- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 2-292-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06843-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- M. B., V. B.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Saulius Staškus
Teismo procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 77.4.2; 78.2.1;113.1; 116.1
2014 m. vasario 7 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei dalyvaujant ieškovams M. B., V. B., ieškovės atstovei advokatei S. Š., atsakovui V. R., atsakovo atstovui advokatui S. S., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Žukauskienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovų V. B., M. B. ieškinį atsakovui V. R., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2013-09-26 pateikė teisme ieškinį, prašydami ieškovo M. B., gim. 1995 m., tėvu pripažinti atsakovą V. R., gim. 1972 m.; priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą ieškovui po 350 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovo pilnametystės, ir 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui ieškovui už 3 metų laikotarpį iki kreipimosi teismą; vaikui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną ieškovę V. B. uzufrukto teise (1-3 b.l.). Ieškinyje nurodoma, ieškovė kad su atsakovu susipažino 1990 metais; pradėjo draugauti, intymiai bendrauti, epizodiškai kartu gyventi, ir tokių santykių pasekoje 1995 m. jiems gimė sūnus M. (ieškovas). Nors atsakovas nuo pat gimimo pripažino savo sūnumi ieškovą, bet vengė įforminti tėvystę. 2006 m. jie pradėjo gyventi kaip viena šeima atsakovo motinai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Gyvenant kartu atsakovas dirbdavo, duodavo lėšų šeimos išlaikymui, o ieškovė prižiūrėjo vaikus, ruošė valgyti, atlikdavo kitus buities darbus. Tačiau 2013 metų liepos mėnesį atsakovo motina pardavė butą ir ieškovai buvo iškraustyti, nuo tada su atsakovu visiškai nutrūko santykiai. Tame pačiame ieškinyje toliau teigiama, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį jų nepilnamečiui vaikui M. bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, nes atsakovas materialinės paramos sūnaus išlaikymui neteikė. Ieškovė neturi jokio turto ir pajamų, nuo 2013 m. balandžio įrašyta darbo biržą kaip ieškanti darbo, gyvena nuomojame būste. Nurodo, kad pagal CK 6.461 str., vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu siekia 1000 Lt. Ieškovė išlaikymui išgalėtų teikti po 350 Lt kas mėnesį, todėl atsakovas, kaip dirbantis asmuo ir gaunantis virš 1000 litų atlyginimą, taip pat privalėtų mokėti vaikui po 350 Lt kas mėnesį. Vaiko poreikių pagrindimui prie ieškinio pateikta ieškovės pasirašyta pažyma apie lėšas, skiriamas vaiko išlaikymui, iš kurios matyti, kad maistui reikia 300 Lt, drabužiams, avalynei -150 Lt. Higienos priemonėms – 50 Lt, laisvalaikiui- 50 Lt, transportui išlaidoms -20 Lt, telefonui -20 Lt, už buto nuomą ir komunalinius mokesčius – 200 Lt, viso 790 Lt per mėnesį.
