Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. už tai, kad jis 2015 m. vasario 24 d., 15.17 val., Plungės mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos THC (marihuanos), vairavo I. Š. vardu registruotą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemones, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą pilnai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. nutraukė neteisėtai. 2015- 02-24 gydytojos A. D. surašytame akte – išvadoje aiškiai parašyta, kad A. Š. yra vartojęs psichotropinių medžiagų ir jo šlapime yra psichotropinės medžiagos THC, todėl jis negali vairuoti transporto priemonės. Dėl to policijos pareigūnai, vadovaudamiesi specialisto išvada, A. Š. nušalino nuo transporto priemonės vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė vieną iš apsvaigimo požymių – išsiplėtusius vyzdžius ir lėtą reakciją į ryškią šviesą, kuris buvo pastebimas bendraujant su vairuotoju A. Š. ir tikrinant žibintuvėliu. Esant teigiamam testui dėl narkotikų vartojimo vairuotojai laikomi apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Be to, A. Š. žinojo, kad apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, o tai, kad jis teigia, jog nesijautė apsvaigęs, yra tik pažeidėjo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad teisme turėjo būti apklausta VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoja A. D., kuri galėtų paaiškinti apsvaigimo nustatymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (administracinė byla Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, A. Š. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d., nurodė, jog nagrinėjamoje byloje Medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles, o kitų įrodymų, patvirtinančių A. Š. apsvaigimą nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų automobilio vairavimo metu, nesurinkta.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Byloje esančiame Medicininės apžiūros akte nurodoma, kad šlapimo tyrimas rodo teigiamą THC reakciją, ir pateikiama išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. negali vairuoti. Pagal medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punktą greito tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti šios metodikos 10.3 p. nurodytus metodus, t. y. psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir (ar) šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Taigi teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais metodais. Pažymėtina, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (dabar Valstybinė teismo medicinos tarnyba) teismo medicinos ekspertai. Taigi medicininės apžiūros akto išvada suformuluota negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos dėl tiriamųjų medžiagų ištyrimo (metodikos 11.1–11.3 punktai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje Medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Pagal ATPK 257 straipsnį, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Administracinės nutartys Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde pagrįstai kritikuojamas pirmosios instancijos teismas dėl to, kad, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoja A. D., surašiusi Medicininės apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog A. Š. negali vairuoti, tačiau ši klaida ištaisyta, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka. 2015 m. rugsėjo 21 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, jog tikrino A. Š., buvo nežymiai paraudęs veidas, kas yra būdinga, jei asmuo būna pavartojęs kanapių, tai užtrunka tik apie 20-30 min., bet šlapime išlieka iki 3 parų, o kartais ir dar ilgiau. Liudytoja taip pat parodė, jog jei yra teigiama reakcija šlapime, asmuo laikomas apsvaigusiu, taip pat pažymėjo, jog gali būti ir taip, kad po keleto dienų gali pakilti pikas, tuomet gali būti panikos, siaubo priepuolis, žmogus tikrai negali vairuoti. Liudytoja taip pat parodė, kad dėl šių dalykų konsultavosi su psichiatrais, dalyvavo kursuose.

Apygardos teismas atsižvelgdamas į šiuos liudytojos, kurios kompetencija abejoti neturi jokio pagrindo, parodymus, į Medicininės apžiūros akte pateikiamą išvadą (b. l. 8), taip pat į tai, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog galimai prieš tris dienas vartojo marichuaną, konstatuoja, kad administracinėje byloje aplinkybė, jog A. Š. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų, yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir A. Š. pripažintinas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. numatyta, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos A. Š. skyrimo, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas, nepaisant savo jauno amžiaus, jau yra padaręs daugybę administracinių teisės pažeidimų, įskaitant pažeidimus, susijusius su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, todėl jam skirtina griežtesnė administracinė nuobauda, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. sankcijoje numatytų baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į banke AB „Swedbank“ esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas neskundžiamas.