Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. P.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo advokato A. P. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. NSA-59 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus (toliau – Institucija) patarėja I. V. 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pripažino kalta pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskirta administracinė nuobauda – 15 000 eurų dydžio bauda (b. l. 16-19).

Nutarime nurodoma pažeidimo esmė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatė, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24.1 m., plotis 15.06 m. ir aukštis 9.79 m., viso užstatymo plotas 362,94 m², o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14.96 m. Statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 14 straipsnio 1 dalį.

Statytojos UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotas atstovas pateikė užsienio kalba surašytą 2024-02-01 sutartį (rangos) Nr. (duomenys neskelbtini) su SIA „(duomenys neskelbtini)” (ši įmonė registruota (duomenys neskelbtini) ), kuri atliko statinio konstrukcijų montavimo darbus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad statinį sudaro: PVC tentinė danga; metalinės laikančiosios konstrukcijos (atskirų dalių), kurios sujungtos įvairiomis metalinėmis detalėmis, jungiant metaliniais varžtais; įtempimo lynai, pakeliami vartai. Laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad sandėliavimo paskirties statinio - sandėlio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., atstumas tarp atraminių konstrukcijų 1 m aukštyje yra apie 14.96 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte nurodyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m. Patikrinimo metu nustatyta, kad sandėliavimo paskirties statinio - sandėlio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., atstumas tarp atraminių konstrukcijų 1 m aukštyje yra apie 14.96 m, todėl statinys laikytinas ypatingosios kategorijos statiniu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad ypatingasis statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliota institucija.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu aktuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2024-05-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-240523-00022, taip pat 2024-05-24 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalių statybos darbų Nr. PNSD- 30-240524-00028, 2024-05-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240527-00027.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta savavališkos statybos sąvoka ir nurodyta, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas ar inžinerinis statinys) turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis).

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.

Taigi darė išvadą, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo fakto bei dėl nusižengimą padariusio asmens kaltės abejonių nebuvo, įvertinus visas aplinkybes, konstatavo, kad visiškai įrodyta, jog padaryta veika atitinka Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. spalio 23 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo advokato A. P. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo.

Pareiškėjos atstovas skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjos I. V. 2024-08-29 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį ir paskirti joje numatytą administracinę nuobaudą. Netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, sumažinti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskirtą baudą bent jau nuo 15 000,00 EUR iki 3 000,00 EUR. Priteisti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Skundas motyvuojamas tuo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nurodė, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Be to, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pareiškėja nurodo, kad Institucija pripažino pareiškėją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą SĮ 56 straipsnio 1 dalyje nepagrįstai nustačiusi, jog pareiškėja žemės sklype savavališkai statė statinį, juo labiau - ypatingą statinį.

Pareiškėja yra bendrovė visoje Lietuvos teritorijoje vykdanti prekybos medienos gaminiais veiklą. Ši veikla įprastai yra vykdoma naudojant specialius mobilius sandėliavimo angarus (palapines), kuriuose parduodami medienos gaminiai yra sandėliuojami. Pareiškėja savo veiklos tikslais jos valdomoje žemės sklypo dalyje 2024 metų pradžioje įrengė sandėliavimo angarą (palapinę-angarą), sudarytą iš vietoje montuojamų modulinių metalinių konstrukcijų ir tentinės medžiagos. Būtent šį angarą pagal nutarimą Institucija pripažino ypatinguoju statiniu. Pažymėjo, kad angarą pareiškėja įsigijo dar 2021 metais iš Latvijoje įsteigtos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini) “ (dabar - SIA „(duomenys neskelbtini) “) 2021-02-18 sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1- 18032021. Angaras buvo įsigytas siekiant jį įrengti Kaune, adresu (duomenys neskelbtini) , kas ir buvo padaryta. Ši aplinkybė atsispindi ir 2021-02-18 sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 1-18032021. Kaune angaras stovėjo ir pareiškėja veiklą jame vykdė iki 2024 metų sausio mėn., kada jis buvo išmontuotas tikslu jį pervežti į kitą žemės sklypą. Angaro išmontavimo darbus pradinėje jo buvimo vietoje Kaune atliko ta pati įmonė, iš kurios angaras ir buvo įsigytas (SIA „(duomenys neskelbtini) “) tarp jos ir pareiškėjos 2023-12-12 sudarytos sutarties N r. HALL12122024 pagrindu. SIA „(duomenys neskelbtini) “ tarp jos ir pareiškėjos 2024-02-01 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko ir angaro montavimo darbus žemės sklype. Angaro išmontavimo iš pradinės jo buvimo vietos Kaune darbai pareiškėjai kainavo 5 050,00 EUR. Tuo tarpu už angaro įrengimą žemės sklype pareiškėja sumokėjo SIA „(duomenys neskelbtini) “ 7 330,00 EUR. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, reaguodamas į pasitikėjimo liniją gautą pranešimą, jog žemės sklype neturint statybą leidžiančio dokumento esą yra pastatytas sandėliavimo (gamybos) paskirties pastatas, 2024-03-20 atliko angaro patikrinimą žemės sklype. Šio patikrinimo metu angaras žemės sklype jau buvo pilnai įrengtas. Atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus, inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2024-05-23 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-240523-00022, kuriame pažymėjo, jog pareiškėja laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento jo nuomojamoje Žemės sklypo dalyje esą pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį (angarą), kurio ilgis 24.1 m, plotis 15.06 m ir aukštis 9.79 m, viso užstatymo plotas 362.94 m2, o atstumas tarp atraminių konstrukcijų apie 14.96 m. Nesutinka su nurodytu, jog pareiškėjos atlikti darbai buvo atlikti pažeidžiant SĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 27 straipsnio 22 dalį, dėl ko angaro statyba esą yra savavališka. Nurodė, kad akto pagrindu inspekcija surašė šiuos privalomuosius nurodymus: 2024-05-24 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD- 30-240524-00028, kuriuo pareikalavo pareiškėjos nevykdyti jokių angaro statybos darbų iki kol nebus pašalinti esą savavališkos statybos padariniai, fiksuoti akte. Surašė 2024-05-27 privalomąjį antrą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240527-00027, kuriuo pareikalavo nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę. Kaip matyti iš nutarimo turinio, jis yra grindžiamas būtent aktu, pirmu nurodymu ir antru nurodymu. Pareiškėja pabrėžė, kad ji, nesutikdama su aktu, nurodymu 1 ir nurodymu 2, yra inicijavusi teisminį procesą ir ginčija jų teisėtumą ir pagrįstumą teisme. Pareiškėjos pareikšto ieškinio pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Civilinė byla). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-07-09 nutartimi, priimta Civilinėje byloje, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas nurodymo l ir nurodymo 2 galiojimas ir vykdymas iki įsiteisės teismo sprendimas Civilinėje byloje. Nepaisant šių aplinkybių, kurios liudija, jog aktas, nurodymas l ir nurodymas 2, kuriais buvo užfiksuotas nutarimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, galimai yra neteisėti ir nepagrįsti, Institucija vis tiek surašė nutarimą ir juo sprendė dėl pareiškėjos administracinės atsakomybės. Pareiškėjos įsitikinimu, esant teisminiam ginčui dėl akto, nurodymo l ir nurodymo 2 bei teismui sustabdžius nurodymo l ir nurodymo 2 galiojimą, Institucijai nebuvo pagrindo jais vadovautis, sprendžiant dėl SĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai iki bus išnagrinėta Civilinė byla.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad Institucija nepagrįstai nustatė, jog angaras yra statinys, teigia, kad Institucija padarė ir nepagrįstą išvadą, jog angaro statybai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kadangi statybą leidžiančio dokumento privalomumas yra numatytas tik statant statinius).