2013-12-12 nutartimi teismas priėmė ieškovų V. B. ir M. B. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų : panaikinti 1995-11-09 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje 1995 m. įrašo Nr.XXX duomenis apie M. B., gim. 1995 m. Šiauliuose, tėvystę; pripažinti atsakovą V. R., gim. 1972 m. nepilnamečio vaiko M. B., gim. 1995m. Šiauliuose, tėvu; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove V. B.; toje dalyje civilinę bylą nutraukė, atsakovui gera valia pripažinus tėvystę ieškovui ir ieškovui sulaukus pilnametystės (51 b.l.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas M. B. palaikė savo reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, prašė juos tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje. Nurodė, kad jo šeima sunkiai gyveno per tuos tris metus, mamai neužteko pinigų jį išlaikyti, todėl rėmė jo brolis ir sesuo, kurie gyveno užsienyje; be to mokykloje gaudavo nemokamus pietus. Nuo 2013 metų vasaros jis gyvena su mama, kai turėjo išeiti iš parduodamo močiutės buto. Nežino, kiek pinigų jų šeimai duodavo atsakovas iš savo darbo užmokesčio, teigė, kad jam 16 gimtadienio proga tėvas nupirko kompiuterį, vėliau mobilų telefoną, be to pirko striukę, kitų drabužių, parnešdavo maisto produktų. Patvirtino, kad jo poreikių tenkinimui mažiausiai reikia apie 800 Lt. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas pripažino aplinkybę, kad jo motina, gavusi iš savo tėvo 3500 Lt, tuos pinigus atidavė jo broliui V. B., kad šis nusipirktų mašiną.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašė juos tenkinti visiškai, paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje. Be to paaiškino, kad atsakovas nors ir dirbo 2010-2013 metų laikotarpiu, tačiau šeimai parnešdavo tik minimalų darbo užmokestį, po to savo reikmėms atgal pasiimdavo iš ieškovės pusę atlyginimo. Kadangi atsakovas tinkamai neišlaikė šeimos, ją ir nepilnametį vaiką M. pastoviai rėmė jos turimi kiti du pilnamečiai vaikai – dukra G. B. ir sūnus V. B., kurie dirbdami užsienyje, siuntė pinigines perlaidas. Be to ieškovė būdama bedarbe, per šildymo sezoną neišgalėdavo sumokėti visų komunalinių mokesčių už butą, turėjo įsiskolinimų, kuriuos stengdavosi padengti kitu metu. Nurodė, kad jai sunku buvo susirasti darbą, todėl dirbo tik epizodiškai 2010-2013 metų laikotarpiu. Taip pat paaiškino, kad po esminio konflikto su atsakovu 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje –birželio mėnesio pradžioje buvo priversta su nepilnamečiu vaiku išsikraustyti iš atsakovo motinos buto, savo daiktus laikė namo rūsyje, glaudėsi kelias savaites pas gimines, pažįstamus, kol išsinuomojo butą, už kurį tenka mokėti nuomą, komunalinius patarnavimus. Nurodo, kad tuo metu ji pati neturėjo jokių pajamų. Dėl tokių sunkių šeiminių ir finansinių problemų, ji sūnų M. vasarai nuo liepos 14 d. iki rugsėjo 1 d. išsiuntė svečiuotis pas užsienyje gyvenančią dukrą G.. Neneigia, kad tuo metu ji gavo iš atsakovo 2000 litų, tačiau nurodo, kad tie pinigai buvo skirti ne vaiko išlaikymui, bet jai duoti kaip būsto nuomai, negali tiksliai pasakyti, kodėl kitaip pasirašė po 2018-08-11 rašteliu. Neneigia aplinkybės, kad sūnui V. po jį ištikusios avarijos 2011 m. pabaigoje, davė 3500 Lt mašinos įsigijimui, šiuos pinigus buvo dovanojęs jos tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, sutikdamas su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, nesutikdamas su ieškovų reikalavimu dėl 12 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, motyvuodamas tuo, kad gyveno kartu su ieškove kaip viena šeima paskutinius 7 metus kartu atsakovo motinai priklausančiame bute, turėjo pastovų darbą, pajamas, ir bendro gyvenimo metu išlaikė tiek nedirbančią ieškovę, tiek savo nepilnametį sūnų M..
Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovų reikalavimais priteisti iš jo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, paaiškino, kad savo prievolę vaikui jis pilnai įvykdęs, nes trejų metų laikotarpyje iki ieškinio padavimo gyveno su ieškovais vienoje šeimoje, vedė su vaiko motina bendrą ūkį, kiekvieną mėnesį jai duodavo iš savo darbo užmokesčio 800-1000 litų, likusius pinigus pasilikdavo savo reikmėms (cigaretėms, turimo automobilio remontui, kurui ir pan.). Patvirtino, kad parnešdavo pats maisto šeimai, parveždavo iš motinos sodo užaugintų vaisių, daržovių, be to iš savo sutaupytų pinigų buvo nupirkęs sūnui 16 gimtadienio proga naują kompiuterį apie 1500 Lt vertės, vėliau - mobilų telefoną apie 160 Lt vertės, pamena, kad dažnai bendrai eidavo apsipirkti su ieškove, prieš kokius 2 metus vaikui nupirko striukę iki 100 Lt vertės. Nurodo, kad ieškovė pati tuos tris metus tik epizodiškai dirbo, beveik visą laiką buvo bedarbė, gaudavo minimalias pašalpas, todėl tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo išlaikoma šeima, apmokami komunaliniai patarnavimai už butą. Tik 2013 metų pavasarį galutinai paaiškėjus, kad yra dideli mokesčių įsiskolinimai, jo motina atsisakė toliau leisti gyventi jiems tame bute ir nusprendė pastarąjį butą parduoti. Neneigia, kad nuo 2013 metų birželio jo šeima faktiškai iširo, kad ieškovė su sūnumi M. turėjo išsikelti ir nuomotis gyvenamąsias patalpas, o jis pats grįžo gyventi pas savo motiną, turinčią kitą gyvenamąjį būstą. Nurodo, kad dėl tokių aplinkybių 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis davė 2000 litų ieškovei, kaip išlaikymą vaikui, tai patvirtina ieškovės pasirašytas raštelis. Be to bylos nagrinėjimo metu jis be ginčo pripažino tėvystę savo sūnui M., be to nutarė gera valia jam mokėti išlaikymą, todėl 2013 m. gruodžio mėnesį pervedė paštu 500 Lt ( ieškovei B.), du kartus po 255 Lt (ieškovui B.).
Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra motina, ieškovas - brolis, atsakovas- patėvis. 2010-2011 metais, kai jis pats buvo išvykęs uždarbiauti į Švediją, Norvegiją, ieškovei pastoviai siuntė pinigų pragyvenimui, pagal jos pasakojimus žinojo, kad atsakovas tinkamai šeimos neišlaikė, uždirbtus pinigus leisdavo savo reikmėms, neretai girtaudavo. 2011-12-25 patyrė avariją, buvo sužalotas, todėl sugrįžo į Lietuvą, toliau palaikė su savo motina ir broliu artimus ryšius, rėmė juos pinigais, kiek tuo metu galėjo (50-100 Lt kas mėnesį), pamena, kad padėjo M. prieš rugsėjo pirmąją apsipirkti mokyklai. Nuo 2013 m. vasaros jo motina galutinai išsiskyrė su atsakovu, gyvena su broliu nuomojamame bute. Nežino, kaip tuo metu gyveno atsakovas, ar davė pinigų brolio išlaikymui.
Liudytoja J. S. R. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jos sūnus, ieškovė – buvusi sūnaus sugyventinė, ieškovas – vaikaitis. Paaiškino, kad maždaug prieš 7 metus sūnaus prašymu leido apsigyventi jo šeimai vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Už tą butą, ji kaip savininkė, neėmė jokios nuomos, tik žodžiu sutarė, kad sūnus su savo gyvenimo drauge apmokės visus komunalinius mokesčius. Iš pradžių su mokesčiais nebuvo problemų, sūnus minėjo, kad savo sugyventinei duoda pakankamai pinigų iš savo uždarbio, tačiau vėliau prasidėjo problemos. 2013 m. pavasarį jai, kaip buto savininkei pradėjo eiti iš LESTO raginimai susimokėti susidariusias skolas už elektrą, vėliau ji apsilankiusi sužinojo, kad yra skolos ir už šilumos energiją, karštą vandenį, todėl buvo priversta ieškovus iškraustyti ir tą butą parduoti 2013 metų vasarą. Mano, kad nėra jokio atsakovo išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui Martynui, nes ieškovė netinkamai elgėsi su pinigais, gautais iš atsakovo, pati neturėdama pajamų pragyvenimui, neieškojo darbo ir nesistengė prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Nurodo aplinkybes, kad mačiusi keletą kartų, kaip atsakovas iš bankomato paėmęs davė ieškovei 1000 litų; nežino, kur ieškovė tuos pinigus išleisdavo, jei parduodant butą 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo susidariusių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus virš dviejų tūkstančių, vien už šilumos energiją – 1505 Lt. Liudytojos teigimu, visus tuos trejus metus atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, be to jo šeimai padėjo ir ji pati, užaugindavo turimame sode vaikaičiui uogų, vaisių, daržovių, duodavo jų tiek žalių, tiek užkonservuotų žiemai. Atsakovas pas ją dažnai atvykdavo pavalgyti, sakydavo, kad ieškovė tingi gaminti ir nesirūpina šeimos maitinimu. Taip pat nurodė, kad iš paties vaikaičio M. prieš kelis metus girdėjusi, kad ieškovė gavusi iš savo tėvo apie 4000 Lt, tuos pinigus atidavė jo pilnamečiui broliui automobilio pirkimui, o M. nieko nenupirko iš tų pinigų.
