- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutarties nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1712-51/2007 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. B. 2007 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir apgaulės sudarytą 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovui už 2 120 000 Lt žemės sklypą, panaikinti sklypo registraciją atsakovo vardu, pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio suma nurodė 2 120 000 Lt. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti ginčo žemės sklypą, o Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi šį ieškovės prašymą patenkino.
Atsakovas E. K. padavė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovę per 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 mln. Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad atsakovas, ginčijama 2006 m. lapkričio 21 d. sutartimi įsigijęs iš ieškovės žemės sklypą, 2006 m. gruodžio 20 d. su T. B. sudarė preliminarią šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė parduoti jam ginčo žemės sklypą už 6 mln. Lt. Pagal preliminarios sutarties 3.2 punktą, T. B. atsakovui sumokėjo 2 mln. Lt avansą. Šalys taip pat susitarė iki 2007 m. balandžio 20 d. pasirašyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o sutarties 5.2 punkte numatė, kad jei pardavėjas atsisako parduoti sklypą, ar to nepadaro iki sutarto termino, jis turi sumokėti pirkėjui 2 mln. Lt dydžio netesybas. Atsakovas teigė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negalės įvykdyti minėtų savo įsipareigojimų, todėl patirs 2 mln. Lt nuostolių.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė atidėti minėto atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimą iki bus išreikalauta iš Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos T. B. pajamų deklaracija bei PVM deklaracijos už laikotarpį nuo verslo liudijimo išdavimo dienos, tai yra nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. Nurodė, kad T. B. per dešimt mėnesių nuo individualios veikos pažymėjimo gavimo dienos grynais pinigais sumokėjo ypatingai didelį 2 mln. Lt avansą už perkamą žemės sklypą, todėl, ieškovės nuomone, yra tikslinga išreikalauti įrodymus, patvirtinančius ar 2006 m. gruodžio 20 d. sudaryta preliminari sutartis nėra fiktyvus ar apsimestinis sandoris, o T. B. sutarties sudarymo metu realiai galėjo turėti minėtą sumą ir ją oficialiai deklaravo. Ieškovė taip pat prašė atmesti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodydama, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nekenkia 2006 m. gruodžio 20 d. sudarytos preliminarios sutarties vykdymui. Be to, tarp šalių kilęs ginčas gali būti išspręstas ir taikiu susitarimu, nes ieškovės atstovas 2007 m. balandžio 13 d. raštiškai kreipėsi į atsakovą, siūlydamas sudaryti taikų susitarimą, pagal kurį ieškovė už nuosavybės teisės į sklypą atgavimą siūlė sumokėti 5 200 000 Lt (įskaitant sandorio kainą).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė ieškovė prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą iki minėtų dokumentų gavimo, teigdamas, jog jame nurodytų aplinkybių, susijusių su minėtos preliminarios sutarties realumu, tyrimas reikštų šios sutarties šalių santykių teisėtumo vertinimą, o šios sutarties teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo prašymą dėl galimų 2 mln. Lt dydžio nuostolių užtikrinimo, patenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, siūlydama išspręsti ginčą taikiai, pasiūlė atsakovui sumokėti 5 500 000 Lt, jei ginčo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, todėl sprendė, jog ji yra pajėgi užtikrinti nuostolių atlyginimą. Teismo nuomone, patenkinus šį prašymą, apsaugomi atsakovo interesai, išlaikyta šalių interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo šią teismo nutartį panaikinti, o atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta prašymą tenkinti, ieškovė prašo atlyginimo dydį nustatyti atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei CPK 102 straipsnio trečiosios dalies nuostatas. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimu siekiama panaikinti galiojančią laikinąją apsaugos priemonę. Siekiamas sukurti atsakovui teisinę galimybę nevaržomai perleisti ginčijamą žemės sklypą trečiajam asmeniui ir tokiu būdu apsunkinti arba padaryti neįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimu siekiama užtikrinti šalių lygiateisiškumą, tačiau toks atsakovo procesinis lygiateisiškumas nereikalauja ypatingo reglamentavimo, nes tokią garantiją atsakovui suteikia CPK 147 straipsnio trečioji dalis. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir tik formaliai vertino 2006 m. gruodžio 20 d. preliminariąją sutartį. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal preliminarios sutarties, kuria atsakovas grindžia savo nuostolius, 5.2 punktą, tik atsisakymas parduoti sklypą gali sąlygoti reikalavimą mokėti netesybas, o byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs parduoti žemę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal minėtos preliminarios sutarties 3.6 punktą, atsakovas turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl pažymų išdavimo, bet to nedarė. Tai leidžia teigti, jog atsakovas pats pažeidė minėtą preliminarią sutartį ir dėl to ieškovė negali būti atsakinga. Be to, atsakovas neatliko preliminarios sutarties 3.7 punkte numatyto įsipareigojimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos atlikti reikiamus veiksmus, kad būtų susiaurintos elektros linijų apsaugos zonos. Atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nes nors ginčo sklypo areštas buvo įregistruotas 2007 m. kovo 20 d., pradėjo galioti nuo 2007 m. kovo 21 d., pinigai, kuriuos T. B. 2007 m. kovo 23 d. raštu pareikalavo grąžinti bei sumokėti netesybas, atsakovui buvo sumokėti tik 2007 m. kovo 22 d. Taigi jei atsakovas būtų rūpestingas ir atidus bei tinkamai vykdytų preliminarios sutarties 3.6 reikalavimus, jis neabejotinai būtų turėjęs žinoti, apie nuosavybės teisės į ginčo sklypą suvaržymą ir būtų galėjęs nepriimti avansinės įmokos, o tuo pačiu išvengti galimų netesybų mokėjimo. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad prie prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikta preliminarioji sutartis bei jos priedai galėjo būti surašyti vėliau nei dokumentuose nurodytų laiku. Tai patvirtina aplinkybės, jog sutartyje nėra įrašo apie priedo Nr. 1 egzistavimą, be to, pirkėjo raštas, adresuotas pardavėjams dėl preliminarios sutarties vykdymo, yra datuotas ne 2007 m. kovo 20 d., o 2006 m. kovo 20 d. Teismo teiginys, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti 2 mln. Lt, yra grindžiama prielaidomis, o ne rašytiniais dokumentais, nes tokią išvadą pagrindžiančių dokumentų byloje nėra. Ieškovas pasiūlyme dėl taikos sutarties nurodyta suma neturėjo būti vertinama kaip ieškovės turtinės padėties patvirtinimas. Teismas skundžiama nutartimi išsprendė atsakovo galimų nuostolių padengimo užstato klausimą (CPK 101 str.), o pagal užstato dydį reglamentuojančią 102 straipsnio trečiąją dalį, užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. K. prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Skundas turi būti atmestas, nes beveik visi jame išdėstyti argumentai yra susiję ne su teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, o su 2006 m. gruodžio 20 d. preliminariosios sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir T. B., teisėtumu bei jos nuostatų aiškinimu. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tol, kol sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, ji yra teisėta bei privalo būti vykdoma. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, nes teismas nagrinėjamoje byloje negali kvestionuoti preliminariosios sutarties, kuri nėra teisminio ginčo dalykas. Atmestini teiginiai, kad nėra atsakovo atsisakymo parduoti žemę. Preliminarios sutarties 5.2 punktas prievolę sumokėti netesybas sieja ne su tiesioginiu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, o su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Būtent dėl ieškoves veiksmų atsakovas negalėjo nustatytais terminais vykdyti preliminarios sutarties, todėl atsirado pagrindas prašyti įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.Neaišku, kokią reikšmę skundžiamos nutarties teisėtumui turi ieškovės argumentas, jog atsakovas, nesikreipdamas į VĮ Registrų centrą, pažeidė preliminarios sutarties sąlygas. Be to, teismui ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokia pažyma tapo ir nebereikalinga, nes sandorio sudarymas tapo negalimas. taip pat nereikšmingas ieškovės argumentas, kad atsakovas neatliko veiksmų, susijusių su elektros linijų apsauginės zonos susiaurinimu. Atsakovas to objektyviai negalėtų atlikti, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra apribotos galimybės naudotis ginčo sklypu. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl atsakovo neatidumo. Aplinkybė, kad T. B. sumokėjo avansą, visiškai nesusijusi su atsakovo pareigos mokėti netesybas atsiradimu. Ieškovės nurodytos datos neatitikimas yra atsitiktinai padaryta techninio pobūdžio klaida. Neaišku, kokiu tikslu raštas galėjo būti datuotas 2006 m. kovo 20 d., jei tuo metu atsakovas dar neturėjo jokių teisių į ginčo sklypą. Ieškovė nepagrįstai CPK 147 straipsnyje numatytą nuostolių užtikrinimą sieja su kitokią paskirtį turinčia priemone – užstatu, numatytu CPK 101-102 straipsniuose. CPK 147 straipsnis yra speciali norma. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nėra įpareigotas konkrečia suma, o turi atsižvelgti į galimų nuostolių dydžio prognozę. Ieškovė nepagrįstai apeliuoja į savo turtinę padėtį, prašydama sumažinti paskirtą sumą. Be to, ieškovė pati sau prieštarauja, teigdama apie sunkią turinę padėtį, pažymėdama, kad jos pasiūlymas sudaryti taikos sutartį tebegalioja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamu atveju teismas, skundžiama nutartimi laikė pagrįstais atsakovo argumentus, jog 2 mln. Lt dydžio nuostolius, kurių atlyginimą buvo prašoma užtikrinti, jis gali patirti dėl to, kad šioje byloje ieškovės reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio pirmosios dalies pirmajame punkte, atsakovas negali įvykdyti preliminariąja sutartimi dėl ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo prisiimtų prievolių.
Kaip žinoma, civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai lemia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Pagal CK 1.75 straipsnio antrąją dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kad minima preliminarioji sutartis, kuria jis remiasi pareikšdamas prašymą, yra įregistruota. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remdamasis prašė užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina (CPK 329 str. 1 d.). Be to, pažymėtina tai, kad pagal byloje esančius duomenis ginčo turto savininko E. K. nuosavybės teisė į šį turtą yra laikinai apribota taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės G. Žukauskienės 2007 m. gegužės 11 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-212-07. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi E. K. skundas dėl paminėto nutarimo panaikinimo yra atmestas.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su prašymu atidėti atsakovo prašymo nagrinėjimą, taip pat nepasisako dėl jos bei ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su ginčo preliminarios sutarties sudarymo aplinkybėmis, vykdymu ir kt., nes minimi klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, CPK 147 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši nutartis neužkerta atsakovui kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti.
Atmesti atsakovo E. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.