Pareiškėjos atstovas skunde taip pat nurodė, kad vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 84 dalimi, statinys yra apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal šią nuostatą konkretus objektas yra laikytinas statiniu, kai jis atitinka visus šiuos požymius: jis yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys); jis turi laikančiąsias konstrukcijas; laikančiosios konstrukcijos turi būti sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.2 straipsnio 2 dalimi ir 1.98 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Atkreipė dėmesį, jog angaras pagal savo savybes neatitinka CK įtvirtintos nekilnojamojo daikto sampratos ir nėra laikytinas nekilnojamuoju daiktu, dėl ko nėra vieno iš esminių požymių, sudarančių pagrindą sandėlį pripažinti statiniu. Nurodė, kad tai, jog angaras nėra laikytinas nekilnojamuoju daiktu lemia ta aplinkybė, kad angaras, nors ir yra susijęs su žeme, gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kita nepakeitus jo paskirties bei nesumažinus jo vertės. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir teikiami įrodymai, liudijantys, jog angaras už sąlyginai nedideles sąnaudas faktiškai buvo perkeltas iš žemės sklypo Kaune į kitą žemės sklypą, taip pat SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-17 raštas, patvirtinantis, jog angaras yra modulinių konstrukcijų objektas, kuris gali būti lengvai išardomas ir naudojant tas pačias medžiagas sukonstruojamas kitoje vietoje.

Nurodė, jog atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad angarui neturint statinio statuso jo įrengimas žemės sklype negalėjo būti kvalifikuotas kaip savavališka statyba, kadangi angaro įrengimas apskritai nėra laikytinas statyba kaip tai suprantama pagal SĮ 2 straipsnio 85 dalį. Taip pat angaro įrengimui nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl darė išvadą, jog nesant savavališkos statybos fakto, pareiškėja negalėjo padaryti ir nepadarė jokių SĮ pažeidimų, kaip yra nurodyta nutarime.

Skunde pareiškėja teigė, kad net ir esant pagrindui laikyti angarą statiniu, jis jokiu būdu negalėjo būti pripažintas ypatinguoju statiniu. Tuo atveju, jeigu teismas visgi pripažintų, jog angaras pagal savo pobūdį yra laikytinas statiniu, būtina akcentuoti, kad tokiu atveju turėtų būti vertinama, ar Institucija pagrįstai angarą pripažino ypatinguoju statiniu.

Pareiškėjos įsitikinimu, angaras, laikant, kad jis turi visus statiniui būdingus požymius, nėra ir negalėjo būti pripažintas ypatinguoju statiniu dėl šių priežasčių: nutarimu nebuvo nustatyta, kad angaras būtų statinys, kuriame būtų naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos, ar kuriame būtų potencialiai pavojingų įrenginių. Angaras taip pat nėra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, ar aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas, ar kultūros paveldo statinys. Kaip matyti, angaras buvo pripažintas ypatinguoju statiniu laikant, jog jis esą yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus). Nurodė, kad šie sudėtingumo požymiai ir techniniai parametrai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje. Pagal ją kiti negyvenamosios paskirties pastatai yra pripažįstami ypatingaisiais, jeigu jie yra: 20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2; naudojamos 100 m3 ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Institucija pripažino angarą ypatinguoju statiniu nustačiusi, jog angaras atitinka vieną iš anksčiau išdėstytų požymių, t. y. nustačiusi, kad angaro laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra ilgesnės kaip 12 m (konkrečiai - apie 14.96 m). Tačiau pažymėjo, kad iš reglamente įtvirtinto reguliavimo nėra aišku, ar konkretus negyvenamosios paskirties pastatas turi atitikti visus iš išdėstytų požymių, ar bet kurį vieną iš jų.

Nurodė, kad šiuo aspektu aktualus teisinės valstybės principas, kuris yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pareiškėjo įsitikinimu, esant ydingam ir neaiškiam teisiniam reguliavimui, įtvirtintam reglamente, reglamentas neturėtų būti aiškinamas ir taikomas pareiškėjos nenaudai, t. y. taip, jog ypatinguoju statiniu yra pripažįstamas bet kuris statinys, kuris atitinka bent vieną iš anksčiau išdėstytų reglamente nustatytų požymių.

Neatsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, net jeigu būtų galima sutikti su tokiu reglamento aiškinimu, pareiškėja mano, jog SĮ 2 straipsnio 20 dalis ir reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelė, kurioje yra nustatyti konkretūs požymiai kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į pagrindinius SĮ 2 straipsnio 20 dalyje numatytus kriterijus, pagal kuriuos statinys yra pripažįstamas ypatinguoju statiniu, t. y. jis, pirmiausia, turi būti sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys. Šiuo aspektu reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nustatyti požymiai sudaro pagrindą tik preziumuoti, kad juos atitinkantis konkretus statinys yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad nepaisant to, jog statinys ir atitinka reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nustatytus požymius, pagal savo esmę ir pobūdį jis visgi nėra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Toks SĮ 2 straipsnio 20 dalis ir reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės aiškinimas yra logiškas, racionalus ir protingas, atsižvelgiant į tai, kad reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nurodyti požymiai, nors įprastai yra būdingi sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams, patys savaime nelemia ir negali lemti, jog kiekvienas juos atitinkantis statinys išties yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Priešingas SĮ 2 straipsnio 20 dalis ir reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės aiškinimas nebūtų suderinamas su įstatymų leidėjo valia ypatingaisiais statiniais pripažinti tik tuos statinius, kurie yra išties sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, o ypatingiesiems statiniams taikytinas reguliavimas ir režimas be pagrindo būtų išplečiamas ir taikomas ir tų statinių, kurie pagal savo esmę ir pobūdį nėra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, atžvilgiu. Pareiškėjos atstovas akcentavo, kad angaras nėra nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų statinys. Nurodė, kad tą patvirtina kartu su šiuo skundu teikiamas jau anksčiau minėtas angaro pardavėjo ir statytojo SIA „(duomenys neskelbtini) “ raštas, kuriame SIA „(duomenys neskelbtini) “ išsamiai paaiškina angaro požymius, pobūdį ir konstravimo sudėtingumą ir eigą. Šiame rašte yra aiškiai patvirtinama, kad angaras neturi nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų bei yra pastatytas iš gamykloje pagamintų modulinių dalių, skirtų greitai ir efektyviai sumontuoti angarą vietoje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad angaras, nepaisant to, kad jo laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra vos ilgesnės kaip 12 m, nėra ir negali būti laikomas ypatinguoju statiniu. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visgi pripažintų, jog angaras pagal savo pobūdį yra laikytinas statiniu, turėtų būti daroma išvada, jog angaras yra neypatingasis statinys kaip jis yra suprantamas pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį.

