Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
1-1351-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22687-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
A. N.
Kaltinamasis
G. N.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22687-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Astai Chraminai,gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,nukentėjusiajai A. N.,kaltinamajam G. N.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2016 m. gegužės 13 d. apie 23:30 val. namuose-(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinėje iškeltoje rankoje laikomu peiliu užsimojęs durti lovoje gulinčiai sutuoktinei A. N., pagrasino ją nužudyti sakydamas, kad „padės į vietą“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinimasis G. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime pas žmoną. Buvo kurį laiką registruotas darbo biržoje, bet, kai susirgo mama, tai jis nenuvyko registruotis. Pastaruoju metu dirba kaime įvairius darbus pas ūkininkus.

2016-05-13 kurį laiką buvo namuose, po to nuėjo į parduotuvę, kur pirko alaus. Po to grįžo namo, virtuvėje gaminosi valgį, išgėrė alkoholio. Žmona A. N. buvo kambaryje, gulėjo lovoje prie televizoriaus. Viena dukra gulėjo kitoje lovoje.

Po kiek laiko jis atėjo į kambarį, laikydamas rankoje peilį, pradėjo grasinti žmonai. Grasino, nes buvo išgėręs.

Supranta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, buvo užsikodavęs vieną kartą. Šiuo metu ruošiasi mesti vartoti alkoholį, susirasti darbą. Jei teismas paskirtų bausmę-viešuosius darbus, sutikti atidirbti.

Kadangi kaltinamasis G. N. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis G. N. girtauja daug metų ir girtas šis neprognozuojamas. Kuo toliau, tuo šis yra agresyvesnis, girtas jai grasina žodžiu kad padės ją, dukras ir pats pasikars. Konfliktai namuose kyla dėl šio girtavimo. Šį kartą, t. y. 2016-05-13 vakare, apie 23:30 val. G. N. į namus parėjo girtas. Ji jau gulėjo su dukra D. N. gim. 2003-11-17 ir žiūrėjo televizorių. G. N. kurį laiką vienas gėrė alų ir vaikščiodamas ant jos koliodamasis rėkavo ir priekaištavo, kad ji šiam alui nusipirkti nedavė pinigų, kad reikėjo pas kažką pasiskolinti. Šis sakė kad ji gėdą padarė, kad reikėjo skolintis. G. N. niekur nedirba, valkatauja po kaimą ir girtauja, jokių lėšų dukrų išlaikymui ar namams neduoda, neuždirba ir neturi. Šis dar iš jos atima pinigus, kuriuos ji užsidirba. Šį kartą ji šiam pinigų alui tikrai nedavė, šis buvo kažkur išėjęs, o į namus grįžo girtas ir gerdamas alų ją koliojo. Taip šis elgiasi kasdien. Gerdamas tą alų šis atėjęs atsisėdo pas jas kambaryje ant lovos ir jai pasakė, kad „einam į namelį santykiauti“, kaip ji suprato, šis mintyje turėjo kieme esantį vasarnamį. Ji šiam pasakė, kad su girtais neturi reikalų, su girtais nesantykiauja ir kad šis nelįstų prie jos. G. N. labai supyko, staiga pašoko nuo lovos ir išbėgo į virtuvę, bet virtuvė nuo tos lovos, kur ji gulėjo gal pora žingsnių, ir šis pasigriebė virtuvėje nuo stalo virtuvinį peilį ir grįžęs atgal prie jos, dešinėje iškeltoje į viršų rankoje laikomu peiliu užsimojo ant jos iš viršaus, ji gulėjo lovoje. Tai pamačiusi ji labai išsigando, pagalvojau, kad šis girtas ją kiaurai perdurs, ir kažkaip labai garsiai sucypė, net atsisėdo lovoje ir tuo metu pasisukusi dukra pamatė šį su tuo peiliu rankoje, kuri G. N. pakeltu tonu sakė, kad ką tu darai, kodėl su peiliu prieš mamą šoki. G. N. sušuko ant dukros, kad ši gultųsi, kad kai turės savo vyrą galės kaip norės auklėti. Dukra atsigulė į lovą. G. N. peilį numetė atgal virtuvėje ant stalo. Atėjęs atgal prie jos gulinčios lovoje su kažkuria ranka sugriebęs ją už dešinės rankos riešo patempė, jai neskaudėjo, ir pasakė, kad „sakiau, kad einam“. Šis patempęs ją už dešinės rankos riešo paleido, nes ji šiam linktelėjo galvą, tai šis suprato, kad ji eis ir ji jau kėlėsi iš lovos, bet galvojo, kad eis šiam iš paskos, o lauke tamsu, tai ji galvojo pabėgs ir pasislėps. G. N. ėjo į lauką, o ji kėlėsi ir ėjo paskui jį, galvojo, kad nuo jo pabėgs, buvo labai išsigandusi. Jai išėjus lauke G. N. jos nematydamas šūktelėjo vardu, ji šiam norėjo kažką pasakyti ir negalėjo prakalbėti, tuo metu labai buvo išsigandusi dėl to, kad šis jai kažko nepadarytų, kad girtas su tuo peiliu jos nenužudytų, juolabiau, kad šis dažnai grasina, kad ją nužudys, o priežasčių nepaaiškina, tiesiog dėl visko išsilieja ant jos ir žodžiu pastoviai grasina, o šį kartą pamatė, kad šis girtas užsimojo ant jos su peiliu ir ji tikrai labai išsigando, suprato, kad šis girtas gali bet ką padaryti. Išėjusi į lauką ir supratusi kad ji neprakalba, stovėdama lauke prie namo, ji ranka rodė G. N., kuris ėjo artyn jos, kad ji neprakalba, tai šis jai sakė, kad ji simuliuoju, ji šiam išsigandusi toliau rankų gestais rodė, kad neprakalba, tada šis nuėjęs į kambarį pasakė dukrai, kad žiūrėtų kas čia darosi. Ji atėjo į kambarį ir negalėjo prakalbėti. Tada dukra paskambino seseriai K. P., kuri už kokia 10-15 min. atvažiavo. G. N. blaškėsi po namus toliau gerdamas alų, rūkė, o kai atvažiavo K. P., tai šis sakė, kad nieko nepadarė, o ji seseriai ant lapelio parašė, kad grasino su peiliu, kad ji labai išsigando ir neprakalba. Tada K. P. paskambinusi iškvietė greitą medicinos pagalbą, o kai atvyko greitoji, tai iškvietė policiją. Kai iškvietė greitąją, tai G. N. iš namų dingo. Šio įvykio metu ji tikrai labai išsigando, nes sutuoktinis G. N. pagrasino peiliu, buvo girtas, girtas šis yra agresyvus ir neprognozuojamas ir pamačiusi rankoje į ją nukreiptą durti virtuvinį peilį ji labai išsigando ir nuo išgąsčio prarado kalbą, negalėjo prakalbėti. Greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno klinikas, kur apžiūrėjo medikai, suleido vaistų ir jau ligoninėje ji pradėjo po truputį kalbėti. Įvykio metu turtinė žala man nepadaryta (b.l. 24-27).

