistas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėEugenija Morkūnienė