Nurodė, kad vertinant anksčiau išdėstytus argumentus dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir sprendžiant dėl angaro statuso šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste, taip pat ir pareiškėjo atsakomybės, taip pat būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsakomybė už neypatingo statinio savavališką statybą yra numatyta SĮ 56 straipsnio 3 dalyje. Tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs šio skundo argumentus, pripažintų, jog angaras pagal savo pobūdį yra laikytinas ne ypatinguoju statiniu, o neypatinguoju statiniu, mano, kad teismas turėtų perkvalifikuoti pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą iš SĮ 56 straipsnio 1 dalies į SĮ 56 straipsnio 3 dalį ir paskirti pareiškėjai joje numatytą administracinę nuobaudą.

Skunde pareiškėjos atstovas nesutiko su paskirtos baudos dydžiu ir nurodė, kad paskirta bauda yra neproporcinga. Motyvavo tuo, kad pripažinus nepagrįstais anksčiau išdėstytus argumentus, teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, turėtų įvertinti ir atsižvelgti, kad angaras pagal savo pobūdį yra itin artimas kilnojamajam daiktui, o ypatinguoju statiniu Institucijos buvo pripažintas, nepaisant to, kad neturi nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų, bei labiau atitinka neypatingajam statiniui būdingus požymius.

Skunde nurodė, kad anksčiau minėtos aplinkybės yra reikšmingos, apibūdinančios angaro pobūdį, taip pat aiškiai liudija, kad pareiškėja nesiekė pažeisti teisės aktų, o šį pažeidimą sąlygojo sąžiningas suklydimas dėl angaro kaip statinio (nekilnojamojo daikto) vertinimo. Be to, ta aplinkybė, kad angaras neturi nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų, t. y. savybių, apibūdinančių ypatinguosius statinius, dėl ko jis iš principo yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, sudaro pagrindą spręsti, jog 5 (penkis) kartus didesnės baudos nei minimali bauda, kuri yra numatyta už analogišką pažeidimą, kai savavališkai yra statomas neypatingasis statinys, taikymas šiuo konkrečiu atveju neatspindi ir negali atspindėti tikrojo veikos pavojingumo skirtumo, kuris įprastai egzistuoja tarp savavališkos ypatingojo statinio statybos ir savavališkos neypatingojo statinio statybos veikų. Todėl dėl visų šių priežasčių pareiškėjos padarytas pažeidimas (jeigu jo padarymas fakto būtų pripažintas pagrįstai nustatytu) leidžia jo veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, nei įprastu tokio pobūdžio veikos atveju.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėjos vertinimu, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, jog pareiškėjai nutarimu paskirta bauda būtų sumažinta bent jau nuo 15 000,00 EUR iki 3 000,00 EUR. Toks baudos dydis šiuo konkrečiu atveju visiškai užtikrintų visuomenės interesą, kurio patenkinimo ir yra siekiama atitinkamu teisiniu reguliavimu (b. l. 3-14).

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog nesutiko su vertinimu, jog objektas yra statinys bei ypatingas statinys. Nurodė, kad tai yra kilnojamas daiktas, Institucija nepateikė jokių įrodymų ir nepaneigė, kad daiktas yra kilnojamas. Nurodė, kad daiktas neturi tiesioginės sąsajos su žeme, objektas yra susijęs tik su asfaltuota aikštele, kur sujungtas specialiais varžtais. Institucija nėra įrodžiusi, kad daiktas yra susijęs su žeme. Pabrėžė, kad angaras buvo nupirktas iš bendrovės, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir jis transportuotas iš Kaune esančios aikštelės, kurioje stovėjo, į žemės sklypą, kuris nurodytas nutarime, tai rodo, jog daiktas yra kilnojamas. Nesutiko su Institucijos vertinimu, jog pareiškėja patyrė didelius transportavimo kaštus, priešingai, nurodė, kad angaras transportuotas iš Kauno į Klaipėdos rajoną patiriant nedideles pervežimo sąnaudas. Įrodymai, kuriais Institucija grindžia savo nutarimą, yra ginčijami kitoje civilinėje byloje, kuri yra neišnagrinėta ir gali būti panaikinti. Nurodė, kad Statybos įstatymas šiam objektui negalioja, nes objektas yra kilnojamasis daiktas.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo skundą, kuriame nurodo, jog su pateiktu skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024-03-01 į Pasitikėjimo liniją gavo skundą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kad prie gyvenamųjų namų gyvenvietės, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pradėtos sandėliavimo (gamybos) paskirties pastato statybos, galimai neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgdami į gautą pranešimą, Inspekcijos pareigūnai 2024-03-20 atliko patikrinimą bei užfiksavo faktines aplinkybes, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “ žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ), savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pastatė ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24,1 m, plotis 15,06 m ir aukštis 9,79 m, viso užstatymo plotas 362,94 m2, o atstumas tarp atraminių konstrukcijų apie 14,96 m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso T. V., žemės sklypo naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės sklypo plotas 1.6794 ha.

Patikrinimo metu nustatytų bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose fiksuotų aplinkybių pagrindu 2024-05-23 statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “, laikotarpyje nuo 2024-02- 01 iki 2024-03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje, pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24,1 m, plotis 15,06 m ir aukštis 9,79 m, viso užstatymo plotas 362,94 m2, o atstumas tarp atraminių konstrukcijų apie 14,96 m. Tyrimo metu statytoja Inspekcijai pateikė užsienio kalba surašytą 2024-02-01 sutartį (rangos) Nr. (duomenys neskelbtini) su ŠIA “(duomenys neskelbtini) ” (ši įmonė registruota (duomenys neskelbtini)), kuri atliko statinio konstrukcijų montavimo darbus. Aplinkybės fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos aktu nustatyti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimai. Savavališkos statybos akto pagrindu ir remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2024-05-25 buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti darbų Nr. PNSD- 30-240524-00028, kuriuo statytoja įpareigota nevykdyti jokių savavališkai pastatyto ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinio - sandėlio statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2024-05-23 savavališkos statybos akte. Savavališkos statybos akto pagrindu ir remiantis priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2024-05-27 buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-240527- 00027, kuriuo statytoja įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai. pastatytą ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, dėl kurio statybos surašytas 2024-05-23 savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2024-11-27.

Institucija, 2024-05-23 Savavališkos statybos akto pagrindu Nr. SSA-30-240523-00022, statytojai 2024-08-29 surašė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Nr. NSA-59, kuriuo paskyrė 15 000, 00 Eur baudą už tai, kad laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024- 03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24,1 m., plotis 15,06 m. ir aukštis 9,79 m., viso užstatymo plotas 362,94 m2, o atstumas tarp atraminių konstrukcijų apie 14,96 m.

