- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-84-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04350-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- E. V., R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. ir atsakovų E. V. ir R. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams E. V. ir R. V. dėl pažeistų teisių gynimo nusipirkus netinkamos kokybės daiktą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. A. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovams E. V. ir R. V. (toliau – ir atsakovai) dėl pažeistų teisių gynimo nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.
2. Šalys teikė teismui prašymą patvirtinti 2025 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų tokiomis sąlygomis: 1) (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini); 3) Šalių patirtas proceso ir bylinėjimosi išlaidas šalys prašo teismo paskirstyti, atsižvelgiant į šalių pateiktus į bylą šalių išlaidas pagrindžiančius dokumentus, proporcingai taikos sutartyje sutartos žalos ir pateikto ieškinio dydį; 4) Taikos sutartimi šalims yra išaiškintos ir yra žinomos civilinės bylos nutraukimo taikos sutarties sudarymo pagrindu pasekmės (CK 6.983-6.986 str., CPK 293 str. 5 p. ir 294 str.); 5) Šalys pareiškia, kad ši sutartis atitinka šalių interesus, yra sudaryta gera valia ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
4. Teismas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo nusipirkus netinkamos kokybės daiktą atsakovams nutraukė. Priteisė iš ieškovo 1 210,00 Eur ekspertizės išlaidas atsakovei E. V.. Ieškovui grąžino 283,50 Eur žyminio mokesčio dalį <...>. Grąžino ieškovui 358,00 Eur avansą, sumokėtą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Grąžino atsakovei E. V. 580,00 Eur avansą, sumokėtą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 378,00 Eur, ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 5 445,00 Eur, ieškovo išlaidos už liudytojų apklausą – 905,00 Eur, ieškovo išlaidos už techninio vertinimo aktą – 847,00 Eur, atsakovų išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 5 650,00 Eur, atsakovų išlaidos už ekspertizę – 2 420,00 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,86 Eur. Šalims sudarius Taikos sutartį, teismas grąžino ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 283,50 Eur. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 7 197,00 Eur (be žyminio mokesčio sumos), o atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra 8 070,00 Eur. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu šalių patirtos atstovavimo išlaidos nepriklausė nuo ginčo sumos, kadangi advokatas/advokato padėjėjas savo teikiamas teisines paslaugas įvertina ne pagal ginčo sumą, o pagal bylos sudėtingumą ir kitus atliekamus procesinius veiksmus. Todėl teismas nevertino pirminės ginčo sumos ir šalių sutartos kompromiso būdu sumos, kadangi advokato/advokato padėjėjo išlaidos vis tiek būtų tokios pat, nepriklausomai nuo ginčo sumos. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, civilinės bylos nagrinėjimo trukmę (beveik vieneri metai), ir tai, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos yra beveik panašaus dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad pagrįsta yra šalims palikti kiekvienai savo patirtas atstovavimo išlaidas. Kad byloje būtų pasiektas teisingumas, nebūtų pažeisti teisėti šalių interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas, būtų užtikrinta priešingų bylos šalių interesų pusiausvyra bei socialinis teisingumas, iš ieškovo atsakovams teismas priteisė 1 210,00 Eur ekspertizės išlaidas, kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palikdamas jas patyrusiai šaliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalių pateiktus į bylą pagrindžiančius dokumentus, proporcingai Taikos sutartyje sutartos žalos ir pateikto ieškinio dydį, priteisiant atsakovams iš ieškovo – 6 829,64 Eur, o iš atsakovų ieškovui – 1 106,18 Eur.
7. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad dėl tokio teismo nutartimi nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalys nesusitarė, todėl teismas neturėjo teisės keisti Taikos sutarties sąlygų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo, arba atsižvelgęs į Taikos sutarties sąlygos prieštaravimus teisės aktams – turėjo netvirtinti šalių pasirašytos Taikos sutarties. Šalys sudarydamos Taikos sutartį iš naujo nustatė teises ir pareigas, likvidavo kilusį teisinį ginčą, taip išspręsdamos ne tik kompensacijos ir žalos dydžius, bet ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl abi puikiai suprato teises ir pareigas bei Taikos sutarties turinį ir teisines pasekmes. Teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti remiantis Taikos sutartimi. Neturėjo teisės vienašališkai keisti Taikos sutarties ir taikyti CPK 93 str. 4 d. Atsakovai sutiko atlyginti 2 582 Eur žalą, kai ieškovas ieškiniu prašė 16 800 Eur. Ieškinys tenkintas 15,37 proc., todėl atsakovai šia dalimi turi atlyginti ieškovo patirtas išlaidas (7 197 Eur x 15,37 proc.), o ieškovas atsakovams 84,63 proc. nuo 8 070,00 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovai atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jų atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl nepagrįstai didelės sumos. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, šalys sudarydamos Taikos sutartį numatė sąlygą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismui perleisdamas tik teisę ir pareigą paskaičiuoti ir padalinti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal numatytą sąlygą. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neturėjo teisės keisti Taikos sutarties sąlygos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo. Buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir šalių lygiateisiškumas. Teismui savo nuožiūra ir neargumentuotai pakeitus šalių suderintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, buvo pažeistas šalių laisvės sudaryti Taikos sutartį ir laisva valia disponuoti savo materialiomis ir procesinėmis pareigomis teisės. Atsakovė dėl ieškovo kaltės ir nepagrįstų reikalavimų buvo priversta patirti dideles bylinėjimosi išlaidas, siekiant apginti savo teises. Šalių susitartas proporcingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitiko ne tik šalių valią, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo priteista 1 210,00 Eur ekspertizės išlaidų atsakovei E. V., ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovo naudai iš atsakovų turėtų 7 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
9.1. šalių sutarimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo paliktas išspręsti teismui, kuris privalo vadovautis CPK nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Taikos sutartyje yra nustatyta, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į Taikos sutarties sąlygas ir ieškiniu pareikštus reikalavimus. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso;
9.2. nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad teismas pakeitė Taikos sutarties sąlygas. Nutartyje Taikos sutarties sąlygos įrašytos tinkamai. Teismo klaida pasireiškė ne Taikos sutarties sąlygų keitimu, bet nukrypimu nuo CPK 94 straipsnio reikalavimų. Šalių sudaryta Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui;
9.3. neteisingi ir nekorektiški atsakovų teiginiai, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Tokie atsakovų teiginiai nenagrinėtini apeliacine tvarka, nes sudarius Taikos sutartį ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikos sutartyje nustatytas proceso kaltininkas, ieškovo kaip pirkėjo teisių pažeidimas ir atsakovų žalos atlyginimo prievolė (civilinė atsakomybė) – būtent į tai atsižvelgiama skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtindamas šalių sudarytą Taikos sutartį paskirstė bylinėjimosi išlaidas, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 16 800 Eur nuostolių už pastato defektų šalinimą ir trūkumų ištaisymą, 605 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
13. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų tokiomis sąlygomis: 1) (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini); 3) Šalių patirtas proceso ir bylinėjimosi išlaidas šalys prašo teismo paskirstyti, atsižvelgiant į šalių pateiktus į bylą šalių išlaidas pagrindžiančius dokumentus, proporcingai taikos sutartyje sutartos žalos ir pateikto ieškinio dydį; 4) Taikos sutartimi šalims yra išaiškintos ir yra žinomos civilinės bylos nutraukimo taikos sutarties sudarymo pagrindu pasekmės (CK 6.983-6.986 str., CPK 293 str. 5 p. ir 294 str.). 5) Šalys pareiškia, kad ši sutartis atitinka šalių interesus, yra sudaryta gera valia ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovai remiasi CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, o ieškovas – CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tačiau įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių normų visetą matyti, kad iš esmės tiek teismas, tiek apeliantai remiasi netinkamomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju aktualu įvertinti CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymą ir aiškinimą nagrinėjamos situacijos kontekste.
15. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis: atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu Taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų. <...>.
16. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad šalims sudarius Taikos sutartį taikytinos CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo). Šalys sudarydamos Taikos sutartį gali numatyti sąlygas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o to nepadarius – teismui nekyla pareiga jas paskirstyti. Teismų praktikoje išaiškinta dėl tokios Taikos sutarties sąlygos, kai šalys Taikos sutarties sąlyga susitarė ne dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (konkretaus jų būdo, proporcingumo ir kt.), o tik abstrakčiu prašymu išreiškė valią, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą spręstų teismas. Dėl tokios sąlygos Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių Taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju aktualu įvertinti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygą, kuria tartasi dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taikos sutarties 3 punktą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalys išdėstė taip: ,,Šalių patirtas proceso ir bylinėjimosi išlaidas šalys prašo teismo paskirstyti, atsižvelgiant į šalių pateiktus į bylą šalių išlaidas pagrindžiančius dokumentus, proporcingai taikos sutartyje sutartos žalos ir pateikto ieškinio dydį“. Lingvistiškai ir struktūriškai vertinant Sutarties tekstą ir 3 punkto sąlygą galima teigti, jog nagrinėjamu atveju šalys sutartyje aptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo sąlygas, apimtį, būdą ir kt. (turinį), teismui palikdamas spręsti tik dėl jo paskaičiavimo, t. y. šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų (pakankamai konkrečiai iš aiškiai išreiškė valią), teismui iš esmės palikdamas atlikti tik aritmetinius veiksmus (ką, pastebėtina, realiai šalys galėjo išspręsti ir pačios). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl vertinti, kad jos klydo (galėjo klysti) dėl tokios sąlygos (jos neginčija) ir / ar tokios šalių 3 punkte numatytos sąlygos aiškinti ir interpretuoti kitaip nėra jokio pagrindo.
18. Iš atskirųjų skundų turinio matyti, kad nėra ginčo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, t. y. ieškovas byloje patyrė 7 197 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 445 Eur advokato išlaidos, 905 Eur – išlaidos už liudytojų apklausą, 847 Eur išlaidos už techninio vertinimo aktą). Atsakovai byloje patyrė 8 070 Eur bylinėjimo išlaidas (atsakovų išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 5 650,00 Eur, atsakovų išlaidos už ekspertizę – 2 420,00 Eur).
19. Sutarties sąlygoje šalių patirtų pagal pateiktus į bylą šalių išlaidas pagrindžiančius dokumentus proporcingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas siejamas su Taikos sutartyje šalių numatytos sutartos žalos dydžio ir ieškovo teikto ieškinio reikalavimo dydžio proporciniu santykiu.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų 16 800 Eur žalos atlyginimą, tačiau tvirtinant Taikos sutartį susitarta dėl 2 582,00 Eur žalos atlyginimo dydžio, kas suponuoja išvadą, kad ieškovo ieškinys sudarius Taikos sutartį iš esmės tenkintas 15,37 proc., todėl šios procentinės išraiškos apimtyje ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš viso 1 106,00 Eur sumai (suapvalinus; 7 197 x 15,37 proc.; iš kiekvieno atsakovo po 553 Eur), atitinkamai atsakovams iš ieškovo iš viso priteisina 6 830 Eur (suapvalinus; 8 070 Eur x 84,63 proc.; kiekvienam po 3 415 Eur). Atlikus kiekvienos iš šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo kiekvienam atsakovui priteistina po 2 862 Eur ((6 830 Eur – 1 106,00 Eur)/2).
21. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tenkintas atsakovų atskirasis skundas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovai prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme neišreiškė.
22. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y. spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai vertino šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygą, nepagrįstai taikė CPK 93-94 straipsnių nuostatas, todėl netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas šioje dalyje teismo nutartį pakeisti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: ,,Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) ekspertizės išlaidas atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“ – pakeisti ir išdėstyti taip:
,,Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 862,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 862,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.