- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eI2-15296-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04851-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ilona Vaitkevičienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172720 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d., panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d.; priteisti pareiškėjui iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis yra Uzbekistano pilietis. Pareiškėjas 2023 m. elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) / per išorės paslaugų teikėją pateikė prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p. ir darbo įmonėje UAB „Valorvita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių: 833209) pagrindu. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje Nr.760284802, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 5 d. (toliau – LLG). Nors pareiškėjas buvo suplanavęs dirbti UAB „Valorvita“ ir netgi sudarė darbo sutartį, tačiau derinant konkrečias darbo sąlygas, šalims nepavyko susiderinti pareiškėjui ir darbdaviui priimtino varianto, todėl pareiškėjas susirado kitą darbdavį UAB „Persola“, kuris pasiūlė pareiškėjui priimtinesnius komandiruočių maršrutus, komandiruočių trukmę, siuntimų tarp komandiruočių trukmę ir pan. Šios priežastys sąlygojo tai, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, tarpininkaujant UAB „Persola“ , o su UAB „Valorvita“ darbo santykiai nutraukti.
Nors UTPĮ 44 str. 6 d. numato, kad sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, tačiau Migracijos departamentas dėl nežinomų priežasčių sprendimą užvilkino ir teisės aktų nustatytu terminu nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, nors ir akivaizdžiai matydamas, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą leisti pakeisti darbdavį, šis prašymas dar neišnagrinėtas, terminas šį prašymą išnagrinėti buvo jau pradelstas, 2024 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr.24S102759 panaikinti pareiškėjui išduotą LLG, po ko, jau motyvuodamas tuo, kad yra panaikintas pareiškėjo LLG, pradelsęs daugiau nei 4 mėnesius, priėmė 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 24S119797 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio atstovo, šių sprendimų neskundė. UAB „Persola“ nesutiko tarpininkauti pareiškėjui teikiant prašymą naujam laikinam leidimui gyventi Lietuvoje, nes šiam darbdaviui reikėjo darbuotojo kaip galima skubiau. Tokiu būdu dėl Migracijos departamento delsimo pareiškėjas prarado galimybę įsidarbinti pas minėtą darbdavį. Minėtos aplinkybės sąlygojo tai, kad pareiškėjas skubiai ieškojo ir rado kitą potencialų darbdavį – UAB „Xli“, kuris ieškojo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo (kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių: 833209).
Šalies argumentai
Pareiškėjas per išorės paslaugų teikėją 2024 m. liepos 17 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl naujo laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p. ir darbo laikinojo įdarbinimo įmonėje UAB „Xli“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių: 833209) pagrindu. Migracijos departamentas, neišnagrinėjęs pareiškėjo pateikto prašymo dėl naujo laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p. ir darbo laikinojo įdarbinimo įmonėje UAB „Xli“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagrindu, priėmė skundžiamą Sprendimą (uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d.).
Migracijos departamentas Sprendimą, jei jam buvo pagrindas, galėjo priimti kartu su sprendimu atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje arba per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo. Kaip minėta, Migracijos departamentas, teisės aktų nustatytais terminais net neišnagrinėjęs prašymo leisti pakeisti darbdavį, sprendimą Nr.24S102759 panaikinti pareiškėjui išduotą LLG priėmė dar 2024 m. balandžio 18 d. Taigi, priimti Sprendimą UTPĮ 133 str. 1 d. (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) pagrindu, jei tam būtų buvę realių, o ne formalių teisinių prielaidų, galėjo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. imtinai. Nepriėmus tokio sprendimo nurodytu laiku, akivaizdu, kad Migracijos departamentas nenustatė tokiam sprendimui priimti reikalingų realių pagrindų. Aplinkybė, kad iki pareiškėjo 2024 m. liepos 17 d. prašymo Migracijos departamentui dėl naujo laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo tarpininkaujant UAB „Xli“ pateikimo tokio Sprendimo nebuvo priimta, ir Sprendimas (grindžiamas ankstesniais Migracijos departamento sprendimais) priimtas tik po to, kai pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 17 d. prašymą Migracijos departamentui dėl naujo laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nesant tam realių pagrindų, o Sprendimas priimtas tik siekiant dirbtinai sukurti pagrindą vėliau atmesti pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti naują laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Pažymėtina, kad Sprendime Migracijos departamentas apsiribojo tik nuoroda į UTPĮ 133 str. 1 d. 2 , aiškiai pacituodamas taikytiną dalį – „užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui“. Taigi, Sprendimu Migracijos departamentas formaliai nurodė tik teisinį pagrindą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau kas konkrečiai sąlygojo poreikį priimti sprendimą įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d., Sprendime apskritai nėra nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Migracijos departamento veiksmai, kuriais panaikinęs pareiškėjo LLG jis nematė pagrindų Sprendimui priimti ir nustatytu terminu (per 5 d. d.) sprendimo nepriėmė, o šie pagrindai atsakovui kažkodėl „paaiškėjo“ tik po 3 mėnesių, o patį Sprendimą pareiškėjui atsakovas atsiuntė dar po mėnesio, sudaro pagrindą konstatuoti Migracijos departamento atsakingo valdymo principo pažeidimą ir pareigos nešališkai, objektyviai vykdyti procedūras, realiai pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus pažeidimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, Sprendime nurodyta jokių nei SIS II reglamento, nei SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nurodytų pagrindų, Sprendimas nėra grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui ar pan., kuri gali kilti dėl pareiškėjo buvimo valstybės narės teritorijoje. Vien aplinkybė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į Šengeno informacinę sistemą, pagal kriterijus, aptartus SIS reglamento 21 str. 2 d. ir 24 str. 2 d., ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (SIS reglamento 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju išvis nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į Šengeno informacinę sistemą).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas tikėjosi, kad prašymas bus išnagrinėtas per vieną mėnesį, kad galės tęsti darbą Lietuvoje pirmojo leidimo pagrindu. Atsakovas nesiaiškino, kodėl pareiškėjas pateikė naują prašymą. Pareiškėjas operatyviai pateikė prašymą dėl leidimo dirbti pas kitą darbdavį. Nedirbo pas kitą darbdavį negavęs leidimo dirbti. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūra, nebūtų teikęs prašymo leisti pakeisti darbdavį. Turėjo prašymą išnagrinėti per vieną mėnesį, sprendimo departamentas nepriėmė. Pats atsakovas prisidėjo prie aplinkybių sudarymo, kuriomis vėliau grindžiamas skundžiamas sprendimas. 