Atsiliepimą motyvavo tuo, jog pareiškėja pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame dviprasmiškai ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų nustatytus faktus, t. y. nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė, jog angaras yra statinys, kad angaras nėra laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Nesutiko su skunde nurodytu argumentu, jog jeigu jau angaras laikytinas statiniu, „tai jis jokiu būdu negalėjo būti pripažintas ypatinguoju statiniu“ - čia jau kaip ir sutinka, kad Angaras yra statinys, tačiau ginčija statinio kategoriją. Toliau skunde pareiškėja pati nustato statinio kategoriją, t. y. pažymi, kad „angaras yra neypatingas statinys kaip jis yra suprantamas pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį“ ( skundo 34 punktas) ir mano, kad atsakomybė turėtų kilti pagal sankciją, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį - už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo, Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išaiškinimais dėl statinio sąvokos, Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, 2 straipsnio 84 dalimi, 85 dalimi, 90 dalimi, bei darė išvadą, kad tentinis angaras atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką. Nurodė, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, būtina įvertinti ir kitus požymius: galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. Jei tentinį angarą išardžius prarandama jo paskirtis, išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį ir jis turi būti montuojamas iš naujo, toks angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu. O remiantis Statybos įstatymu, nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, yra laikomas statiniu.

Nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai - daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.

Ginčo objektas - sandėlis (angaras), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos kas 2,95 m, susideda iš 3-ejų atskirų dalių, tarpusavyje jungiant, suveržiant 2-4 vnt. metaliniais varžtais, kurių skersmuo apie 10 mm, laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos, tvirtinant laikančiųjų konstrukcijų metalines plokštes 3-8 vnt. tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo kintantis nuo 12 mm iki 25 mm, kurie buvo gręžiami į asfaltuotą aikštelės dangą ir gruntą, taip pat laikančiosios konstrukcijos tarpusavyje sujungtos metaline jungtimi sujungiant, suveržiant apie 10 mm. varžtais ir sudedant 6 vnt. papildomas metalines įstrižaines kiekvienai laikančiai konstrukcijai, kurios taip pat suveržiamos apie 10 mm metaliniais varžtais. Kiekviename tarpe laikančiosios konstrukcijos papildomai įtemptos kryžiuojant lynus, iš abiejų sandėlio pusių papildomai įtemptas lynas per visą sandėlio ilgį. Į sandėlį patekti įrengta anga ir pakeliamų vartų sistema, kurios taip pat įrengtos iš atskirų metalinių detalių, sujungiant ir suveržiant metaliniais varžtais. Įrengtos konstrukcijos uždengtos PVC tentu, kuris taip pat pritvirtintas uždedant (užspaudžiant) metaline juosta kuri pritvirtinta prie asfaltuotos dangos, tvirtinant tvirtinimo kaiščiais kas apie 0,5 m. Montavimo darbams atlikti reikalingas automobilinis kranas ar kranas, keltuvas, darbuotojų (galinčių dirbti aukštyje). Visi išvardinti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį montuojant naują statinį. Iš nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog ginčo statinys yra tvirtai sujungtas su žeme.

Pažymėjo, kad sandėliavimo paskirties statinio - sandėlio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., atstumas tarp atraminių konstrukcijų 1 m aukštyje yra apie 14,96 m, todėl ginčo statinys pagrįstai laikytinas ypatingosios kategorijos statiniu. Inspekcija, vykdydama teisės aktų reikalavimus, surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą. Pažymėjo, jog statytojas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nurodė, jog nutarime išsamiai aprašyti ir pareiškėjos atliktoje veikoje nustatyti visi SĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl buvo faktinis pagrindas pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jai atitinkamą nuobaudą - 15 000,00 Eur dydžio baudą.

Konkretizuojant administracinių nuobaudų turinį bei paskirtį paminėjo teisminės praktikos poziciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda - 15 000,00 Eur. Inspekcijos vertinimu, paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, atitinkanti nuobauda siekiamus tikslus.

Nurodė, kad Institucija pagrįstai ir teisėtai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui bei paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą - 15 000 Eur, tad pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas ir neturi teisinio pagrindo (b. l. 83-90).

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, nurodė, kad objektas yra nekilnojamasis objektas - statinys, jam galioja Statybos įstatymas. Nurodė, kad nutarimas buvo priimtas vadovaujantis įstatymu bei atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką.

Iš byloje pateikto 2024-05-23 savavališkos statybos akto matyti, kad jame buvo nustatyta, jog statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “, neturėdama nustatyta tvarka patvirtinto statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06 ant nuomotos žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., savavališkai pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį. Statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, todėl sandėlio statyba yra savavališka. Atliekat fotofiksaciją užfiksuoti pažeidimai: angaro aukštis 9,79 m, plotis 15,06 m, ilgis 24,1 m. Konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos. Laikančiosios konstrukcijos įrengtos kas 2,95 m, susideda iš trijų atskirų dalių, tarpusavį jungiant, suveržiant 2-4 vnt. metaliniais varžtais, kurių skersmuo apie 10 mm, taip pat laikančiosios konstrukcijos sujungtos metaline jungtimi sudedant 6 vnt. papildomas metalines įstrižaines kiekvienai laikančiajai konstrukcijai, kurios taip pat suveržtos apie 10 mm metaliniais varžtais. Kiekviename tarpe laikančiosios konstrukcijos papildomai įtemptos kryžiuojant lynus, iš abiejų sandėlio pusių papildomai įtemptas lynas per visą statinio ilgį. Taip pat užfiksavo laikančiųjų konstrukcijų metalines plokštes 3-8 vnt. tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo kintantis nuo 12 iki 25 mm, kurie buvo gręžiami į asfaltuotą aikštelės dangą ir gruntą. Į sandėlį patekti įrengta anga ir pakeliamų vartų sistema, kurios taip pat įrengtos iš atskirų metalinių detalių, sujungiant ir suveržiant metaliniais varžtais. Sandėlio PVC tentas taip pat pritvirtintas uždedant (užspaudžiant) metaline juosta, kuri pritvirtinta prie asfaltuotos dangos, tvirtinant tvirtinimo kaiščiais kas 0,5 m. Sandėlio viduje sumontuoti 11 vnt. skirtingų pločių (nuo 2,1 m iki 4,28 m) stovų su prailginimo dalimi. Pramoninės lentynos, stelažai, visų aukštis vienodas (apie 5,06 m), kurie taip pat pritvirtinti prie asfaltuotos dangos tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo apie 10 mm. (b. l. 37-52).

Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu surašyto akto matyti, kad institucijos specialistas nurodė, kad 2024-03-20 11.00 val. atliko patikrinimą, dėl pasitikėjimo linija gauto skundo, reg. 2024-03-01 inspekcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prie gyvenamųjų namų gyvenvietės, pradėtų sandėliavimo (gamybos) paskirties pastato statybų, galimai neturint statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav. Po atlikto 2024-03-20 patikrinimo surašytas 2024-04-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei Inspekcijos departamento faktinių duomenų patikrinimo vietoje papildymas. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jos valdomoje Žemės sklypo dalyje nevykdė jokių statybos darbų, tačiau nurodo, kad buvo įrengtas kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras (toliau - „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“)- „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ iš pradžių buvo įrengtas adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune ir 2023-12-12 sudarytos sutarties pagrindu su SLA „(duomenys neskelbtini) “, kuri registruota (duomenys neskelbtini), „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ buvo išmontuotas adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune ir 2024-02-01 sudarytos sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06 (pranešimo data) Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav. atliko „Kilnojamo metalinių konstrukcijų angaro“ montavimo darbus; Sutartys, sąskaitos su SIA „(duomenys neskelbtini) “ pateikiamos užsienio kalba (Latvių ir Anglų kalbomis) (b. l. 53-54).

Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu surašyto akto matyti, kad Institucijos specialistas nurodė, kad po atlikto 2024-03-20 patikrinimo ir surašyto 2024-04-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) inspekcijos departamento toliau tęsia skundo tyrimą 2024-03-21 buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. PN-261 pateikti informaciją ir dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2024-04-08 gautas paaiškinimas inspekcijoje reg. 2024-04-09 Nr. 1D-6999, kuriame paaiškina, kad bendrovė valdo ir naudoja 5532 m2 žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. sav., dalį, kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Teigia, kad pagal Statybos įstatymą 2 straipsnio 90 dalį statybos darbai yra suprantami kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). UAB „(duomenys neskelbtini) “ jos valdomoje Žemės sklypo dalyje nevykdė jokių statybos darbų. Tačiau nurodo, kad buvo įrengtas kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras, kuris pagal savybes ir pobūdį nėra nei pastatas, nei statinys apskritai. Toliau nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, kuriame reglamentuota, kad nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, taip pat nurodo kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.2 straipsnio 2 dalį ir 1.98 straipsnio 2 dalį, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Taip pat nukreipia į VTPSI internetinę svetainę, kurioje yra paaiškinimai, dėl kilnojamų daiktų. „Kilnojamą metalinių konstrukcijų angarą“ įsigijo iš Latvijoje įsteigtos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini) “. „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ iš pradžių buvo įrengtas, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune ir sudarytos 2023-12-12 sutarties pagrindu su ŠIA „(duomenys neskelbtini) “, „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ buvo išmontuotas adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune ir Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav. atliko „Kilnojamo metalinių konstrukcijų angaro“ montavimo darbus. Pažymi, kad „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ iš aukščiau minėtos pradinės buvimo vietos buvo perkeltas į Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., neprarado savo naudojimo paskirties, nei sumažėjo jo vertė, todėl daro išvadą, kad „Kilnojamasis metalinių konstrukcijų angaras“ yra kilnojamasis daiktas (b. l. 55-58).

Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu surašyto akto matyti, kad Institucijos specialistas nurodė, kad atliktas patikrinimas pagal pasitikėjimo liniją gautą skundą, dėl prie gyvenamųjų namų gyvenvietės pradėtų sandėliavimo (gamybos) paskirties pastato statybų, galimai neturint statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (toliau - NTR išrašas), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. V., adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav. Žemės sklypo naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas 1.6794ha. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančią informaciją, susijusią, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nustatyta, kad yra paduotas prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą, pagal parengtą „Sandėliavimo paskirties pastato su autoservisu (Nr. l), sandėliavimo paskirties pastato su gamybinėmis patalpomis (Nr. 2) ir kiemo aikštelių, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., statybos projektas“. 2024-03-20 patikrinime dalyvavo žemės sklypo savininkas T. V. ir dalies žemės sklypo nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė A. M. G. žemės sklypo savininko T. V. paaiškinimas su pridedamais priedais (dalies žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , iš nuomota), Inspekcijoje reg. 2024-03-18 Nr. 1D- 5398, kuriame teigia, kad išnuomotame žemės sklype UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasistatė tentinį kilnojamą angarą (sandėlį). Dėl pastatyto tentinio kilnojamo angaro (sandėlio) iškilusius klausimus, bei pateikti reikiamus dokumentus susijusius su pastatytu tentiniu kilnojamu angaru nukreipia pas UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovę A. M. „Infostatyboje“ esanti informacija, apie prašomą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą Projektą, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nėra susijusi su jau pastatytu statiniu. 2024-03-20 patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė A. M., taip pat teigė, kad pastatytas tentinis kilnojamas angaras (sandėlis), yra kilnojamas daiktas, kuris buvo pastatytas Kaune, keičiant Kaune lokaciją, buvo perkeltas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., Kaune laukiama naujo tokio paties Sandėlio. Patikrinimo metu (pokalbio) pažymi, kad Sandėlį Kaune išrinko ir adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., sumontavo Latvijos statybų įmonė. 2024-03-20 patikrinimo metu nustatyta, kad pastatytas Sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., kuris yra apie 15,06 m. pločio, apie 24.1 m. ilgio ir apie 9.79 m. aukščio ir plotas apie 362.94 m2, dengtas PVC tentine danga. Sandėlis pastatytas ant asfaltuotos dangos. Pastatyto sandėlio laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos, tvirtinant laikančiųjų konstrukcijų metalines plokštes 3 - 8 vnt. tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo kintantis nuo 12 mm. iki 25 mm., kurie buvo gręžiami į asfaltuotą aikštelės dangą ir gruntą. Laikančiosios konstrukcijos įrengtos kas 2.95 m., susideda iš 3-iejų atskirų dalių, tarpusavyje jungiant, suveržiant 2-4 vnt. metaliniais varžtais, kurių skersmuo apie 10 mm., taip pat laikančiosios konstrukcijos sujungtos metaline jungtimi sujungiant, suveržiant apie 10 mm. varžtais ir sudedant 6 vnt. papildomas metalinei, įstrižaines kiekvienai laikančiai konstrukcijai, kurios taip pat suveržiamos apie 10 mm. metaliniais varžtais, tarp konstrukcijų atstumas 1 m. aukštyje apie 14.96 m. Kiekviename tarpe laikančiosios konstrukcijos papildomai įtemptos kryžiuojant lynus, iš abiejų Sandėlio pusių papildomai įtemptas lynas per visą sandėlio ilgį. Į sandėlį patekti įrengta anga ir pakeliamų vartų sistema, kurios taip pat įrengtos iš atskirų metalinių detalių, sujungiant ir suveržiant metaliniais varžtais. Įrengtos konstrukcijos uždengtos PVC tentu, kuris taip pat pritvirtintas uždedant (užspaudžiant) metaline juosta kuri pritvirtinta prie asfaltuotos dangos, tvirtinant tvirtinimo kaiščiais kas apie 0.5 m. Montavimo darbams atlikti reikalingas automobilinis kranas ar kranas, keltuvas, darbuotojų. Sandėlio viduje sumontuoti 11 vnt. skirtingų pločių nuo 2.1 m. iki 4.28 m., stovai su prailginimo dalimi (pramoninės lentynos, stelažai) visų aukštis vienodas apie 5.06 m., kurie taip pat pritvirtinti prie asfaltuotos dangos tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo apie 10 mm. Pastatyto Sandėlio atstumas nuo kelkraščio (kelio pylimo pado išorinio krašto) iki sandėlio apie 27.37 m. (b. l. 59-62).