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštišką išvadą ( 23-24 b.l.), kurioje nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, tačiau išlaikymo dydį ir įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus visus įrodymus; institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė žodinę išvadą, kuria palaikė iš dalies ieškinio reikalavimus, t.y. priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt periodinėmis išmokomis ieškovui nuo ieškinio kreipimosi dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą nuo to laikotarpio, kada šalys pradėjo gyventi atskirai, iki bylos iškėlimo teisme; dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui už likusį trijų metų laikotarpį paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių teiktų paaiškinimų, byloje esančių, rašytinių įrodymų (4-5;8; 30; 63 b.l.) nustatyta, kad ieškovo M. B., gim. 1995 m., ieškinio padavimo metu buvusio nepilnamečiu, motina yra ieškovė V. B., tėvas – atsakovas V. R.. Šalių paaiškinimais, liudytojų V. B., J. S. R. parodymais, nustatyta, kad ieškovo M. B. tėvai nebuvo susituokę, vedė bendrą ūkį nuo 2006 metų ir kartu gyveno kaip sugyventiniai iki 2013 m. birželio panaudos pagrindais atsakovo motinai J.S. R. priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to iš šalių teiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (10; 35-39;40-41 b.l.) nustatyta, kad ieškovė V. B. bylos iškėlimo metu niekur nedirbo, 2013 metais registruota darbo biržoje, trejų metu laikotarpiu iki ieškinio pateikimo 2013-09-26, dirbo epizodiškai: 2010 m. rugpjūčio- gruodžio mėnesiais nedirbo; laikotarpiu nuo 2011-05-03 iki 2011-11-03 dirbo V. N. prekybinėje gamybinėje įmonėje ir gavo 2680 Lt draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 2012-07-05 iki 2012-11-19 dirbo UAB Vito ir gavo 5064,09 Lt draudžiamųjų pajamų; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-28 dirbo UAB Vito ir gavo 4887,93 Lt draudžiamųjų pajamų, tuo metu turėjo taip pat nedarbingumą ir gavo 242,52 Lt ligos pašalpos, o nuo 2013-05-29 iki 2013-09-30 jai buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos - 1853,63 sumoje, viso gauta 7610,26 Lt draudžiamųjų pajamų. Be to ieškovė neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, nuo 2007-05-30 kartu su sūnumi M. B. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje (61-63 b.l. ). Tiek atsakovo teikti paaiškinimai, tiek teismui pateikti rašytiniai duomenys (55- 57; b.l.) rodo, kad atsakovas nuo 2011-06-11 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturi registruoto nekilnojamojo turto, yra įgijęs vieną transporto priemonę- automobilį (duomenys neskelbtini) Be to išrašas iš VSDFV patvirtina, kad atsakovas 2010-2013 metais dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas; laikotarpiu 2010 m, rugpjūčio iki 2010 m. gruodžio mėnesiais - 3628,66 Lt; nuo 2011-01-01- iki 2011-03-27 nedirbo ir gavo nedarbo draudimo išmokų – 1486,72 Lt, nuo 2011-03-28 iki 2011-11-25 dirbo dviejose bendrovėse - UAB „Saustos prekyba“, „Metaloidas“ ir gavo 7527,37 Lt draudžiamųjų pajamų (įskaitant ligos pašalpas); nuo 2012-01-01 iki 2012-12-07 dirbo UAB „Metaloidas“, gavo 20 503,86 Lt draudžiamųjų pajamų Įskaitant ligos pašalpas), nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 dirbo keliose bendrovėse ir gavo 13576,36 Lt draudžiamųjų pajamų, įskaitant ligos pašalpas ( 42-46 b.l.). Visi šie pateikti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovo per 3 metus gautos oficialios pajamos iki ieškinio pateikimo dienos buvo kelis kartus didesnės už ieškovės.
