Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant 20 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su buvusia sugyventine D. A. kartu pragyveno 4 metus, išsiskyrė beveik prieš metus. Jie bendravo, jis galvojo, kad vėl bus kartu, bet sužinojo, kad ji turi kitą vaikiną, todėl jam kilo mintis kažką padaryti. Sumanė sugadinti automobilį, kurį pirko už savo pinigus, bet jis buvo naudojamas bei užregistruotas D. A. vardu. 2025 m. kovo 31 d., apie 20.00 val., autobusu atvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje susirado juodos spalvos automobilį „Audi“. Savo krepšyje turėjo stiklinį užsukamą indą, jame buvo benzinas, kurį užsipylė namuose. Benzinu apipylė automobilio kapotą ir jį padegė, numesdamas degantį degtuką. Tuomet išėjo į autobusų stotelę, nematė, kaip automobilis sudegė. Aikštelė yra filmuojama, mano, kad vaizdo įrašą žiūrėjo ir buvusi sugyventinė, kuri jį ir atpažino. Dėl savo poelgio labai gailisi, tai buvo jo nevilties išraiškos forma supratus, kad buvusi mylima moteris daugiau su juo nebus. Pasižada nukentėjusiajam atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba apsaugos darbuotoju prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 31 d., per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos gelbėtojai ir policijos pareigūnai. Nuėjus į vietą pasiteiravo, kas atsitiko, jam pasakė, kad degė automobilis. Jiems pasiūlė nueiti į apsaugos postą peržiūrėti vaizdo įrašus. Buvo pastebėta, kaip prie automobilio „Audi“ prieina vyras, apie 1,75 cm ūgio, vilkintis žalios spalvos „Adidas“ džemperį, džinsines kelnes, ant pečių užsidėjęs kuprinę. Priėjęs prie minėto automobilio jis nusiėmė nuo pečių kuprinę ir iš jos išsitraukė kažkokią tarą, ja apliejo automobilio priekinį stiklą, uždegė degtuką, jį numetė ant automobilio priekinio stiklo ir jis užsidegė. Vyras pėsčiomis pasišalino. Norėdamas nustatyti automobilio „Audi“ savininką, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir nustatė, kad šiuo automobiliu į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, jai pranešė apie automobilio padegimą.

4. Liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. kovo 31 d., apie 21.15 val., būnant darbo vietoje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, pasiteiravo, ar vairuoja automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė prieiti prie automobilio, kadangi jis galimai buvo padegtas. Priėjus prie automobilio pastebėjo, kad jo priekinė dalis apdegusi. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą vaizdo medžiagą, atpažino nusikalstamą veiką padariusį asmenį – buvusį sugyventinį A. S., su kuriuo išsiskyrė prieš pusantrų metų, tačiau jam sužinojus, kad susirado naują draugą, jis vėl atsirado jos gyvenime. A. S. žinojo, kur ji dirba, kokį automobilį vairuoja, bet nežinojo, kad automobilį buvo neseniai pardavusi ir su pirkėja susitarusi, kad retkarčiais juo naudosis, kol jis bus perrašytas. Pirkimo-pardavimo sutartį turi, ją pateiks, automobilis jai nepriklauso, šia nusikalstama veika jai žala nėra padaryta.

5. Liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. kovo 3 d. iš pažįstamos D. A. už 400 Eur nusipirko automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio nespėjo įregistruoti AB „Regitra“. Automobiliu leido naudotis D. A., kiek žino, ji dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir į darbą važinėdavo šiuo automobiliu. 2025 m. kovo 31 d., apie 23.00 val., paskambinusi D. A. pranešė, kad jai priklausantis automobilis buvo padegtas automobilių stovėjimo aikštelėje. Nežino, kas jį padegė. Kiek žino, apdegė automobilio kapotas, aprūko salonas, aprūko ir apdegė variklio skyrius, ant priekinio stiklo liko defektas, mano, kad žala siekia 400 Eur. Negali pasakyti, kiek minėtos detalės kainavo iki automobilio padegimo. Automobilio neremontuos, nes pasiteiravusi, kiek kainuotų remontas, išgirdo nuomonių, kad tikrai daugiau nei 400 Eur, o automobilių supirkėjai jai priklausantį automobilį „Audi“ nupirktų už ne mažiau nei 400 Eur. D. A. pasakė, kad pretenzijų neturi, šią situaciją išspręs tarpusavyje. Civilinio ieškinio nereikš.

6. 2025 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilio vairuotojo pusės priekinis langas yra išdaužtas ugniagesių, automobilio salonas yra „uždūmintas“, matyti degimo žymės ant automobilio kapoto, kuris termiškai labiau paveiktas iš išorės nei iš vidaus. Po kapotu didžiausios degimo žymės yra matomos arčiau priekinio automobilio lango. Jaučiamas aitrus nenustatytos degios medžiagos kvapas, tikėtina, jog gaisras kilo dėl šioje vietoje užpiltos nenustatytos degios medžiagos. Automobilių stovėjimo aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

7. 2025 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai:

7.1. vaizdo įraše, pavadinimu „LK16 Ivaziavimas i zieda_20250331201729“ (2025 m. kovo 31 d. 20.17 val.), matyti iš autobuso išlipantis vyras, apsirengęs žalios spalvos viršutiniais rūbais, šviesiai mėlynos spalvos džinsais, tamsiais batais, ant pečių užsidėjęs juodos spalvos kuprinę (kaip vėliau nustatyta – A. S.), asmuo nueina link automobilių stovėjimo aikštelės;

7.2. vaizdo įraše, pavadinimu „LK15 Ivaziavimas isvaziavimas_20250331201915” (2025 m. kovo 31 d. 20.19 val.), matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Prie kairėje pusėje stovinčio tamsios spalvos automobilio eina A. S., eidamas link automobilio kuprinę laiko rankose, kažko ieško, tuomet kuprinę užsideda ant peties. A. S. dešine ranka baltos spalvos daiktu pila skystį ant automobilio kapoto, baltos spalvos daiktą padeda ant žemės, iš viršutinio rūbo kišenės ištraukia kažkokį daiktą, dešinę ranką pakelia virš automobilio kapoto, pakartoja veiksmą, matyti maža liepsna, o po sekundės ji virsta didele liepsna. A. S. staigiai apsisuka, pakelia nuo žolės baltos spalvos daiktą ir nueina.

8. 2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti garso įrašai, pavadinimu „2025_03_31_20-22-05_37067270584“, „2025_03_31_20-22-12_37062504549“, „2025_03_31_20-22-31_37061569147“, „2025_03_31_20-25-54_37062075576“. Iš garso įrašų turinio girdėti, kad pranešėjai praneša apie automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), degantį lengvojo automobilio variklio dangtį.

9. 2025 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta 2025 m. kovo 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Iš sutarties turinio matyti, kad I. P. iš D. A.2025 m. kovo 3 d. už 400 Eur įsigijo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

10. 2025 m. balandžio 3 d. AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra D. A.

11. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Audi A4 1.9 TDI“ (pasirinkti 1997 m.; automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). yra 1996 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 940 Eur.

12. 2025 m. balandžio 7 d. pareiškimas, iš kurio matyti, kad I. P. civilinio ieškinio dėl jai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). padegimo nereikš.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan.

14. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje visuotinai pavojingu būdu sugadino I. P. priklausantį 400 Eur vertės turtą – automobilį. Jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtinta esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Sugadinto turto vertė yra įrodyta, abejonių dėl jos pagrįstumo nekilo, kaltinamasis jos neginčijo. A. S. svetimą turtą sugadino visuotinai pavojingu būdu – apipildamas benzinu ir viešoje vietoje (prie prekybos centro) padegdamas transporto priemonę, dėl ko galėjo kilti realus pavojus žmonių sveikatai bei gyvybei. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

15. Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais gadina svetimą, jam nepriklausantį turtą, tai daro visuotinai pavojingu būdu ir norėjo taip veikti, iš anksto pasiruošė ir sąmoningai pasirinko tokį būdą nepasitenkinimui dėl susiklosčiusios situacijos su buvusia sugyventine išreikšti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. S. skirti 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę.

17. Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė bausmės vykdymą atidėti, kadangi dirba, daugiau nenusikals.

18. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

19. Spręsdamas dėl A. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta žala turtui, tačiau nukentėjusioji kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė. A. S. praeityje teistas 6 kartus, teistumas neišvykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jis yra atlikinėjęs ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesulaikė ir jis vėl nusikalto, be to, neteisėtą elgesį pasirinko itin lengvabūdiškai vertindamas galinčias kilti pasekmes, negebėdamas suvaldyti savo emocijų. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus kaltinamasis baustas keturis kartus už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos. Tai suponuoja išvadą, jog iš ankstesnių teistumų kaltinamasis jokių teigiamų išvadų nepadarė, jam paskirtos ir atliktos bausmės (taip pat ir areštas, realus laisvės atėmimas) tikslo nepasiekė, jis pakartotinai nusikalsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 parų – yra pakankamas, teisingas ir proporcingas, tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors kaltinamasis A. S. prašė bausmės vykdymą atidėti, tačiau, įvertinęs aptartas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad jam praeityje jau buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, bauda), kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tokiu būdu suteikiant galimybę keisti savo neteisėtą elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, visgi tai pakankamai teigiamo poveikio A. S. nusikalstamam elgesiui nepadarė, jis vėl nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, šiuo atveju veikė visuotinai pavojingu būdu dėl itin menkavertės dingsties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo.

20. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

V. Kiti klausimai

21. A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 1 d. 10.45 val. iki 2025 m. balandžio 1 d. 17.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. (A. S.) skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. (A. S.) laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 1 d. 10.45 val. iki 2025 m. balandžio 1 d. 17.38 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir konstatuojant, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 39 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. (A. S.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. S. (A. S.) pripažinti recidyvistu.

A. S. (A. S.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę) negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.