- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-822-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05228-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-124-374/2015 pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „TFA Logistic“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų prašydamas panaikinti kaip neteisėtą 2014-09-23 antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/02293. Pareiškėjas nurodė, kad nuo pat išieškojimo vykdymo pradžios kas mėnesį buvo atliekamos periodinės įmokos į antstolės depozitinę sąskaitą iš skolininko darbo atlyginimo. Tačiau nežiūrint į tai, antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo patvarkė areštuoto turto - ½ dalies gyvenamojo namo, 6330/13822 dalies pastato - tvarto, ½ dalies kiemo statinių, priklausančio V. S., esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo, esančio Marijampolėje, Laisvės g. 10, turto vertintojams. Patvarkymas yra neteisėtas, pažeidžiantis vykdymo proceso normas, bei pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikintas. CPK 663 str. 2 d. nurodoma, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Nuo 2011-02-28 iki 2014-10-31 yra išieškota kreditoriaus naudai 9450,14 Lt. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išieškojimą nukreipti į pareiškėjo asmeninį vienintelį gyvenamąjį būstą.
Antstolė 2014-12-19 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0076/13/02293 perdavė Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia CPK 663 str. 2 d. nuostatomis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad iš jo išieškoma suma teismo būtų priteista mokėti periodinėmis išmokomis. Paprastai periodinės išmokos priteisiamos nustatant konkrečią pinigų sumą, mokamą kas mėnesį ar ketvirtį (pvz., nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas, sutuoktiniui iki gyvos galvos priteisiamas išlaikymas ir kt.). CPK 634 str. 2 d. numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, 3 d. numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Teismas sutiko su antstolės nurodyta nuomone, kad priteista didelė skolos suma, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio vyksta lėtai, nes atskaitomos nedidelės sumos. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į nekilnojamąjį skolininko turtą pareiškėjo skunde nurodytų įstatymų normų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu (b. l. 24-25) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino jo 2015-01-02 pateiktų paaiškinimų raštu. Juose apeliantas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią po santuokos nutraukimo apeliantui asmeniniam naudojimui ir valdymui teko ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto, dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Apeliantui tekusi nekilnojamojo turto dalis yra A. S. asmeninės nuosavybės teise valdomame 0,2572 ha žemės sklype. Todėl apelianto asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą nėra tikslinga pardavinėti iš viešųjų varžytynių, kadangi skolininkui neturint žemės sklypo po jo valdoma ½ dalimi statinių, turtas nėra vertingas. Be to, teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių su buvusia sutuoktine A. S. buvo susitarta dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, pagal kurią bendrojo naudojimo patalpomis lieka pusrūsio patalpos bei kiti kiemo statiniai. Apelianto nuomone, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nesant nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bei skolininkui neturint žemės sklypo po jo valdoma ½ dalimi statinių, nėra tikslinga nukreipti išieškojimą į minėtą nekilnojamąjį turtą, nes teismo sprendimas negalės būti įvykdytas kuo greičiau ir realiai, o faktiškai atsiras tik daugiau vykdymo išlaidų, dėl ko apelianto teisėti interesai dar labiau bus pažeisti. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo vadovautasi teisingumo bei protingumo principais.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0076/13/02293 medžiagos nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-18 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. A2-404/570/2013 dėl 112 275,47 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. S. kreditoriaus UAB „TFA Logistic“ naudai. 2013-12-03 patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat pradėjo vykdymo veiksmus – išsiuntė skolininkui tos pačios dienos raginimą įvykdyti sprendimą bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolė pradėjo priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmus: 2014-05-08 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas skolininko sąskaitose bankuose; 2014-05-08 turto arešto aktu bei 2014-09-02 turto arešto aktu (patikslinančiu) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą - ½ dalį gyvenamojo namo, 6330/13822 dalį pastato - tvarto, ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); antstolė į skolininko darbovietę išsiuntė 2015-05-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2014-10-03 antstolė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį, į skolininko darbovietę išsiuntė 2014-09-30 patikslintą patvarkymą dėl 66750,53 Lt skolos ir 3163,68 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos. 2014-09-23 antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo 6330/13822 dalies pastato - tvarto, ½ dalies kiemo statinių, priklausančio skolininkui V. S., rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo turto vertintojams. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės 2014-09-23 patvarkymo, kuriame nurodė, kad, kadangi skola yra kas mėnesį išieškoma iš jo darbo užmokesčio, nėra tikslinga išieškojimą nukreipti į jo vienintelį gyvenamąjį būstą, todėl antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-01-06 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Antstolis privalo laikytis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 str.). Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodyta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 str.). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). Nesutiktina su apelianto teiginiais dėl netinkamai taikyto CPK 663 straipsnio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog iš jo išieškoma suma teismo būtų priteista mokėti periodinėmis išmokomis (CPK 663 str. 2 d.). Pagal CPK 663 šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Byloje nėra duomenų, kad išieškomą pagal vykdomąjį dokumentą pinigų sumą (skundo pateikimo dienai nesumokėta skolos dalis sudarė 66100,63 Lt) galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Todėl, laikantis išieškojimo eilės (CPK 664 str.) bei taikant kelias priverstinio išieškojimo priemones (CPK 624 str. 3 d.), pagrįstai antstolė skolos išieškojimą nukreipė ir į apelianto areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Areštuodamas turtą, antstolis pats jį įkainuoja rinkos kainomis, o jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įvertinimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Todėl skundžiamas 2014-09-23 antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo neprieštarauja teisės normoms, yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė, priimdama šį patvarkymą, sprendimų vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti apelianto 2015-01-02 paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, jam priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertės bei išieškojimo į minėtą nekilnojamąjį turtą nukreipimo tikslingumo. Pažymėtina, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat kokie yra jam nustatyti apribojimai (CPK 690 str. 1 d.). Apelianto nurodomos aplinkybės neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimų vykdymo tvarką, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.