2024-04-18, po daugiau nei 4 mėn., priėmė sprendimą panaikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Gegužės 13 d. atsisakė leisti pakeisti darbdavį. Neturėjo atstovo teisininko, spendimų neskundė. Naujasis darbdavys nesutiko laukti, reikėjo darbuotojo kaip galima greičiau, sprendimo skundimas neteko prasmės. Departamentas būtų nagrinėjęs prašymą tik dėl tos pačios įmonės. Priėmė skundžiamą sprendimą po to, kai pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad 2024-04-18 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S102759 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p., 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (per visą įdarbinimo laikotarpį darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas, darbo sutartis su juo buvo nutraukta ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-07-23 sprendimą Nr. 24S172720 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams) (toliau – ginčijamas sprendimas). Taip pat 2024-07-17 pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2024-08-22 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S194268 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje. Įstatymo 133 str. 1 d. numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo leidimas gyventi panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo sutartis nutraukta.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra apskundęs Migracijos departamento 2024-04-18 sprendimo Nr. 24S102759 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvos Respublikoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi šalyje ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą Nr. 24S102759 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo. Todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.). Šios faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas teiginiui dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise, todėl Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką buvo visiškai pagrįstas, motyvuotas bei atitinkantis teisinį reguliavimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), kartu Sprendimu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22.
Atsakovo priimtame Sprendime nurodoma, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas 2024-04-18. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti 2023-09-05 pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p., UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, įsidarbino Bendrovėje, tačiau per visą įdarbinimo laikotarpį darbo užmokestis asmeniui nebuvo mokamas, darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduoti nebuvo. VSDFV duomenimis, asmuo Bendrovėje dirbo nuo 2023-12-04 iki 2023-12-22 (19 dienų). Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. 2023-12-07 užsienietis Migracijos departamentui pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį darbo UAB „Persola“ pagrindu. 2024-05-13 Migracijos departamentas, vadovaudamasis LLG aprašo 104 p., priėmė sprendimą atsisakyti leisti pakeisti darbdavį. 2024-07-17 užsienietis Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „XLI“ pagrindu. Sprendime nurodoma, kad prašymas dar nagrinėjamas, tačiau priėmus sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p., bus sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.
Taigi skundžiamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas 2024-04-18, todėl, pagal UTPĮ 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 12 punkte numatoma, kad jeigu Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti į užsienio valstybę, toks sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo vieno iš minėtų sprendimų priėmimo dienos arba kartu su vienu iš minėtų sprendimų.
Taigi Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką galėjo priimti kartu su sprendimu atsisakyti išduoti / panaikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje arba per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo. Migracijos departamentas sprendimą Nr.24S102759 panaikinti pareiškėjui išduotą LLG priėmė 2024 m. balandžio 18 d. Sutiktina su pareiškėjo skunde išsakyta pozicija, kad atsakovas priimti Sprendimą UTPĮ 133 str. 1 d. pagrindu (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) galėjo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. imtinai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo skundžiamas 2024 m. liepos 23 d. Sprendimas, buvo priimtas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo pagrindu, daro išvadą, kad buvo pažeistas Taisyklių 12 punkte numatytas imperatyvus terminas.
Nors šioje administracinėje byloje keliamas ginčas dėl skundžiamo Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo, vis dėlto, sutiktina su pareiškėjo pozicija, jog, tai, kad atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo leisti pakeisti darbdavį, tarpininkaujant UAB „Persola“, buvo priimtas tik 2024 m. gegužės 13 d. (nesilaikant vieno mėnesio termino, numatyto UTPĮ 44 str. 6 d.), įtakojo pareiškėjui nepalankios teisinės situacijos atsiradimą (buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir to pasėkoje priimtas skundžiamas Sprendimas).
Taip pat skundžiame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovui pateiktų pareiškėjo prašymų pobūdį, seką, pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį, konstatuoja, kad teismui nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas, nusprendęs netęsti darbinių santykių su UAB „Valorvita“, tarpininkaujant UAB „Persola“ , dar nesibaigus darbiniams santykiams su UAB „Valorvita“, 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands), todėl bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, neturintys esminės reikšmės sprendimo priėmimui, nevertintini.
2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo patenkinimo atveju, panaikinus šį administracinį aktą, būtų panaikintas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo pasiūlyta paaiškinti, kokių konkrečių teisinių pasekmių jis siekia reikšdamas atskirą ir galimai perteklinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22 bei panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22.
Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad reiškiami reikalavimai panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22 bei panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-23 iki 2027-07-22 yra neatsiejamai susiję su ginčo Sprendimu, tačiau nėra pertekliniai.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis numato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).
Atsižvelgiant į šias nuostatas, nepriimtinas papildomas teismo patvarkymas, kuriuo atsakovas būtų įpareigojamas panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d. ir panaikinti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2027 m. liepos 22 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Iš byloje pareiškėjo atstovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas (jo atstovė) teismui nepateikė, todėl pareiškėjui priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172720.
Pareiškėjo I. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjui 23 Eur (dvidešimt tris eurus) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.