Teismo išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
Ieškovai ir atsakovas iš esmės nurodė skirtingas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui vykdymo aplinkybes bei teikė jas grindžiančius įrodymus. Ieškovė teikė teismui paaiškinimus, kad nors 2010-2013 m. laikotarpiu vedė bendrą ūkį su atsakovu ir gaudavo iš jo darbo užmokesčio iki 800 litų per mėnesį maistui, mokesčiams butui sumokėti, tačiau tų pajamų dalies nevertino kaip išlaikymo vaikui, teigdama, kad atsakovas neteikė gera valia jų sūnui M. išlaikymą tiek jiems gyvenant kartu, tiek nuo 2013 m. birželio mėnesio gyvenant skyrium. Atsakovas teikė priešingus parodymus, nurodydamas, kad nuo 2006 m. jiems gyvenant kartu, iš jo gaunamo darbo užmokesčio ieškovei duodavo nuo 800 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį įvairiems poreikiams tenkinti, parnešdavo nupirkęs maisto šeimai ir sūnų išlaikė gera valia; be to iš savo sutaupytų pinigų buvo nupirkęs sūnui 16 gimtadienio proga naują kompiuterį apie 1500 Lt vertės, dar vėliau mobilų telefoną apie 160 Lt vertės, striukę iki 100 Lt vertės. Nurodo, kad ieškovė pati tuos tris metus tik epizodiškai dirbo, beveik visą laiką buvo bedarbė, gaudavo minimalias pašalpas, todėl tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo išlaikoma šeima, apmokami komunaliniai patarnavimai už butą. Tik 2013 metų pavasarį galutinai paaiškėjus, kad yra dideli mokesčių įsiskolinimai, jo motina atsisakė toliau leisti gyventi jiems tame bute ir nusprendė pastarąjį parduoti. Neneigia, kad nuo 2013 metų birželio jo šeima faktiškai iširo, kad ieškovė su sūnumi M. turėjo išsikelti ir nuomotis gyvenamąsias patalpas, o jis pats grįžo gyventi pas savo motiną, kuri turėjo kitą gyvenamąjį būstą. Nurodo, kad dėl tokių aplinkybių 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis davė 2000 litų ieškovei, kaip išlaikymą vaikui, tai patvirtina ieškovės pasirašytas raštelis. Be to bylos nagrinėjimo metu jis be ginčo pripažino tėvystę sūnui, be to nutarė gera valia jam mokėti išlaikymą, todėl 2013 m. gruodžio mėnesį pervedė paštu 500 Lt ( ieškovei B.), du kartus po 255 Lt (ieškovui B.).
Todėl spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už tris metus iki ieškinio teismo pateikimo dienos (2013-09-26) priteisimo iš atsakovo, teismas vadovaujasi tiek įstatyminėmis nuostatomis, tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas kiekvienam vaikui vystytis sąlygas.
Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovų argumentais, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui M. B. 2010 m. rugpjūčio -2013 metų rugsėjo laikotarpiu ir susidarė 12600 Lt įsiskolinimas (skaičiuojant po 350 Lt vaikui kas mėnesį ). Teismas nesiremia ir vertina kritiškai gana neigiamus, daugiau su tarpusavio bendravimo, nei su išlaikymo klausimais duotus ieškovės paaiškinimus. Konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio teiginius, o vien teiktais žodiniais šalies paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo vaikui neteikimo iš esmės paneigia kiti duomenys – nuoseklūs atsakovo ir liudytojos J. S. R. parodymai, pačios ieškovės faktinės gautos mažos pajamos per mėnesį trejų metų laikotarpiu; be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas iš esmės negali remtis liudytojo V. B. parodymais apie paramos teikimą ieškovei 2010-2013 m., kadangi liudytojas yra ieškovės pilnametis sūnus, pats gavęs 2012 m. iš ieškovės 3500 Lt mašinos pirkimui ir laikytinas suinteresuotu šios bylos baigtimi. Ieškovės teikti rašytiniai įrodymai ( 34; 91 b.l.); apie jos pilnamečių vaikų teiktą paramą atmestini, kadangi jie pagrindžia pinigų pervedimo faktus ieškovei 2008 m. vasario - 2010 m. birželio mėnesiais, t.y. ne ginčo tarp šalių dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Tuo pačiu teismas remiasi atsakovo teiktu rašytiniu įrodymu ( 2013-08-11 rašteliu – 73 b.l.), iš kurio matyti, kad ieškovei šalių vaiko išlaikymui buvo perduoti 2000 litų, ir tokį pinigų perdavimo faktą ieškovė pati patvirtino savo parašu.
Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad atsakovas teikė savo sūnui M. B. tinkamą išlaikymą 2010-2013 metų laikotarpiu, tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir ieškovams apsigyvenus skyrium nuo atsakovo 2013 m. birželio mėnesį. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma, šiuo metu siekiančią 1000 Lt (taikant analogiją LR CK 6.461 str. 2 d.). Šiuo atžvilgiu teismas sutinka su ieškovų argumentais ir mano, kad pagal turtinę padėtį ir gautas pajamas M. B. išlaikyme tėvai neturėjo vienodai prisidėti ir atsakovo dalis laikytina didesne, t.y. jei šalys tvirtino ir neginčijo aplinkybės, kad besimokančiam ir augančiam vaikui jo poreikių tenkinimui reikalinga apie 800 Lt kas mėnesį, tai darytina išvada, kad atsakovas, pradėdamas gyventi skyrium nuo šeimos, būdamas geresnėje turtinėje ir finansinėje padėtyje nei ieškovė, neturėdamas kitų išlaikytinių, galėjo prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo ( 500 Lt kas mėnesį). Todėl teismas mano tikslinga šiame ginče spręsti reikalavimą, išeinant iš ieškinio reikalavimų ribų, nes tokią teisę, ginant nepilnamečių vaikų interesus, teismui suteikia Lietuvos Respublikos CPK 376 str.. Todėl teismas vertina tuos 2000 Lt duotus atsakovo ieškovei kaip išlaikymo vaikui M. B. sumokėjimą už 2013 m. birželį - 2013 m. rugsėjį iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos ( 500 Lt kas mėnesį); be to nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nuo ieškinio padavimo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki ieškovo M. B. pilnametystės 2013 m. spalio 28 d., t.y. apytiksliai vieną mėnesį, todėl teismas mano tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui už tą laikotarpį konkrečia 500 Lt suma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 2 d.2 p.; 3.200 str.). Tuo pačiu byloje esant atsakovo pateiktam rašytiniam įrodymui (81 b.l.) – 2013-12-13 pašto kvitui dėl 500 Lt perlaidos ieškovei V. B., kaip nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų uzufruktorei, teismas mano, kad tikslinga įskaityti šiuos pinigus kaip tinkamą vaiko M. B. išlaikymo iki pilnametystės prievolės įvykdymą ir laikyti, kad atsakovas nebeturi pareigos sumokėti vaikui priteistą išlaikymą (CK 6.123 str.).
Kadangi ieškovei V. B. suteikta 100 procentų nemokama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri dėl advokatės atstovavimo procese kainavo 576 Lt (63 b.l.), ir tenkintas tik vienas reikalavimas iš dviejų - dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl proporcingai tai daliai iš atsakovo priteistinos valstybei patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 str. 4 d., 88 str., 93 str.1-2 d.; 96 str.). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 308,27 Lt litų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 15 Lt žyminio mokesčio dalis už priteistą išlaikymą; 288 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 5,27 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą byloje (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 6 p.,10 p., 88 str., 93 str. 2 d. , 96 str. 1 d.). Kadangi atsakovas neteikė nustatyta tvarka priteisti iš kitos šalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas to klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. R., gim. 1972m.; ieškovui M. B., gim. 1995m., išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teisme (2013-09-26) iki ieškovo pilnametystės (2013-10-28) - 500 Lt (penkis šimtus litų).
Kitoje išlaikymo reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui M. B. laikyti įvykdytą 2013-12-13 atsakovo V. R. sumokėtų per paštą 500 Lt perlaida ieškovei V. B. .
Priteisti valstybei iš atsakovo 308,27 Lt (tris šimtus aštuonis litus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – dėl žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas 5630 – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.