- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-592-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas G. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro 2015-09-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų – neteisėto fizinio smurto prieš jį pavartojimo ir dėl to jam padaryto sveikatos sutrikdymo.
Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartimi G. M. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui G. M. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2015-09-18 skundą dėl 2015-09-13 Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų prieš jį – neteisėto smurto pavartojimo. Pareiškėjas nurodo, kad buvo tik minimaliai vartojęs alkoholio ir jokiu būdu nebuvo nuo alkoholio apsvaigęs, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nereagavo į jo skundo teiginį, kuris paneigia policijos pareigūnų aiškinimus, jog jis siekė pasišalinti iš policijos komisariato, bet ne eiti į tualetą. Iš tiesų buvo sustabdytas einantis ne iš komisariato, o į tualetą. Tai matyti ir iš vaizdo įrašo, pateikto prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tvirtina, kad nėra jokių duomenų apie bent menkiausią policijos pareigūnų sužalojimą tariamo intensyvaus jo pasipriešinimo metu, tuo tarpu jis buvo sužalotas specialiu prietaisu, kuris buvo panaudotas ne kartą.
Teismo nutartyje teigiama, jog nežiūrint to, kad policijos pareigūnai nebuvo sužaloti ar bent kiek užgauti, tai nepaneigia jų teiginių apie jo (G. M.) aktyvų pasipriešinimą. Toks nutarties teiginys vertintinas klasikiniu spėjimu, bet ne bylos duomenimis pagrįsta išvada. Nors nutartyje teigiama, kad policijos pareigūnų panaudota specialia priemone – elektrošoku jam nepadaryti jokie kūno sužalojimai, tačiau tai irgi nepagrįstas spėjimas, bet ne išvada, padaryta remiantis medicinos specialistų apžiūros duomenimis.
Nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiu, kad jokie sužalojimai jam nebuvo padaryti, nes šis teiginys nepagrįstas jokiais duomenimis ir yra nelogiškas. Elektrošokas neabejotinai sužaloja žmogaus kūną, tik nebuvo tikrinama, kokie konkrečiai sužalojimai jam elektrošoku buvo padaryti, kokia sužalojimų lokalizacija, koks sveikatos sutrikdymo mastas.
Nesutinka su prokuroro nutarimo ir teismo nutarties teiginiais, kad prieš jį smurtavę policijos pareigūnai elgėsi pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme išvardyti išsamūs fizinės prievartos pavartojimo pagrindai. Prieš jį pavartota fizinė prievarta neatitiko nė vieno minėto įstatymo punkto sąlygų. Be to, vadovaujantis minėto įstatymo 23 str. 8 p., apie pareigūno pavartotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužalojimą, nedelsiant informuojamas prokuroras. Nors jis buvo sužalotas, įstatymo nustatyta tvarka prokuroras informuotas nebuvo.
Visiškai nepagrįstai ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia, kad jis skundu dėl policijos pareigūnų prieš jį pavartoto smurto tik ginasi nuo jam pareikšto įtarimo. Neteisėti ir galimai nusikalstami policijos pareigūnų veiksmai galėjo būti atlikti net ir tuo atveju, jei jis ir elgėsi nepakankamai tinkamai ar kai kuriais atvejais netgi nusikalstamai. Dėl to būtinas tinkamas prieš jį smurtavusių policijos pareigūnų veiksmų teisinis įvertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tarp kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju prokuroras, gavęs G. M. skundą, priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nenustatęs Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Patikrinęs gautą medžiagą apylinkės teismas prokuroro priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. M. skunde nurodomas aplinkybes paliko galioti nepakeistą. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro nutarimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei pateikta skundo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo medžiagomis, kuriuose pareikšti įtarimai G. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei pasipriešinimo valstybės tarnautojui (ikiteisminiai tyrimai dar nebaigti), visiškai sutinka su prokuroro ir apylinkės teismo sprendimais.
Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismui pateikto skundo turinio, G. M. jame kelia klausimus dėl prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patikrinimo metu surinktų duomenų vertinimo objektyvumo bei priimtų procesinių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pagrįstumo.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame G. M. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. G. M. įtariamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 13 d., apie 02.30 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie kavinės (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: tampė nukentėjusiąją L. C. už drabužių, sugriebęs ją už plaukų parvertė ant žemės, po to N. S. du kartus, o M. Č. vieną kartą ranka smogė į galvą, sukeldamas jiems fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., padarymo. G. M. įtariamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 13 d., 03.00 val., Kupiškio m., (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato OVG patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, atsisakė pasitikrinti girtumą, ketino pasišalinti iš komisariato patalpų, siekdamas išvengti sulaikymo stumdėsi, spardėsi, ketindamas suduoti smūgius pareigūnams, taip aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui V. B. ir patruliui N. K., dėl to du kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER X26P“.
Skundų tyrimo bei ikiteisminio tyrimo medžiagose yra nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, G. M. atžvilgiu iš tiesų panaudojo elektros impulsinį prietaisą bei kovinius veiksmus ir antrankius, tačiau šiuo metu negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų ar įrodymų, kad policijos pareigūnai šiais veiksmais viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ar (ir) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Pareiškėjas skunde apeliacinės instancijos teismui jokių naujų aplinkybių dėl pareigūnų prievartos priemonių pavartojimo prieš jį nenurodo, taip pat nekonkretizuoja, ko, jo nuomone, neatliko apylinkės teismas, o tik dėsto savo subjektyvią nuomonę dėl pareigūnų veiksmų galimo neteisėtumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje detaliai ir išsamiai yra aptarti ir įvertinti visi pareiškėjo skunde nurodyti faktai dėl, jo nuomone, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų prieš jį, jie paneigti kitais surinktais medžiagos duomenimis, ir aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais bei padarytomis išvadomis ir pakartotinai jų nebeaptaria.
Nepagrįsti G. M. skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados pagrįstos tik spėjimais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas ištyrė visas G. M. skunde nurodytas aplinkybes ir, remdamasis prokuratūros surinkta G. M. skundo nagrinėjimo ir jo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagose esančiais objektyviais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. M. skundą yra teisėtas ir pagrįstas.
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad G. M., prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnams, tik bando neigti ir ginčyti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam pareikštą įtarimą pagal BK 286 str., nors tą jis turėtų daryti ikiteisminio tyrimo metu, naudodamasis savo, kaip įtariamojo, teisėmis. Be to, jeigu baudžiamoji byla kaltinant G. M. šia veika būtų perduota teismui, G. M., pasinaudodamas savo, kaip kaltinamojo teisėmis, numatytomis BPK 22 str., visus šiuos klausimus galės iškelti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir juos panaudoti ginantis nuo jam galimo pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje bus ištirti ir įvertinti visi bylos įrodymai dėl G. M. kaltumo ar nekaltumo, įskaitant ir jo paties paaiškinimus, bei jo atžvilgiu priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kuris bet kokiu atveju gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Jeigu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turės pagrindą manyti, kad G. M. atžvilgiu pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar (ir) eidami savo pareigas viršijo įgaliojimus ir jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, vadovaudamasis BPK 257 str., apie tai praneš prokurorui.
Įvertinęs skundo ir ikiteisminių tyrimų metu surinktus duomenis prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog G. M. skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi arba viršyti įgaliojimus, todėl pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, numatyta BK 228 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentus bei jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą pripažinęs, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. M. nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas, kadangi nenustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taigi atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti G. M. skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.