Iš institucijos surašyto 2024-05-24 privalomojo nurodymo matyti, kad nurodė pareiškėjai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD- 30-240524-00028, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2024-05-23 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-240523-000022. Surašė 2024-05-27 privalomąjį antrą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240527-00027, kuriuo pareikalavo pareiškėjo nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 63-69).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-09 nutarties matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-09 nutartimi tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 67-69).

Iš 2021-02-18 pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sudarytą sutartį įsigijo iš SIA „(duomenys neskelbtini) “ angarą, kurio specifikacijos nurodytos sutarties Priede Nr. 1, už 40830,00 Eur (b. l. 22-28).

Iš 2023-12-12 sutarties Nr. HALL12122024 matyti, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsakė, o rangovas SIA „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo atlikti angaro (15,00 m x 24,00 m) ir lentynų demontavimo darbus (duomenys neskelbtini) , Lietuva, už 5050,00 EUR sumą (b. l. 29-31).

Iš 2024-02-01 sutarties Nr. HALL0102224 matyti, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsakė, o rangovas SIA „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo atlikti angaro (15,00 m x 24,00 m), vartų (1 vnt.) ir lentynų montavimo darbus (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), už 7330,00 EUR sumą (b. l. 29-33).

Pateiktos 2024-01-12 ir 2024-03-13 (duomenys neskelbtini) SIA išrašytos sąskaitos faktūros 5050,00 EUR sumai ir 7330,00 EUR sumai pagal aukščiau nurodytas sutartis (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų –cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Skundžiamu Institucijos 2024-08-29 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ pripažinta kalta pažeidusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jai paskirta 15 000 eurų dydžio bauda už antžeminio statinio savavališką statybą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas advokatas A. P. prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjos I. V. 2024-08-29 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam joje numatytą administracinę nuobaudą. Netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, sumažinti pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskirtą baudą bent jau nuo 15 000,00 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) iki 3 000,00 EUR (trijų tūkstančių eurų). Priteisti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad sandėlis nėra statinys, jis neturi tiesioginio sąlyčio su žeme, jį galima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties, sandėlis buvo perkeltas iš vienos vietos į kitą iš esmės nepatyrus didelių perkėlimo kaštų, jis gali būti perkeliamos/sumontuojamos kitoje vietoje ir vėl eksploatuojamos. Teigė, jog Institucija nepagrįstai nustatė, jog sandėlis yra statinys, o ne kilnojamasis objektas. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad sandėlis (angaras) laikytinas statiniu, tai jis negali būti pripažintas ypatinguoju statiniu. Teigė, kad sandėlis yra neypatingas statinys pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį ir atsakomybė turėtų kilti pagal sankciją, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje - už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bei Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24.1 m, plotis 15.06 m ir aukštis 9.79 m, viso užstatymo plotas 362,94 m2, o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14.96 m. Statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 14 straipsnio 1 dalį.

Dėl skundo argumento, kad angaras yra kilnojamasis daiktas teismas pažymi, kad CK 1.98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai skirstomi į kilnojamuosius daiktus ir nekilnojamuosius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

CK 4.2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamais pripažįsta įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje UAB „(duomenys neskelbtini) “ pastatė sandėlį (kaip nurodo pati pareiškėja sandėliavimo angarą (palapinę). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog šio statinio ilgis 24.1 m, plotis 15.06 m. ir aukštis 9.79 m., viso užstatymo plotas 362,94 m2, o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14.96 m. Šie duomenys iš esmės atitinka ir pareiškėjos pateiktoje angaro specifikacijoje nurodytus duomenis. Iš 2024-02-01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini) “ atliko angaro montavimo darbus pareiškėjos valdomame žemės sklype. Institucijos surašytame savavališkos statybos akte nurodytų faktinių aplinkybių, kad statinį sudaro: PVC tentinė danga: metalinės laikančiosios konstrukcijos /atskirų dalių, kurios sujungtos įvairiomis metalinėmis detalėmis, jungiant metaliniais varžtais: įtempimo lynai, pakeliami jurtai. Laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos. Pažymėtina, kad savavališkos statybos akte užfiksuotų aplinkybių dėl angaro sandaros pareiškėja neginčija. Šiuo atveju byloje esminis klausimas yra, ar sandėlis (angaras) yra nekilnojamasis daiktas - statinys ir, jeigu tai yra statinys, ar jis yra priskiriamas ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statiniui, kuriam Statybos įstatymo nustatyta tvarka yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Institucija, reaguodama į pasitikėjimo linija gautą skundą, reg. 2024-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prie gyvenamųjų namų gyvenvietės, pradėtų sandėliavimo (gamybos) paskirties pastato statybų, galimai neturint statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančią informaciją, susijusią, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nustatė, kad yra paduotas prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą, pagal parengtą „Sandėliavimo paskirties pastato su autoservisu (Nr. l), sandėliavimo paskirties pastato su gamybinėmis patalpomis (Nr. 2) ir kiemo aikštelių, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., statybos projektas“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ „Infostatyboje“ esanti informacija apie prašomą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., nėra susijusi su jau pastatytu statiniu. Taigi, šiuo atveju byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad sandėlis (angaras) buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad pareiškėja aplinkybės, kad sandėlis buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento neginčija, teigdama, kad statybą leidžiantis dokumentas šiam sandėliui statyti buvo nereikalingas.

Tiek iš 2024-03-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotų aplinkybių su fotofiksacijomis (b. l. 59-62), tiek iš pateiktos angaro specifikacijos (b. l. 27) matyti, kad sandėlio aukštis 9,79 m, plotis 15,06 m, ilgis 24,1 m. Konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos (pagal specifikaciją tento ir asfalto sujungimo vietos apdorojamos karštu bitumu), angaro plotas yra 360 m². Patikrinimo akte nurodyta, kad laikančiosios konstrukcijos įrengtos kas 2,95 m, susideda iš trijų atskirų dalių, tarpusavį jungiant, suveržiant 2-4 vnt. metaliniais varžtais, kurių skersmuo apie 10 mm, taip pat laikančiosios konstrukcijos sujungtos metaline jungtimi sudedant 6 vnt. papildomas metalines įstrižaines kiekvienai laikančiajai konstrukcijai, kurios taip pat suveržtos apie 10 mm metaliniais varžtais. Kiekviename tarpe laikančiosios konstrukcijos papildomai įtemptos kryžiuojant lynus, iš abiejų sandėlio pusių papildomai įtemptas lynas per visą statinio ilgį. Institucija taip pat užfiksavo laikančiųjų konstrukcijų metalines plokštes 3-8 vnt. tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo kintantis nuo 12 iki 25 mm, kurie buvo gręžiami į asfaltuotą aikštelės dangą ir gruntą. Į sandėlį patekti įrengta anga ir pakeliamų vartų sistema, kurios taip pat įrengtos iš atskirų metalinių detalių, sujungiant ir suveržiant metaliniais varžtais. Sandėlio PVC tentas taip pat pritvirtintas uždedant (užspaudžiant) metaline juosta, kuri pritvirtinta prie asfaltuotos dangos, tvirtinant tvirtinimo kaiščiais kas 0,5 m. Sandėlio viduje sumontuoti 11 vnt. skirtingų pločių (nuo 2,1 m iki 4,28 m) stovų su prailginimo dalimi. Pramoninės lentynos, stelažai, visų aukštis vienodas (apie 5,06 m), kurie taip pat pritvirtinti prie asfaltuotos dangos tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo apie 10 mm.

Kasacinis teismas 2012-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nurodė, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardytojo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto sandėlio montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, sandėlis sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tinkamai taikant CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas, byloje minimas sandėlis pripažintinas nekilnojamuoju daiktu, todėl gali būti laikomas statiniu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad sandėlio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą neatlikus jo ardymo darbų ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Minėtą sandėlį perkeliant iš vienos vietos į kitą, reikalingos papildomos investicijos, medžiagos jo išrinkimui ir surinkimui kitoje vietoje į vientisą objektą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad sandėlio išmontavimo iš pradinės jo buvimo vietos Kaune darbai pareiškėjai kainavo 5 050,00 Eur, o už sandėlio įrengimą žemės sklype pareiškėja sumokėjo SIA „(duomenys neskelbtini) “ 7 330,00 Eur (b. l. 34-36), bendra sandėlio pirkimo kaina buvo 40 830,00 Eur (b. l. 25-26). Nors pareiškėjos atstovas nurodė, kad sandėlio sumontavimas žemės sklype Klaipėdos r. pareiškėjai kainavo 7 330,00 Eur ir šios sąnaudos turėtų būti vertintinos kaip nedidelės, teismas pažymi, kad pareiškėjos vertinimas šiuo atveju yra labai subjektyvus, aiškinamas taip, kaip yra naudingiau pareiškėjai, tačiau nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais.

Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog sandėlio demontavimo bei sumontavimo kitoje vietoje kaštai siekia 12 380 Eur, o tai sudaro apie 30 procentų prekės (angaro) įsigijimo kainos, šie duomenys vertintini kaip patvirtinantys, jog sandėlio montavimas reikalauja pakankamai didelių sąnaudų. Akivaizdu, kad angarą išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas, nepastačius metalinių konstrukcijų tam specialiai skirtoje ir pritaikytoje vietoje, neuždengus jų tentu, nepritvirtinus angaro prie asfalto dangos, atskiros konstrukcinės detalės negalėtų būti naudojamos daiktų sandėliavimui. Tam, kad būtų paruoštas pagrindas ir sandėlis būtų sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį buvo reikalingas tiek naujas tam pritaikytas žemės sklypas, tiek papildomos investicijos. Iš byloje esančių rangos sutarčių matyti, kad jose yra susitarimas dėl objekto (angaro) vietovės padėties, prieinamumo prie objekto ir galimybės atlikti planuojamus darbus ir specialistų bei įrenginių ir mašinų turėjimo darbams atlikti. Vien tik atskirų rangos sutarčių dėl angaro demontavimo ir sumontavimo darbų sudarymo faktas patvirtina, kad angaro sumontavimas reikalauja ne tik nemažų sąnaudų, bet jo sumontavimui yra reikalingas ir specialus pasirengimas, įrenginiai, specialistai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atstovo argumentai, kad sandėlis nėra tvirtai susijęs su žeme ir, kad sandėlį galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nepatiriant didelių kaštų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje priimant skundžiamą nutarimą buvo pagrįstai konstatuota, jog pagal CK 4.2 straipsnio 1 dalį vertinamas sandėlis yra su žemės sklypu susijęs daiktas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, todėl turi būti vertinamas kaip nekilnojamasis daiktas. Pripažinti jį kilnojamuoju daiktu nėra teisinio pagrindo.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas ar inžinerinis statinys) turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad pastatytas angaras turi laikančiąsias konstrukcijas sumontuotas statybos vietoje atliekant statybos darbus, vertintina, kad angaras yra statinys. Pareiškėjos argumentai, kad angaras nėra statinys atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad angaro įrengimas nelaikytinas statyba pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, nes pagal šią teisės normą statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Be to, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 90 dalį statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Nagrinėjamu atveju nors pareiškėja ir nurodo, kad angaras į žemės sklypą Klaipėdos r. buvo perkeltas iš kitos vietos, teismas pažymi, kad angaro perkėlimas šiuo atveju reiškia jo išmontavimą vienoje vietoje ir sumontavimą kitoje vietoje. Kaip jau minėta, montavimas yra priskiriamas prie statybos darbų. Angaro sumontavimas kitoje vietoje (kitame žemės sklype) pagal aptartą teisinį reguliavimą reiškia statybos veiklą, kurios tikslas pastatyti naują statinį konkrečiame žemės sklype. Taigi skundo argumentas, kad angaras neturi statinio statuso ir jo įrengimas žemės sklype negalėjo būti kvalifikuojamas nei kaip statyba, nei kaip savavališka statyba taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju angaro statybos darbams taikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Kaip jau minėta, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pastatytas sandėlis (angaras) buvo priskirtas ypatingojo statinio kategorijai. Pareiškėja šią aplinkybę ginčija, teigdama, kad sandėlis nepagrįstai buvo priskirtas būtent šiai kategorijai ir sandėlis turėtų būti vertinamas kaip neypatingasis statinys taikant kitas dėl tokio vertinimo kylančias pasekmes ir perkvalifikuojant pareiškėjos veiką iš Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies pažeidimo į Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

Siekiant įvertinti visų šių argumentų (ne)pagrįstumą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad sandėlis yra ypatingasis statinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad ypatingasis statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte nurodyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punktu, aiškiai nurodoma, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m. Patikrinimo metu nustatyta, kad sandėliavimo paskirties statinio - sandėlio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., atstumas tarp atraminių konstrukcijų 1 m aukštyje yra apie 14.96 m. Įvertinus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose ir jų prieduose užfiksuotas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog šiuo atveju statinys pagrįstai priskirtas ypatingosios kategorijos statiniui.

Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad iš reglamente įtvirtinto reguliavimo nėra aišku, ar konkretus negyvenamosios paskirties pastatas turi atitikti visus iš išdėstytų požymių, ar bent vieną iš jų. Aiškinant reglamento nuostatas taip, kad statinys ypatinguoju statiniu gali būti laikomas tik tada, kai jis atitinka visus reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nurodytus kriterijus, ypatingųjų statinių kategorijai galėtų būti priskiriami tik pastatai, kurių ne tik plotas ir dydis, aukštis yra didelis, bet ir juose būtinai turėtų būti naudojamos takiųjų medžiagų talpyklos. Akivaizdu, kad toks šių teisės normų aiškinimas yra nelogiškas, dauguma faktiškai jau pastatytų ir statomų negyvenamosios paskirties pastatų turėtų būti nepagrįstai vertinami kaip neypatingieji statiniai. Pastatas, atitinkantis visus lentelėje nurodytus kriterijus, turėtų būti itin sudėtingos konstrukcijos. Todėl ypatingųjų statinių kategorijai pagal nurodytą teisinį reglamentavimą yra priskiriami statiniai, atitinkantys bent vieną iš V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nurodytų kriterijų ir nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kitaip vertinti ir interpretuoti ypatingųjų statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teismas taip pat pažymi, kad nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nustatyti požymiai sudaro pagrindą tik preziumuoti, kad juos atitinkantis konkretus statinys yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Ši pareiškėjos atstovo pozicija yra visiškai nepagrįsta teisės aktų reikalavimais, netgi jiems prieštaraujanti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas aiškiai apibrėžia ypatingojo statinio sąvoką. Įstatymas įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę įgalioti Instituciją, atsakingą už prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašo patvirtinimą. Toks sąrašas yra patvirtintas ir juo privaloma vadovautis.

Pareiškėjos pateiktas raštas, kuriame patvirtinama, kad angaras neturi nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų bei yra pastatytas iš gamykloje pagamintų modulinių dalių, skirtų greitai ir efektyviai sumontuoti angarą vietoje nepaneigia aplinkybės, kad pagal jau aukščiau aptartus teisės aktų reikalavimus vertinamas angaras dėl to, jog turi laikančiąsias konstrukcijas tarp atramų, kurios yra ilgesnės kaip 12 metrų, yra priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Būtent dėl šio kriterijaus angaro konstrukcija vertinama kaip sudėtinga. Nei pareiškėja, nei Institucija, nei koks nors kitas asmuo neturi pagrindo kaip nors kitaip vertinti ir interpretuoti šią aplinkybę. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja nenurodo kas konkrečiai ir kokiais teisės aktais vadovaudamasis galėtų ir turėtų priimti sprendimą, paneigiantį statinio priskyrimą ypatingojo statinio kategorijai. Todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Minėto įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta savavališkos statybos sąvoka ir nurodyta, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad statinys pagrįstai buvo priskirtas ypatingojo statinio kategorijai ir buvo pastatytas neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pagrįstai padaryta ir išvada, kad statyba buvo savavališka. Teismas įvertinęs tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “, neturėjo ir nepateikė nustatyta tvarka patvirtinto statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, laikytina, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06 ant nuomotos žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalies, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav., savavališkai pastatė sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį. Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį. Pareiškėjai administracinė atsakomybė pagrįstai buvo taikoma pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, šią veiką perkvalifikuoti į pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, įvertinus aukščiau aptartus argumentus nėra teisinio pagrindo.

Dėl skundo argumento, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, negalėjo remtis civilinėje byloje ginčijamais Institucijos parengtais dokumentais. Kaip jau minėta, iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-05-23 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-240523-00022; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-05-24 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240524-00028 (toliau – ir Nurodymas1) ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-05-27 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNUR-(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nurodymas2). Teismas šioje byloje 2024 m. liepos 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-05-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNUR-(duomenys neskelbtini) galiojimą ir vykdymą, kuris surašytas dėl sandėlio, kurio ilgis 24,1 m, plotis 15,06 m, aukštis 9,79 m, viso užstatymo plotas 362,94 m², esančio žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. sav.

Iš šios nutarties matyti, kad teismas civilinėje byloje sustabdė skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-05-27 nutarimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą. Nors pareiškėjos nurodyti Institucijos priimti sprendimai yra ginčijami, tačiau skundžiamo nutarimo priėmimo metu jie nebuvo panaikinti, buvo galiojantys, kaip jau minėta, net ir pradėjus civilinę bylą buvo priimtas sprendimas, leidžiantis laikinai nevykdyti įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau iš esmės nepaneigiantis nurodytų sprendimų galiojimo ir teisėtumo. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Statybos įstatymas įpareigoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos reaguoti į nustatytus pažeidimus ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus, ką nagrinėjamu atveju ir padarė ši institucija, priimdama skundžiamą nutarimą. Tai atlikdama ji veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą, todėl veikė teisėtai ir neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti minėtais savo sprendimais. Jeigu išnagrinėjus civilinę bylą paaiškėtų kokios nors aplinkybės, reikšmingos šios administracinio nusižengimo bylos rezultatui, tai būtų pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo faktas nėra kliūtis nagrinėti ir priimti sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Apibendrindamas tai, kas išdėstytas, teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo pagrįstai pripažinta kalta pažeidusi Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi žemės sklype, atlikdama sandėlio montavimo darbus, panaudodama statybines medžiagas ir darbo jėgą, laikotarpyje nuo 2024-02-01 iki 2024-03-06, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį - sandėlį, kurio ilgis 24.1 m., plotis 15.06 m. ir aukštis 9.79 m., viso užstatymo plotas 362,94 m², o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14.96 m. Darbus atliko pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 14 straipsnio 1 dalį. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą.

Teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pripažinta kalta pažeidus Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskirta administracinė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, jai paskirta minimali sankcijoje nustatyta nuobauda.

Vis dėl to teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad sandėlis (angaras) neturi požeminių statinio elementų, dėl tokio pobūdžio statinių statybos teismų praktikoje yra ir anksčiau kilę ginčų, vertinant CK nuostatas, reglamentuojančias daiktinę teisę, nėra labai aiškiai ir konkrečiai reglamentuota, ar statiniai, kurie gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, turi būti vertinami kaip nekilnojamieji daiktai, o šioje byloje vertinamas sandėlis (angaras) turi būtent tokių požymių, būdingų ir kilnojamajam daiktui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę baudą, nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus baudos dydis.

Teismas atsižvelgia į tai, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini) “ statinį pastatė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, tačiau tai darė nepiktybiškai, neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su sandėlio įrengimo būdu ir jo dydžiu, lemiančio statinio priskyrimą ypatingų statinių kategorijai. Teismas įvertinęs tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra kreipusis dėl statybos leidimo kitų statinių žemės sklype statybai išdavimo, sprendžia, kad pareiškėja iš esmės neignoruoja teisės aktų reikalavimų, susijusių su statybos darbų atlikimu ir neturi susiformavusio tikslo vykdyti savavališkas statybas, o šioje byloje nustatytą pažeidimą sąlygojo suklydimas dėl sandėlio kaip statinio (nekilnojamojo daikto) vertinimo, kuris ir lėmė tolimesnius veiksmus, kai angaras buvo statomas negavus statybą leidžiančio dokumento, sprendžiant, kad jis yra nereikalingas, o ne sąmoningai nesikreipiant dėl jo išdavimo. Teismas sutinka, kad šios ir kitos aplinkybės nepateisina bendrovės neteisėto elgesio ir nėra išskirtinės, tačiau, įvertinus tai, jog bendrovė, vykdanti komercinę veiklą, siekė pagerinti verslo kokybę, pastatė sandėlį naujoje vietoje, buvusioje angaro pastatymo vietoje klausimų dėl šio statinio statybos neteisėtumo nebuvo iškilę, jos padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus nusižengimo pobūdį ir viešąjį interesą, teismo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini) “ gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį sukeliančios sankcijos.

Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ skirtina mažesnė negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ už šio nusižengimo padarymą taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl skundas tenkintinas iš dalies, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-08-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-59 keičiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ skirtina mažesnė nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda – 5 000 Eur bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo advokato A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-08-29 nutarimą Nr. NSA-59 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24000026542) ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.