- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2-43/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- P. Z., R. Z.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Z. ir R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1587-123/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ atstovas 2009 m. gegužės 8 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tai yra areštuoti atsakovų R. Z. ir P. Z. 5 857 277,98 Lt dydžio lėšas, o jų nepakankant – jiems priklausančios individualios įmonės „Apoil“ lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; uždrausti UAB „Beltranza“ registruoti Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Beltranza“ iš P. Z. įsigijo žemės sklypą, o jeigu turtas jau įregistruotas UAB „Beltranza“ vardu – šį turtą areštuoti, uždraudžiant jį perleisti ir kitaip juo disponuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo R. Z. ir P. Z. 5 857 277,98 Lt dydžio lėšas, o jų nepakankant – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises. Nepakankant R. Z. ir P. Z. turto, areštavo IĮ „Apoil“ lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė ieškovui UAB „Jupojos investicinė grupė“ terminą iki 2009 m. gegužės 28 d. pateikti ieškinį, kurio užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsakovai P. Z. ir R. Z. dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šį skundą patenkino, minėtą teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės ir atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2007 m. spalio 23 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai P. Z. ir R. Z. už 6 764 715,10 Lt sumą pardavė ieškovui UAB „Jupojos investicinė grupė“ du žemės sklypus. Ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas prašo grąžinti atsakovams iš jų įsigytus sklypus, o iš atsakovų priteisti ieškovui šio sumokėtus 5 160 992,98 Lt bei 676 470 Lt baudą pagal 2008 m. spalio 10 d. susitarimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad ieškiniu siekiamų sugrąžinti atsakovams žemės sklypų dabartinis buvimas ieškovo nuosavybe, įvertinant tų sklypų vertę, iš esmės užtikrina ieškovo reikalavimų atsakovams įvykdymo galimybę, todėl nėra objektyvaus pagrindo taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovams sugrąžinus minimus žemės sklypus, teismo sprendimo dalies dėl ieškovo piniginio reikalavimo įvykdymas galės būti realizuojamas nukreipiant išieškojimą iš šio konkretaus atsakovų nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Jupojos investicinė grupė“ 2009 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. Z. ir R. Z. dėl restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo, tai yra prašė taikyti restituciją – grąžinti atsakovams ginčo žemės sklypus, o ieškovui priteisti iš atsakovų sumokėtus 5 160 992,98 Lt bei papildomame susitarime numatytą 676 470 Lt dydžio baudą. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovų 4 027 277,98 Lt dydžio pinigines lėšas, o jų nepakankant - areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nepakankant areštuoti IĮ „Apoil“ pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teigė, kad grąžintinų žemės sklypų rinkos vertė nukrito iki 3 430 000 Lt (likvidacinė vertė 1 810 000 Lt), o pareikštų reikalavimų atsakovams suma yra 5 837 462,98 Lt. Ieškovo teigimu, kadangi žemės sklypų vertė yra mažesnė nei reikalavimų suma, palankaus teismo sprendimo atveju ieškovo reikalavimas nebūtų iki galo įvykdomas išieškant iš šių žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas; jų nepakankant - IĮ „Apoil“, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, kad viso areštuoto turto vertė būtų 2 407 462,98 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas taip pat nurodė, kad areštavus IĮ ,,Apoil“ pinigus atsakovams ir IĮ ,,Apoil“ vadovui nedraudžiama disponuoti tomis piniginėmis lėšomis, kurios viršija prašomą išieškoti sumą.
Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypai šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl ieškiniu siekiamų sugrąžinti atsakovams sklypų dabartinis buvimas ieškovo nuosavybe iš esmės užtikrina ieškovo reikalavimų atsakovams įvykdymo galimybę. Teismo teigimu, ieškinio patenkinimo atveju atsakovams sugrąžinus minimus žemės sklypus, teismo sprendimo dalis dėl ieškovo piniginio reikalavimo įvykdymo galės būti realizuojama nukreipiant išieškojimą iš šį konkretų atsakovų nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypų vertė yra nukritusi, todėl šis turtas neužtikrina viso pareikšto reikalavimo. Dėl to ieškovo reikalavimų atsakovams ir žemės sklypų vertės skirtumo sumai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų ir jiems priklausančios įmonės turto už 2 407 462,98 Lt areštą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai P. Z. ir R. Z. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes aplinkybė, jog jų taikyti nėra pagrindo, yra nustatyta įsiteisėjusia minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypų vertes, nesiekiančias ieškinio reikalavimo sumos, taigi teisėjų kolegija disponavo iš esmės ta pačia informacija apie ieškovui priklausančių žemės sklypų vertes, tačiau konstatavo nesant pagrindo minėtoms priemonėms taikyti. Teismas nustatė nepagrįstus atsakovams ir trečiajam asmeniui priklausančio turto naudojimo apribojimus. Nenurodydamas konkrečios sumos, kuria nedraudžiama disponuoti IĮ ,,Apoil“ vadovui bei atsakovams, teismas iš esmės nustatė atsakovams ir įmonei priklausančių pinigų areštą ne mažesnei nei 5 837 462,98 Lt sumai, nes tokią sumą ieškiniu reikalauja priteisti ieškovas. Teismas nustatė nepagrįstą atsakovų bei įmonės teises pažeidžiančią areštuoto turto disponavimo ir naudojimo tvarką. Teismo nutartis nepagrįstai suvaržo IĮ ,,Apoil“ ir jos savininko P. Z. teises ir veiklą, nes areštavus tiek įmonei, tiek jos savininkui priklausančius pinigus, iš esmės būtų paralyžiuota įmonės veikla. Draudimas įmonei areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su darbuotojais, valstybės ir socialinio draudimo biudžetais, yra neprotingo ir neproporcingo masto sankcijų įmonei nustatymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Jupogos investicinė grupė“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas atsižvelgė į naujai gautus dokumentus apie ginčo žemės sklypų vertę ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimų atsakovams sumos ir žemės sklypų vertės skirtumo sumai būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, apelianto nurodytoje nutartyje spręsdamas minėtų priemonių taikymo klausimą neturėjo objektyvių įrodymų apie ieškovui nuosavybės teise priklausančių ginčo sklypų vertę. Situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra gerokai pasikeitusi, o 2009 m. gegužės 25 d. pažymoje neatsispindi reali sklypų rinkos vertė, nes ji nustatyta įkeitimo atveju. Be to, ieškovo nuomone, apeliantai netinkamai aiškina teismo nutartį, nes ja buvo areštuotas atsakovų ir trečiojo asmens turtas konkrečiai 2 407 462,98 Lt sumai, todėl nutartimi prašoma užtikrinti suma yra turto arešto suma, o ne ieškinio suma. Nepagrįsti ir teiginiai dėl įmonės veiklos suvaržymo, nes buvo tik areštuotas atsakovų ir įmonės turtas, o ne uždrausta įmonei vykdyti veiklą, neuždrausta jai disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis areštuotą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš ieškovo ir atsakovų P. Z. bei R. Z. sudarytos dviejų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovo teigimu, atsakovai netinkamai vykdė savo prievoles pagal šią sutartį, todėl ieškovas ieškiniu reikalauja taikyti restituciją, tai yra grąžinti atsakovams jų parduotus ieškovui žemės sklypus, o ieškovui priteisti iš atsakovų už šiuos sklypus sumokėtus 5 160 992,98 Lt bei 676 470 Lt dydžio baudą. Teismas skundžiama nutartimi šio ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas; jų nepakankant - IĮ „Apoil“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant 2 407 462,98 Lt sumos.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė minėtas priemones atsakovų P. Z. bei R. Z. turto atžvilgiu (CPK 185 str.). Apeliantai, skųsdami teismo nutartį šioje dalyje, nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje išaiškino, jog nėra pagrindo taikyti ginčo priemones, nes žemės sklypai, kuriuos ieškinio patenkinimo atveju reikėtų grąžinti atsakovams, šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui, o tai iš esmės užtikrina ieškovo reikalavimų atsakovams įvykdymo galimybę.
