- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2-30-368/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- S. L., V. L.
- Ieškovas
- UAB „Lukoil Baltija”
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lukoil Baltija” ieškinį atsakovams V. L., S. L. – M., I. K., tretiesiems asmenims Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarui A.Dusevičiui, VĮ Registrų centro Mažeikių filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ ieškinyje nurodęs, jog 1998 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas V. L. su atsakove S. L. dar būdamas santuokoje sudarė sutartį dėl turto pasidalijimo, pagal kurią V. L. atsisakė savo nuosavybės teisių į visą jam priklausantį nekilnojamą turtą, sau pasilikęs jokio turto neturinčios ir jokios veiklos nevykdančios bendrovės „Agnorė“ akcijas. 1997 m. sausio 9 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartimi, būdamas įsipareigojęs grąžinti ieškovui 1 357 864 Lt skolą, minėta turto pasidalijimo sutartimi pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Prašė panaikinti V. L. ir S. L. 1998 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį. Papildomame ieškinyje nurodęs, jog atsakovė S. L. 1999 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartimi perleido jai pagal turto pasidalijimo sutartį atitekusį nebaigtą statyti namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Prašė pripažinti negaliojančia 1998 m. rugpjūčio 28 d. turto pasidalijimo sutartį tarp V. L. ir S. L. toje dalyje, kurioje S. L. atitenka nebaigtas statyti namas ir visi ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), grąžinant šalis į pradinę padėtį, bei pripažinti negaliojančia 1999 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį tarp Z. K. ir S. L., pagal kurią Z. K. atiteko nebaigtas statyti namas ir visi ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), grąžinant šalis į pradinę padėtį. Trečiuoju patikslintu ieškiniu ieškovas, nurodęs tas pačias faktines aplinkybes bei išdėstęs tokį juridinį ieškinio pagrindimą :1) Dėl taikomų teisės aktų - vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. įstatymo dėl LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 9 straipsniu, nagrinėjant šią civilinę bylą teismas turėtų taikyti 1964 m. CK, galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d., bei 2001 m. CK, įsigaliojusį nuo 2001 m. liepos 1 d.; 2) Dėl turto pasidalijimo sutarties - 1998-08-28 turto pasidalijimo sandorį tarp S. L. ir V. L. prašo pripažinti negaliojančiu LR CK (2000 m.) 6.66 str. bei LR CK (1964 m.) 47 str. numatytais pagrindais; 3) V. L. tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, nes nėra jokių įrodymų, kad tokį sandorį jis sudarė pagal įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties reikalavimus. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. L., žinodamas atsakovo įmonės pastangas iš jo atgauti skolą, sąmoningai perleido savo žmonai S. L. visą savo realią vertę turintį turtą, o sau pasiliko tik nieko nevertas bendrovės „Agnorė“ akcijas ir tuo akivaizdžiai pažeidė jo, kaip kreditoriaus teises; 4) Turto pasidalijimo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nes atsakovams pasidalinus santuokoje įgytą turtą, t. y. statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), atitekus S. L., pasunkėjo skolos išieškojimas ieškovo naudai iš atsakovo V. L., nes realią vertę turinčio turto, registruoto V. L. vardu, nėra ir tai reiškia, kad atsakovams pasidalinus turtą, ieškovui nebeliko galimybių patenkinti savo reikalavimus; 5) Turto pasidalijimo sandorio šalis buvo nesąžininga ir toks sandoris yra neatlygintinis, nes preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusi sandorio šalis buvo nesąžininga, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. S. L. yra V. L. sutuoktinė, todėl preziumuojama, kad jis, sudarydamas sutartį su S. L., veikė nesąžiningai. Pasidalijant turtą nei viena iš šalių nieko negavo pagal sutartį, t.y. sandoris savo esme buvo neatlygintinis; 6) S. L. tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, nes nėra jokių įrodymų, kad S. L. dovanojimo sandorį sudarė pagal įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties reikalavimus. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. L. turtas atiteko pažeidžiant įstatymus ir ji tai aiškiai žinojo bei, siekdama išvengti galimo išieškojimo iš jai neteisėtai atitekusio turto, S. L. tą turtą padovanojo tėvui Z. K.; 7) Turto dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nes atsakovei padovanojus įgytą turtą (statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) skolos išieškojimas ieškovo naudai tapo visiškai neįmanomu, t. y. atsakovei S. L. ir Z. K. sudarius dovanojimo sutartį, ieškovui nebeliko galimybių patenkinti savo reikalavimus; 8) Turto dovanojimo sandorio šalis buvo nesąžininga ir toks sandoris yra neatlygintinis. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusi sandorio šalis buvo nesąžininga, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. S. L. yra Z. K. dukra, todėl preziumuojama, kad ji, sudarydama sutartį su Z. K., veikė nesąžiningai. Turto dovanojimo sandoris savo esme yra neatlygintinas. Prašė 1998 m. rugpjūčio 28 d. turto pasidalijimo sandorį tarp atsakovų S. L. ir V. L. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti dvišalę restituciją bei panaikinti teisinę šio sandorio registraciją VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre; 1999 m. rugsėjo 3 d. turto dovanojimo sandorį tarp atsakovės S. L. ir Z. K. pripažinti negaliojančiu, taikyti dvišalę restituciją bei panaikinti teisinę šio sandorio registraciją VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkąs. Ieškovo ginčijama sutartimi buvusios žmonos, atsakovės S. L., iniciatyva iširus šeimai, buvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Santuokinis turtas turėjo būti dalijamas ir tokia sutartis privalėjo būti sudaroma. Pasidalinti tokiu būdu tarp buvusių sutuoktinių santuokoje įsigytą turtą galiojantys įstatymai nedraudžia. Sutinkamai su SŠK 22 str. kiekvienas iš sutuoktinių gyvendamas santuokoje gali turėti asmeninę nuosavybę. Ieškovui susidariusių skolų, neatsiskaičius už patiektus naftos produktus, grąžinimą laidavęs savo asmeniniu turtu, o ne santuokoje įgyta jungtine nuosavybe. Ieškinyje minima1997-01-09 sutartis dėl skolos perkėlimo yra neteisėta, todėl šalims negali sukelti jokių teisėtų pasekmių. UAB „Lukoil Baltija“ negali būti pripažinta ieškovu, nes pasidalinto ginčijama sutartimi turto atžvilgiu ši bendrovė nėra ir negali būti pripažinta kreditoriumi. Ieškovo teiginys, kad jis yra ieškovo skolininkas, neatitinka tikrovės, kadangi dėl to paties įvykio iškeltoje baudžiamojoje byloje 2003-12-19 priimtas sprendimas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis faktas visiškai paneigia jo įsiskolinimo atsakovui galimybę, todėl netenka pagrindo ir reikalavimas panaikinti sandorius, kurių pagrindu UAB „Lukoil Baltija“ kaip kreditorius prarado galimybę pretenduoti į jo kaip skolininko buvusį turtą.
Šalies argumentai
Atsakovė S. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad visiškai nepagrįsti ieškovo motyvai jai taikyti skolininko statusą, kadangi ji jokių reikalų su ieškovu nėra turėjusi ir jokių skolų jam neturinti. Faktą, kad ji nežinojusi apie buvusio sutuoktinio V. L. sandorius bei jo prisiimtą turtinę atsakomybę, patvirtina aplinkybė, kad ant sutarties dėl skolos perkėlimo bei laidavimo savo turtu rašto nėra jos, tuo metu buvusios V. L. sutuoktinės parašų. Turto pasidalijimo tarp jos ir buvusio sutuoktinio sutartis yra visiškai teisėta ir atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi jų santuoka nuo 1996 m. buvo kritinėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, kad namas ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini), buvo ir yra jos asmeninė nuosavybė, nes namas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis, visiškai logiška buvo, kad minėtas turtas buvo pasidalintas ieškovo ginčijamu būdu. Be to, po santuokos nutraukimo su ja liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, todėl jai ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus galėjo būti paskirta didesnė santuokoje įgyto turto dalis. Ieškovo argumentai, kad po turto pasidalijimo V. L. atiteko bevertis turtas, yra nepagrįsti, nes V. L. atitekęs turtas buvo užstatytas bankui.
