- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-12
- Bylos Nr.
- A-180-645-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- D. L., A. L., V. M., R. M., A. M., L. M., R. O., G. P., V. P., I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. L. , A. L. , V. M. , R. M. , A. M. , L. M. , R. O. , G. P. , V. P. , I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti: D. L. – 3927, 26 Lt, A. L. – 6558, 15 Lt, V. M. – 4437, 87 Lt, R. M. – 6791, 41 Lt, A. M. – 3833, 44 Lt, L. M. – 7066, 08 Lt, R. O. – 4578, 64 Lt, G. P. – 7896, 43 Lt, V. P. – 4294, 03 Lt, I. P. – 4450, 86 Lt žalos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ numatė sumažintą indeksavimo koeficientą. Dėl šio teisės akto nuo 2002 metų liepos mėnesio sumažintas pareiškėjų darbo užmokestis. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė pareiškėjų skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teises aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužė 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis 2002 – 2004 metų laikotarpiu taikė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, dėl ko pareiškėjams nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo, įsakymų pareiškėjai neskundė. Teismas konstatavo, kad iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo Kauno teritorinė muitinė privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant neteisėtų valdžios institucijos (Kauno teritorinės muitines) veiksmų, teismo nuomone, nėra ir CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują – jų skundą patenkinti pilnai. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ko pasekmėje priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo esmės. Pareiškėjų įsitikinimu, šiame nutarime aiškiai konstatuota, kad įstatymo leidėjo veiksmai, priimant Konstitucijai prieštaraujančius teisė aktus, buvo neteisėti. Dėl neteisėtų aktų pareiškėjams buvo padaryta žala – nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio buvo mokamas mažesnis nei priklauso pagal įstatymą darbo užmokestis. Apeliantai teigia, kad muitinės viršininko įsakymai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo nustatomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, jiems teisinių pasekmių nesukėlė. Pasekmes sukėlė Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu neteisėtais pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus su trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais. Pabrėžia, kad neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama antikonstituciniais pripažintus nutarimus. Apeliantų nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 2005 m. vasario 28 d. priėmus nutarimą ,,Dėl atstovavimo valstybei Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos atlyginimo“, kuriame numatyta, jog vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą Muitinės departamentas įgaliojamas atstovauti valstybei bylose dėl žalos, susidariusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo muitinės pareigūnams ir kitiems muitinės įstaigų valstybės tarnautojams, valstybė pripažino savo atsakomybę ir skyrė ją atstovausiantį asmenį.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teistas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
Pagal pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias teisės normas reikalavimas dėl neišmokėtos daro užmokesčio dalies turėtų būti reiškiamas pareiškėjų darbdaviui – Kauno teritorinei muitinei, kuri nagrinėjamu atveju į bylą buvo įtraukta tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Darytina išvada, kad padarytas ir procesinės teisės normų pažeidimas, kuris bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas.
Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis), suteikta teisė pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.