Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo R. K. administracinės teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015-10-24, apie 12.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju draudimu, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, ar nukentėjusiajam asmeniui, pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222, 226 punktų reikalavimus.

Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobauda paskirta 870,00 eurų (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojas E. I. pateikė prielaidą kaip galėjo įvykti auto įvykis. Jis nėra ekspertas, neturi ir nepateikė byloje tokių duomenų. Byloje pateikta schema, kurioje jos automobilio vieta nėra nurodyta. Be to eismo įvykio schemos sudarymo data sudaryta 2015-10-23, t.y. ankščiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas - 2015-10-24.

Dėl liudytojos V. G. parodymų, apeliantė nurodo, kad praėjus daugeliui mėnesių prisiminti ar išvykome 5.20 minučių ar 5 - 6 valandą ar sugrįžome 18 - 20 valandą sudėtinga. Taip pat R. K. nurodo, kad teismo posėdyje susijaudinus nurodė ne tą išvykimo miestą, tačiau 2015-10-29 jos rašytiniame paaiškinime yra nurodyta išvykimo vieta (duomenys neskelbtini). Visa tai įrodo, jog jokių palankių parodymų jos atžvilgiu liudytoja nedavė.

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus.

Priešingai, negu tvirtinama skunde, R. K. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad nutarimas pagrįstas ir nuobauda skirta remiantis vienu įrodymu – anoniminiu rašteliu. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinės teisės pažeidimų požymių buvimo R. K. veiksmuose grindė rašytiniais įrodymais, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, VĮ Regitros išrašu, iš kurio matyti, kad Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K. (b. l. 19), LR Transporto priemonių draudikų biuro išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 20), ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti, kad automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo atlikta techninė apžiūra (b. l. 21), paaiškinimais, maps.lt žemėlapio kopija, kuriame matyti įvykio vieta (b. l. 38), rašteliu su iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio numeriais (b. l. 37). Taip pat nutarimas pagrįstas teismo posėdyje apklaustų liudytojų pareigūnų V. D., E. I., D. B., A. V. parodymais, liudytojos L. B. parodymais, iš dalies – pačios R. K. paaiškinimais. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė, palygino juos tarpusavyje ir įvertino ne kiekvieną atskirai, o visumoje, kaip to reikalauja įstatymas.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl R. K. kaltės pagrįstai nesivadovavo liudytojos V. G. parodymais, o rėmėsi iš kitų įrodymų šaltinių gauta informacija. Pirmos instancijos teismas teisingai nutarime pažymėjo, kad V. G. yra R. K. draugė ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs V. G. parodymus sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. K. ir V. G. parodymuose yra prieštaravimų – R. K. parodė, kad 2015-10-24 ji su V. G. išvyko iš namų 5.20 val. į (duomenys neskelbtini), kur prekiavo rūkytais gaminiais, namo grįžo apie 18 val. V. G. parodė, kad 2015-10-24 ji su R. K., apie 5-6 val. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur R. K. sėdėjo automobilyje ir vaikščiojo mieste. Grįžo apie 19-20 val. R. K. ir V. G. parodymuose esantys prieštaravimai patvirtina, kad minėtą dieną jos kartu niekur nevažiavo, nes nurodė skirtingą išvykimo ir parvykimo laiką, bei nurodė skirtingus miestus. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. K. paaiškinime nurodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) , o posėdžio metu susijaudinusi suklydo nurodydama (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo neįtikino, nes liudytojos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomose aplinkybėse neatitinka ne tik vieta, bet ir laikas ir kitos aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas pareigūnas E. I. negalėjo nustatyti ar padarytas eismo įvykis, nes jis ne ekspertas. Šiuo aspektu pažymėtina, pareigūnas E. I. dirba Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje vyr. specialistu. Apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti pareigūno kompetencija ir byloje nenustatyta jokių duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad E. I. byloje atliko tyrimą, rinko medžiagą, buvo atliktas eksperimentas. Iš fotonuotraukų matyti, kad sugretinus abu automobilius Opel Vectra ir Opel Corsa iš kompaktiniame diske esančių fotonuotraukų (b.l. 33) ir fotolentelių (b.l. 28-31) matyti, kad automobilių sugadinimų aukštis, pobūdis, išsidėstymo mechanizmas atitinka. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas E. I. parodė, kad bu automobiliai tyrimo metu buvo pastatyti šalia vienas kito ir palyginti jų apgadinimai. Ant apeliantės automobilio matėsi naujai padaryti apgadinimai, buvo nubraukti nešvarumai. Abiejų automobilių apgadinimų aukštis bei pobūdis sutapo. Raštelyje, kurį rado apgadinto automobilio savininkė, nenurodytas asmuo, kuris jį parašė, tačiau jame nurodyta informacija, kad būtent apeliantės automobilis Opel Vectra apgadino stovintį Opel Corsa automobilį, sutampa su tyrimo metu padaryta išvada dėl automobilių apgadinimų. Liudytojas patrulis A. V. apie automobilių kontaktą, dažų liekanas, kitus apgadinamus ir eismo įvykio mechanizmą duodamas parodymus esminės informacijos suteikti negalėjo, nes įvykio neatsiminė, be to 2015-10-26 eismo įvykis buvo perduotas tyrimui Kauno apkr. VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui. Liudytojas V. D. parodė, kad su R. K. bendravo tik telefonu, automobilių nematė (b.l. 65,66).

Įvertinus byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatyta kad R. K. 2015-10-24, apie 12.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama neapdraustą privalomuoju draudimu automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, ar nukentėjusiajam asmeniui, pasišalino. Taigi spręstina, kad jos veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai.

Aukštesnysis teismas patikrinęs bylą nuobaudos individualizavimo aspektu, pažymi, kad Kauno apylinkės teismas spręsdamas dėl nuobaudų rūšies ir jos dydžio tinkamai taikė ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimus, teisingai subendrino nuobaudas ir paskyrė labai artimą minimaliai sunkesniojo pažeidimo sankcijoje (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatytą nuobauda (piniginę baudą) bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat pagrįstai atsižvelgė, kad R. K. turi galiojančią nuobaudą ir tai vertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra galimybės R. K. skirti mažesnę nei sankcijose numatytą nuobaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.