Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1139-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
e2S-1139-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24888-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
V. P., Ž. P.
Ieškovas
K. R., A. R., A. B., D. B., S. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1139-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24888-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. R., A. R., A. B., D. B., S. K., A. K. ieškinį atsakovams V. P. ir Ž. P. dėl įpareigojimo vykdyti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo sprendimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. R., A. R., A. B., D. B., S. K., A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P. ir Ž. P., kuriuo prašydami įpareigoti atsakovus įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš/į buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius/įeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti, jog neįvykdžius teismo sprendimo per sprendime nustatytą terminą, atsakovams yra skiriama 500 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kuri sumokama ieškovams lygiomis dalimis; patvirtinti, jog ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai 2020 m. gegužės 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, kad atsakovai patenkino vieną ieškinio dalį ir ieškovai atsisako ieškinio dalies reikalavimų įpareigoti atsakovus įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš/į buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius/įeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti, jog neįvykdžius teismo sprendimo per sprendime nustatytą terminą, atsakovams yra skiriama 500 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kuri sumokama ieškovams lygiomis dalimis. Ieškovai nurodė, kad jiems žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi priėmė ieškovų K. R., A. R., A. B., D. B., S. K., A. K. ieškinio dalies atsakovams V. P. ir Ž. P. dėl įpareigojimo atsakovus įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš/į buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius/įeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, jog neįvykdžius teismo sprendimo per sprendime nustatytą terminą, atsakovams yra skiriama 500 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kuri sumokama ieškovams lygiomis dalimis, atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1286-936/2020. Priteisė ieškovams K. R., A. R., A. B., D. B., S. K., A. K. iš atsakovų V. P. ir Ž. P. lygiomis dalimis 2 204,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei K. R. 78,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. (mokėjimo užduoties kodas ZH82490).

4. Teismas nustatė, kad ieškovai atsisakę dalies ieškinio reikalavimų, palaiko likusį ieškinio reikalavimą ir teismo prašo patvirtinti, jog ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad ieškovai 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, vykdant 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimą, priteisti iš atsakovų skolą, patvirtinti, kad ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų. Ieškovams atsisakius reikalavimo dėl skolos priteisimo (bylos dalis nutraukta 2020 m. sausio 27 d. nutartimi) ir reikalavimo dėl įpareigojimo, byloje priimtu ieškiniu prašoma patvirtinti, jog ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai yra minimo valymo įrenginio savininkai. Taigi pagal CK 4.37 straipsnį ieškovai turi teisę valymo įrenginį ir vamzdyną naudoti. Po to, kai atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimą atsijungti nuo valymo įrenginio, byloje nėra duomenų, kad naudojimosi teisę trukdoma įgyvendinti. Patys ieškovai 2020 m. gegužės 18 d. procesiniame dokumente nurodo, kad objekto bendrasavininkų sprendimas dėl valymo įrenginio naudojimo yra priimtas, jis nebuvo apskųstas. Teismas pažymėjo, kad patvirtinimas, jog ieškovai turi teisę naudoti valymo įrenginį, nesukurtų ieškovams jokių teisinių pasekmių. Teismas mano, kad šiuo ieškinio reikalavimu ieškovai siekia nustatyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovų neteisėtų veiksmų nebuvimą, nors joks reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo byloje nėra reiškiamas. Reikalavimo patvirtinti ieškovų teisę patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai (pagal negatorinį ieškinį, ieškinį dėl nuostolių priteisimo, dėl naudojimosi žemės sklypu ar kt.) nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, jog priėmus ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymą, likęs ieškinio reikalavimas patvirtinti, kad ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, kuris negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl bylą nutraukė.

7. Teismas ieškovams grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos – 78,75 Eur. Įvertinęs, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovų ieškinio atsisakymo, nes atsakovai patenkino reikalavimus dėl skolos priteisimo ir dėl įpareigojimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o likęs ieškinio reikalavimas pripažintas nesukeliančiu teisinių pasekmių, atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo įvykdę 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimo, kurį, ieškovų teigimu, įvykdė bylos nagrinėjimo metu, taip pat nevykdė pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų, todėl iki ieškinio pateikimo buvo susidariusi skola, kurią atsakovai ieškovams sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, sprendė, kad atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu, t. y. 2 178 Eur ir likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 26,25 Eur, iš viso – 2 204,25 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nevyko (2020 m. sausio 27 d. posėdis atidėtas taikos sutarties sudarymo galimybėms aptarti), baigiamosios kalbos nepateiktos, teismas sprendė ieškovams advokato išlaidas pagal 2020 m. sausio 23 d. išankstinę sąskaitą nepriteisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovai (apeliantai) V. P. ir Ž. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį: pašalinti iš nutarties motyvus, kuriais nurodyta, kad V. P. ir Ž. P. patenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti juos vykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo biologinio nuotekų valymo įrenginio; išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš esmės, nustatant, kad kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Apeliantai nurodo, kad teismas byloje netinkamai nustatė ir įvertino nutarties priėmimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes, o į dalį jų neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovams tariamai tenkančios pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylos duomenys nesudaro pagrindo tokiai išvadai.

8.2. Nagrinėjamu atveju, teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės ir todėl negalėjo įvertinti/kvalifikuoti šalių elgesio ginčo dėl teisės aspektu. Taigi, teismui priimant nutartį, nebuvo pagrindo padaryti išvadas apie tai, kaip gali būti vertinami atsakovų veiksmai, susiję su buto nuotekų tinklų atjungimu nuo valymo įrenginio, t. y. ar toks jų prijungimas gali būti kvalifikuojamas kaip atsakovų pripažinimas ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir tokio reikalavimo patenkinimas. Teismas nepagrįstai atsakovų buto nuotekų tinklų atjungimą nuo valymo įrenginio vienareikšmiai vertino kaip ieškinio reikalavimo pripažinimą, nors bylos duomenys įrodo, kad atsakovai buto nuotekų tinklus nusprendė atjungti visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu, nei nurodyta ieškovų. Todėl iš nutarties turi būti pašalinti teismo nurodyti motyvai, kuriais nurodyta, kad atsakovai patenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus vykdyti sprendimą atjungiant iš buto išeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo biologinio nuotekų valymo įrenginio.

8.3. Apeliantų nuomone, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakovų elgesį CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams, kaip tariamai patenkinusiems ieškinio reikalavimus, tenka pareiga atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertino tik ieškovų elgesį ir konstatavo juos pareiškus ieškinį sąžiningai, tačiau visiškai neaptarė atsakovų elgesio viso proceso metu, nevertino kurios iš šalių elgesys lėmė proceso trukmę, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų dydį, nevertino to, kad vienas iš ieškovų reikalavimų pripažintas nenagrinėtinu teisme, nors atsakovai savo procesiniuose dokumentuose reiškė savo poziciją dėl tokio reikalavimo ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis atsakovai įgyvendino buto nuotekų tinklų atjungimo nuo valymo įrenginio projektą.

8.4. Apeliantai nurodo, kad jie sąžiningai, laiku ir tinkamai pateikė duomenis, kurie turėjo esminės reikšmės nustatyti, kad nebeegzistuoja realus ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus atjungti buto nuotekų tinklus nuo valymo įrenginio faktinis pagrindas. Ieškovai į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovai atlieka/ketina atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus ieškovų atžvilgiu, kiek tai susiję su namo nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo tinklų prijungimu prie miesto inžinerinių tinklų ir atjungimu nuo valymo įrenginio. Atsakovai savo procesines teises ir pareigas realizavo sąžiningai ir tinkamai, todėl reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovus atlikti veiksmus ieškovai galėjo ir turėjo pagrindo atsisakyti iš karto po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau to nepadarė, bet priešingai – rengė ir į bylą teikė dubliką, kuriame ir toliau neigė atsakovų savarankiškos, nepriklausančios nuo sprendimo valios atjungti nuotekų tinklus egzistavimą, todėl toliau vyko procesas dėl šio reikalavimo ir šalys patyrė su tuo susijusių išlaidų.

8.5. Apeliantai proceso metu elgėsi tinkamai, procesinius veiksmus atliko apdairiai bei rūpestingai ir nepažeidė reikalaimo laikytis tokio elgesio taisyklių, savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarė ieškovams žalos, vadovavosi teisingumo bei sąžiningumo principais, todėl į šias aplinkybes privalu atsižvelgti vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo byloje priežastis. Teismas nutartyje nekonstatavo jokio atsakovų nesąžiningo elgesio, piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai byla yra užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

8.6. Apeliantai nurodo, kad ieškovų procesinis elgesys buvo nukreiptas į teismo proceso tęsimą, nors jiems buvo/turėjo būti žinoma, kad jų reikalavimas patvirtinti, jog jie turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, todėl nėra net nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Toks ieškovų elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, protingas ir apdairus procesinis elgesys, atitinkantis pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais, kaip tai aptarta tiek nutartyje, tiek šiame skunde nurodytoje kasacinio teismo praktikoje.

Atsiliepimas

9. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė: atsakovų sprendimo nevykdymas, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą bei uždelstas atsakovų ieškinyje išdėstytų reikalavimų įvykdymas – jei atsakovai ieškinį būtų įvykdę greičiau, būtų nevykę posėdžiai byloje ir papildomos bylinėjimosi išlaidos nebūtų susidarę. Būtent dėl atsakovų skolos nesumokėjimo ir sprendimo nevykdymo, nors sprendimo neskundė ir jis dėl to liko galioti nepakeistas bei privalomas vykdyti atsakovams, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą su dviem esminiais reikalavimais: sumokėti skolą bei įpareigojimo įvykdyti sprendimą. Taigi, dėl atsakovų kaltės ieškovai buvo priversti ginti savo pažeistas teises (naudotis advokato pagalba, ruošti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus) ir dėl visų šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties yra atsakingi tik atsakovai dėl savo neveikimo. Sprendimo įvykdymo būdas nėra reikšmingas vertinant faktą ar sprendimas buvo įvykdytas. Teismui konstatavus faktą, kad atsakovai sprendimą įvykdė – įgyvendino buto nuotekų tinklų atjungimo nuo valymo įrenginio projektą – tampa teisiškai nereikšminga kokiomis aplinkybėmis atsakovai tai padarė. Šiuo atveju teismas pagrįstai nevertino ir neturėjo vertinti šių aplinkybių, nes toks vertinimas apimtų bylos sprendimą iš esmės, o byla negali būti sprendžiama, kai joje nelieka ginčo – t. y. patenkinamas ieškinio reikalavimas. Teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino, kad ieškovų ieškinys pareikštas sąžiningai ir teisėtai. Bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovų kaltės civilinio proceso iniciavimo atžvilgiu: sprendimo nevykdymo ir skolos nemokėjimo. Ieškinio atsisakymo priežastimi buvo būtent ieškinio reikalavimų patenkinimas. Nurodo, kad vertinant atsakovų veiksmus, jie elgėsi taip, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas: prašė pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti; nors bylos nagrinėjimui pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų tvarka, po dublikų, triplikų pateikimo atsakovai papildomai pateikė papildomus prašymus dėl įrodymų prijungimo; sprendimą įvykdė ir skolą sumokėjo po visų procesinių pasirengimo bylai veiksmų atlikimo. Taigi, atsakovai patys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartimi teismas teisingai nurodė, kad ieškovai patenkino reikalavimus. Teismas nenurodė, kad atsakovai pripažino ieškinio reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė bylos faktines aplinkybes, teisingai įvertino visas bylinėjimosi išlaidoms reikšmingas sąlygas ir priėmė pagrįstą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ieškovų naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš/į buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius/įeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio, priteisti iš atsakovų skolą, patvirtinti, kad ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų. Ieškovai atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo, nes atsakovai patenkino šią ieškinio dalį, ir įpareigojimo atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi ieškovai atsijungė nuo valymo įrenginio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog likęs ieškinio reikalavimas patvirtinti, jog ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, kuris negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl bylą nutraukė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, grindžia tuo, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakovų elgesį CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Nagrinėjamu atveju byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovų ieškinio atsisakymo, nes atsakovai patenkino ieškinio reikalavimus (i) dėl skolos priteisimo ir (ii) įvykdė reikalavimą atsijungti nuo valymo įrenginio, o likęs ieškinio reikalavimas pripažintas nesukeliančiu teisinių pasekmių.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai ieškinį pareiškė sąžiningai ir teisėtai. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė tai, kad atsakovai nevykdė bendrasavininkų sprendimo atjungti tinklus nuo įrenginio, elgėsi kitaip nei dauguma bendraturčių, nevykdė pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų, todėl iki ieškinio pateikimo buvo susidariusi skola. Taigi, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu. Pastebėtina, kad ieškovų reikalavimas patvirtinti, jog ieškovai turi teisę naudoti esamą valymo įrenginį bei vamzdyną, prisijungiant prie miesto inžinerinių tinklų buvo išvestinis, o dominuojantys ieškovų reikalavimai buvo įvykdyti.

15. Apeliantų prašymas pašalinti iš nutarties motyvus, kuriais nurodyta, kad V. P. ir Ž. P. patenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti juos vykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo biologinio nuotekų valymo įrenginio, netenkintinas. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo įpareigoti atsakovus įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, atjungiant iš/į buto, adresu (duomenys neskelbtini), išeinančius/įeinančius tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip nurodo patys atsakovai, jie atjungė buto nuotekų tinklus nuo valymo įrenginio. Vadinasi, tik atlikus šiuos veiksmus dalies ginčo nebeliko. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nutraukdamas bylą, nevertino ar šis ieškinio reikalavimas buvo pagrįstas ir teisėtas, o tik konstatavo įvykdytą atsijungimo faktą.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovų K. R. priteistini 605 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų V. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P. ir Ž. P. po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų K. R..

Teisėjas Virginijus Kairevičius