Atsakovė I. K. bei tretieji asmenys Vilniaus 5-ojo notarų biuro notaras A. Dusevičius, VĮ Registrų centro Mažeikių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės dėl ieškinio nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje yra pareikštas ieškinys dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo, kuris buvo numatytas ir Civilinio kodekso 57¹ straipsnyje, galiojusiame sandorio sudarymo metu, ir numatytas kaip kreditoriaus interesų gynimo priemonė 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą iki 2001 m. liepos 1 d., turi būti sprendžiama pagal Civilinio kodekso 57 straipsnį (1998 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), o restitucijos taisyklės taikytinos pagal 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso nuostatas dėl restitucijos.
2003 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Civilinio kodekso 57¹ straipsnio (1998 m. birželio 11 d. redakcija) 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 8.1 punkte nurodyta, jog „skolininko su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio pripažinimui pagal kreditoriaus ieškinį negaliojančiu yra būtinos šios sąlygos: tokiu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės; skolininkas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo; skolininkas, sudarydamas sandorį su šiuo trečiuoju asmeniu, žinojo ar turėjo žinoti, kad taip yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės, t. y. skolininkas buvo nesąžiningas“.
Ieškovo ginčijamas turto pasidalijimo sandoris buvo sudarytas 1998 m. rugpjūčio 28 d., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus. Atsakovai S. L. ir V. L., nutraukdami santuoką (1998-09-16 ištuokos liudijimas, I tomas b. 1. 39), sutarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą notarine tvarka, atsakovei S. L., su kuria liko gyventi du nepilnamečiai vaikai K. L., gim. (duomenys neskelbtini),, ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), (III tomas b. l. 69,70), paliekant didesniąją turto dalį, o V. L. mažesnę sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalį. Be to, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 4 str., 27 str. nuostatos bei LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 5 d., 13 str. nuostatos įtvirtina vaikų teises į gyvenamąjį būstą, bei tai, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus. Tokiu būdu, iš aukščiau paminėtų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų teismas priėjo išvados, jog ginčijamas turto pasidalijimo sandoris privalėjo būti sudarytas, nes šalys nutraukė santuoką, ir byloje nėra kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. nutraukdami santuoką pasidalinti jų santuokoje įgytą turtą.
Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo, nenurodė ieškinio sumos bei prašo taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pirmykštę padėtį, todėl laikytina, kad ginčas yra kilęs dėl teisės į turtą, o ne dėl konkrečios pinigų sumos.
Be to, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui V. L., kadangi jis ginčija skolos perkėlimo sutartį, o atsakovė S. L. apie buvusio sutuoktinio prievolę ieškovui nežinojo. Be to, kreditoriaus (ieškovo) prašymu dėl to paties kreditorinio reikalavimo yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje atsakovui V. L. pareikšti įtarimai dėl svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo, ieškovas yra pareiškęs prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu ir šioje byloje tebevyksta ikiteisminis tyrimas.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai V. L. ir S. L. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad sudarydamas ginčijamą sandorį skolininkas elgėsi nesąžiningai, t. y. sudarė sandorį, siekdamas sumažinti savo mokumą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (ieškovu) perleidžiamu turtu ir todėl ieškinys atmestinas (CK 57¹, CK 6.66, CPK 58 straipsniai). Pripažinus, kad atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, kiti ieškovo argumentai - dėl dovanojimo sutarties - yra teisiškai nebereikšmingi ir nebeanalizuojami.
Iš ieškovo priteistina valstybei 94,99 Lt išlaidų (III tomas b. .l. 219), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Kadangi atsakovai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (patvirtinto 1964 m. liepos 7 d.) 214-222 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ ieškinį atsakovams V. L., S. L., I. K., tretiesiems asmenims Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarui A. Dusevičiui, VĮ Registrų centro Mažeikių filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.
Iš ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ priteisti valstybei 94,99 Lt (devyniasdešimt keturis litus, 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.