Teisėjų kolegijos nuomone, nors minėti teiginiai iš esmės teisingi, tačiau apeliantai neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti nagrinėjamas dar kartą, jei pasikeičia reikšmingos aplinkybės. Dėl to atmestini apeliantų teiginiai, kad šis klausimas galutinai buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, antrą kartą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė papildomus dokumentus – ginčo turto vertinimą, kuris buvo atliktas jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo. Šiame dokumente nurodytos turto vertės yra ženkliai mažesnės nei preliminariame turto vertinime, kuris buvo pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė naujus duomenis, patvirtinančius ginčo žemės sklypų vertės ženklų sumažėjimą, o apeliantai šių įrodymų nepaneigė (CPK 178 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą toje dalyje, kuria ginčo žemės sklypų vertė yra mažesnė už reikalavimo sumą, tai yra 2 407 462,98 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu neviršijant 2 407 462,98 Lt sumos (CPK 144 str.).
Kaip minėta, šioje byloje ginčo dalykas yra konkretus ieškovo ir atsakovų P. Z. bei R. Z. sandoris, kurio objektas - nekilnojamasis turtas, šiuo metu esantis ieškovo nuosavybe. Todėl, kaip minėta, teismas turėjo pagrindą taikyti ginčo priemones atsakovų turto atžvilgiu toje dalyje, kurios neužtikrina ieškovo nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas. Tačiau teismas skundžiama nutartimi taip pat nurodė, kad nepakakus atsakovų turto, turi būti areštuojamas ir trečiojo asmens atsakovams priklausančios individualios įmonės ,,Apoil“ turtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo nutarties dalis neteisėta ir nepagrįsta (CPK 185 str.).
Pirma, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti restituciją pagal konkretų su atsakovais P. Z. bei R. Z. sudarytą sandorį ir priteisti iš šių asmenų pinigus. Jokie reikalavimai IĮ ,,Apoil“ nėra reiškiami. Atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra atskiras teisinių santykių subjektas – savarankiškas juridinis asmuo, turintis savo turtą (Individualių įmonių įstatymo 8 str.), galintis turėti savo teises ir pareigas bei būti ieškovu ar atsakovu teisme - minėto ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos atskiro asmens, iš esmės nesusijusio su ginču, turtui.
Antra, pirmosios instancijos teismas neįvertino individualios įmonės kaip juridinio asmens teisinio statuso ypatumų. Pagal CK 2.50 straipsnio antrąją dalį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Individuali įmonė patenka į tokius išimtinius įstatymo numatytus atvejus, nes yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai reiškia, jog jei nepakanka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako juridinio asmens dalyvis savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.). Tačiau įstatymai, numatydami individualios įmonės savininko prievolę atsakyti už įmonės skolas, nenumato įmonės prievolės atsakyti už jos savininko ar dalyvio prievoles. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės, reikalingos užtikrinti fiziniams asmenims atsakovams pareikštų reikalavimų įvykdymą, negali būti nukreipiamos į atskiro subjekto – juridinio asmens - turtą.
Pažymėtina, kad svarbu suvokti skirtumą tarp individualios įmonės kaip juridinio asmens ir individualios įmonės kaip turtinio komplekso bei nuosavybės teisės objekto (CK 1.110, 4.38 str.). Pirmuoju atveju, kaip minėta, įmonė, kaip atskiras teisinių santykių subjektas, negali būti laikoma atsakinga už jos savininkų prievoles, tačiau, ją traktuojant antrąja prasme, į ją gali būti nureikiamas išieškojimas kaip į savininkams priklausantį turtinį vienetą. Dėl to, nors laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos įmonės turto atžvilgiu, tačiau, pritaikius šias priemones jų savininkų atsakovų turtui, jos gali būti nukreipiamos ir į vieną iš tokio atsakovams nuosavybės teise priklausančių turto objektų – įmonę kaip vienetą (CK 1.110 str.). Šie klausimai sprendžiami antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nutarties dalis, kuria ginčo laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos IĮ ,,Apoil“ turto atžvilgiu, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl teismo nutartis keistina, panaikinant jos dalį, kuria ginčo priemonės pritaikytos įmonės turto atžvilgiu (CPK 329 str., 337 str. 4 p.).
Panaikinus šią nutarties dalį, netenka teisinės prasmės apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei apimtimi, apibrėžtumu ir pan., todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti, tai yra panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės individualios įmonės ,,Apoil“ (įmonės kodas 136647969, buveinė Gindulių k., Klaipėdos r.) turto atžvilgiu. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą siųsti viešojo registro tvarkytojui.