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-13 dienos vakare apie 23.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas skambino, bet ji jau gulėjo, tai neatsiliepė, bet tuojau pat atsikėlusi pasižiūrėjo kas skambino ir pamačiusi sesers A. N. praleistą skambutį jai paskambino. Sesers telefonu atsiliepė šios vyras G. N., kurio ji klausė kur A., šis jai sakė, kad pastaroji nenori su ja kalbėti. Kadangi ji iš balso suprato, kad šis girtas, tai ji primygtinai liepė paduoti telefoną seseriai, bet paskui šis užsiminė, kad sesuo negali kalbėti. Tada ji iš karto apsirengė ir su automobiliu nuvyko pas seserį į namus. N. N. rado kambaryje sėdinčią ant lovos, o G. N. sėdėjo šalimais. Ji klausė sesers kas šiai yra, o ši žiūri į akis ir nieko nekalba. G. N. jai sakė, kad nieko nepadarė. Tada ji padavė lapą popieriaus kad sesuo parašytų kas yra. Tada A. N. ant popieriaus lapo parašė, kad jai grasino peiliu. Suprato, kad šiai peiliu girtas grasino G. N.. kaime. Buvau girtas. Žmona A. N. jau gulėjo lovoje, su ja jis susipyko dėl to, kad jis girtauja. Laiko tiksliai neatsimena, bet galėjo būti apie 23:30 val. kai jis bardamasis atėjo iš virtuvės į kambarį, dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį, nes tuo metu virtuvėje ruošėsi valgyti. A. N. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, jis ant pastarosios buvo supykęs, nes jiedu barėsi, todėl susinervinęs jis šiai pagrasino užsimodamas dešinėje rankoje laikomu peiliu. Neatsimena ar tą dešinę ranką su rankoje laikomu peiliu iškėlė į viršų, ir neatsimena ką konkrečiai sakė, gal ir pasakė, kad padės į vietą, o A. N. labai išsigando ir suriko. Prie jų pribėgo tame pačiame kambaryje buvusi dukra D. N., kuri jam pasakė, kad ką jis daro. Paskui jis išėjo į lauką į kieme esantį namelį, o paskui atėjusi A. N. jam parašiusi telefone rodė, kad ji negali kalbėti. Nužudyti ar sužaloti savo žmoną A. N. neturi jokio tikslo. Dėl to labai gailisi (b.l.67-69).

Iš 2016-05-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. N. nurodė, kad ją 2016 m. gegužės 13 d. apie 23:30 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti vyras G. N. (b.l. 1-2).

Iš 2016-05-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėja A. N. nurodė, jog ją grasino nužudyti vyras (b.l. 9).

Iš 2016-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. N. pateikė peilį, kuriuo jai 2016-05-14 grasino vyras (b.l. 15-16).

iš 2016-05-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2016-05-17 A. N. pateiktas peilis (b.l. 17-19).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 965 matyti, kad 2016-05-14 23:47:57 G.N. nustatytas 1,50 % (promilių) girtumas (b.l. 34).

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas G. N., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. N. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., nes kaltinamasis tyčia, būdamas girtas, laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiajai-savo sutuoktinei A. N., kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. jų namuose (duomenys neskelbtini) kaltinamasis G. N. be jokios aiškios priežasties, rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti savo sutuoktinę, dėl ko pastaroji akivaizdžiai suvokė realų situacijos pavojingumą ir pagrįstai suvokė, kad kaltinamojo grasinimas gali būti tuoj pat įvykdytas, nes jis, kaip vyras, už ją stipresnis ir savo grasinimą gali įvykdyti.

Kaltinamasis G. N. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. N. kaltę pripažino, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 145 str. 1 d.), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 45), baustas administracine tvarka (b.l. 41-44), psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 47-49), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Kaltinamajam G. N. į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo laikotarpis nuo 2016-05-14 23 val. iki 2016-05-16 15,50 val.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-peilis, saugomas Kauno r.PK (b.l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. N. parinkta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-19 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5729, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valerijus Karpovas teikė antrinę teisinę pagalbą G. N. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 ?.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 312 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį :

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str. , sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį :

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į G. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-14 23 val. iki 2016-05-16 15,50 val. (dvi paras).

Ikiteisminio tyrimo metu G. N. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. N. nepriteisti.

Išaiškinti G. N., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Informuoti G. N., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas