- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-7-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00409-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- P. M.
- Trečiasis asmuo
- T. M., A. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 7 - 252 - 2016
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00409-2014-0
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-228-2015 pagal ieškovės P. M. ieškinį atsakovei E. M., trečiajam asmeniui T. M., A. M., institucijoms, teikiančioms išvadas, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su anūku J. tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė P. M. prašė nustatyti bendravimo su anūku J. tvarką: suderinus abiejų tėvų E. ir T. M. einamų metų atostogų grafikus, kaip numatyta taikos sutarties, patvirtintos 2014-06-11 3.1. punkte, močiutė bendrauja laisvą nuo tėvų atostogų vasaros mėnesį tris savaites paeiliui darbo dienomis, pradedant bendravimą nuo pirmos savaitės sekmadienio 20 valandos, paimant vaikaitį J. iš E. M. gyvenamos vietos pirmos savaitės sekmadienį 20 valandą; močiutė P. M. savo gyvenamojoje vietoje bendrauja iki antros savaitės penktadienio 18 val. Nuo antros savaitės penktadienio 18 val. vaikaitis J. bendrauja su tėvu T. M. iki antros savaitės sekmadienio 20 valandos. Nuo antros savaitės sekmadienio 20 valandos iki trečios savaitės penktadienio 18 val. su vaikaičiu bendrauja močiutė P. M. savo gyvenamojoje vietoje. Nuo trečios savaitės penktadienio 18 valandos iki trečios sekmadienio 20 valandos su vaikaičiu J. bendrauja motina E. M. savo gyvenamojoje vietoje. Trečios savaitės sekmadienio 20 val. vaikaitis J. paimamas iš motinos E. M. gyvenamos vietos ir iki ketvirtos savaitės penktadienio 18 valandos močiutė P. M. bendrauja su vaikaičiu P. M. gyvenamojoje vietoje; ieškovė užtikrina vaikaičio J. paėmimą ir grąžinimą iš ir į atsakovės gyvenamąją vietą; apie savo atostogų laiką (mėnesį) atsakovė informuoja ieškovę iki einamų metų balandžio pirmos dienos; apie vaikaičio J. susirgimą, būnant pas ieškovę, ji atsakovę nedelsiant informuoja telefonu.
Ieškovė nurodė, jog atsakovė E. M. nesutinka, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu J., kuris buvo labai įpratęs prie senelių namų, mėgdavo žaisti, jam viskas patikdavo, bendraudavo su pusseserėmis S. ir G., ką patvirtina pateiktos nuotraukos. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad J. senelių namuose nesaugu, nes šiuose namuose J. niekada nebūna paliktas vienas be priežiūros, su juo pastoviai kas nors būna senelių namuose, namo kieme yra sudarytos visos sąlygos anūkų poilsiui ir laisvalaikio praleidimui. Be to, su J. mielai bendrauja ir jų šeimoje užaugintas T., kurio sveikata šiuo metu stabili ir nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Ieškovės manymu, anūko bendravimas su jos šeima ne tik kad nekenkia vaiko interesams, bet kaip tik padeda vaikui suprasti jį supantį pasaulį, nuo mažų dienų įskiepyti meilę šeimai, suvokti, kas yra šeima.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė tokią ieškovės P. M. bendravimo su anūku J. kiekvienų metų vasaros laikotarpiu tvarką: 1) ieškovė P. M. bendrauja su anūku J. vieną savaitę atsakovės E. M. atostogų metu (kai atsakovė atostogauja vasaros mėnesiais). Anūką J. ieškovė P. M. arba vaiko tėvas T. M. paima iš atsakovės E. M. prieš tarpusavyje suderintą bendravimui savaitę einantį sekmadienį tarp 18-19 val., ir vaikas praleidžia sekančią savaitę kartu su ieškove, vaiką vaiko motinai E. M. atveža ieškovė P. M. arba vaiko tėvas T. M. tos pačios savaitės penktadienį ne vėliau kaip 20 val.; 2) taip pat ieškovė P. M. bendrauja su anūku J. laisvu nuo tėvų atostogų vasaros metu dvi savaites. Anūką J. pasiima ieškovė P. M. arba vaiko tėvas T. M. iš atsakovės E. M. jos buvimo su vaiku savaitgalio sekmadienį tarp 18-19 val., ir vaikas praleidžia sekančias dvi savaites kartu su ieškove, vaiką vaiko motinai E. M. atveža ieškovė P. M. arba vaiko tėvas T. M. antros buvimo pas ieškovę savaitės penktadienį ne vėliau kaip iki 20 val.; 3) atsakovė E. M. apie būsimų kasmetinių atostogų laiką ieškovei P. M. praneša iki kiekvienų metų gegužės 15 d. arba iki kito šalių sutarto termino; 4) konkrečią datą ieškovės P. M. bendravimui su anūku J. šalys suderina prieš dvi savaites iki bendravimo momento arba prieš kitą šalių gera valia sutartą terminą; 5) apie anūko susirgimą, būnant pas ieškovę, ieškovė P. M. nedelsiant informuoja atsakovę E. M.. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2013-11-18 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta E. M. ir T. M. santuoka, jų mažamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, kuri įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau tarp tėvų kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku, ginčą teisme šalys baigė taikos sutartimi, kuria sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir teismas šią taikos sutartį 2014-06-11 nutartimi patvirtino. P. ir A. M. yra T. M. tėvai ir J. M. seneliai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame trijų kambarių name. Šeima užaugino du savo vaikus: sūnų T. ir dukrą R. bei nuo pat mažens du globotinius berniukus T. ir R. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena kartu su P. ir A. M., jis nuo 2014-02-11 iki šiol dirba K. žemės ūkio bendrovėje fermos darbininku. P. M. 1982 metais baigė (duomenys neskelbtini) pedagoginės mokyklos auklėtojos ikimokyklinėse įstaigose specialybės kursą ir 20 metų išdirbo darželio auklėtoja. Ieškovė P. M. 2014-02-27 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių tarpininkauti nustatant bendravimo su anūku J. tvarką, 2014-02-27 institucija, gavusi E. M. paaiškinimą ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą, įpareigojo E. M. sudaryti sąlygas sūnui J. bendrauti su seneliais, leidžiant vaikui nuvykti į senelių gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas vaikui bendrauti telefonu, laiškais ir kt. Byloje esančios ieškovės šeimos charakteristikos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, darbo įvertinimai bei straipsniai iš įvairių spaudos leidinių teigiamai apibūdina ieškovės P. M. ir A. M. šeimą. Jų šeimoje užaugintam T. M. diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, 2014-01-28 medicininiais duomenimis šiuo metu jis vartoja vaistus, grėsmės nekelia, tačiau tolimesnės būklės prognozuoti negali, 2014-03-14 medicininiais duomenimis šiuo metu jo būklė stabili, pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nekelia. Ieškovei P. M. palikti dideli specialieji poreikiai, diagnozuota abiejų akių glaukoma, stuburo išvarža, skydliaukės veiklos sutrikimas, paūmėjantis diskogeninis radikulitas ir kt., tačiau ji pati savarankiškai vaikšto ir apsitarnauja, pati ateina į polikliniką išsirašyti vaistų. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu T. M. ir mažamečiu sūnumi J. iki santuokos nutraukimo labai dažnai savaitgaliais vykdavo pas vyro tėvus į K. miestelį, ten buvo švenčiamos šeimos šventės, kartu su kitais vaikaičiais J. praleisdavo laiką vasarą, taigi, senelius ir vaikaitį sieja artimi šeimos ryšiai. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuo metu egzistuojančią grėsmę jos sūnaus J. saugumui ieškovės šeimoje tiek dėl T. M. sveikatos, tiek dėl ieškovės P. M. sveikatos. Tuo tarpu pagal atsakovės siūlymą seneliams atvykti pas ją į Uteną pabendrauti toks bendravimas bus tik trumpalaikis bei retas ir dėl senelių amžiaus, ir dėl atstumo, ir dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių. Teismas laikė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės noras bendrauti su anūku vasarą ilgesnį laiką yra pagrįstas, tačiau vaiko bendravimas tris savaites ieškovės nurodytu būdu, vaiką kas savaitgalį atvežant tėvams, gali būti varginantis vaikui ir šalims. Ieškovės bendravimo su vaikaičiu J. tvarką kiekvienų metų vasaros laikotarpiu teismas nustatė atsižvelgdamas į 2014-06-11 teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta atsakovės E. M. ir vaiko tėvo T. M. taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sąlygas, į tai, kad vaiko tėvas T. M. gyvena Utenoje, dažnai savaitgaliais vyksta pas tėvus, todėl turi galimybę sūnų J. nuvežti pas senelius, taip pat siekdamas, jog būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais – seneliais ir nebūtų pažeidžiami vaiko interesai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. M. prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad ieškovė turi teisę bendrauti su anūku J. dvi savaites vasaros metu ne vaiko tėvų atostogų metu, grąžinant vaiką savaitgaliui tarp šių dviejų savaičių į namus, arba sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Artimųjų giminaičių teisę bendrauti su vaikais reglamentuoja CK 3.176 str. Šioje teisės normoje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Tačiau jai (apeliantei) nėra žinomas joks valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimas, kurio ji nevykdo. 2014-02-27 įpareigojime nėra nustatyta, kad būtent E. M. privalo nuvežti savo mažametį sūnų į K. Nuo 2014-02-27 iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nei pati ieškovė, nei kiti artimieji giminaičiai neišreiškė jokio noro nusivežti mažametį pas save. Teismas turėjo suvokti, jog aiškinimasis aplinkybių, ar vaikui patinka lankytis pas senelius, negali būti prilyginamas bandymui išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl dalies jo atostogų praleidimo pas senelius. E. M. niekada neneigė ieškovės teisės bendrauti su anūku. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais lėmė ne siekis apriboti ieškovės, kaip močiutės, teises, o siekis, kad prašoma nustatyti tvarka maksimaliai atitiktų mažamečio J. interesus. Susirūpinimą kelia, ar tokių rimtų sveikatos problemų turinti ieškovė galės saugiai pasirūpinti vaiku net tris savaites. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie dabartinę T. sveikatos būklę. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nustatė tokią bendravimo tvarką, kad ieškovė su anūku bendrautų vieną savaitę motinai tenkančių vasaros atostogų metu. Tokia teismo pozicija neatitinka jokių logikos dėsnių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Neatsižvelgta į tai, jog kas antrą savaitgalį vaikas ir šiuo metu praleidžia ieškovės namuose, nevertinta, jog dvi savaites be pertraukos buvimas ieškovės namuose neatitinka mažamečio vaiko, pastoviai gyvenančio su mama, interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė P. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės, pateiktas faktinių aplinkybių subjektyvus ir netinkamas vertinimas, keliami reikalavimai prasilenkia su logika. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuo metu egzistuojančią grėsmę jos sūnaus J. saugumui ieškovės šeimoje tiek dėl T. M. sveikatos, tiek dėl P. M. sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su anūku J. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės E. M. skundo argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šeimos reikšmė valstybei didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį.
Žemesnės instancijos teismas
Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 str. vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 str. nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovė yra močiutė iš vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vaiko motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su anūku, nurodė, kad ją ir mažametį sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikui.
CK 3.176 str. ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį. Šioje teisės normoje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Būtent, kai tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2014-02-27 įpareigojo E. M. sudaryti sąlygas J. bendrauti su seneliais, leidžiant vaikui nuvykti į senelių gyvenamąją vietą, bendrauti vaikui telefonu, laiškais ir kitais būdais. Nors toks Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas nepavadintas sprendimu, tačiau iš jo turinio akivaizdu, jog ikiteismine tvarka buvo pasinaudota. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius be pagrindo nustatė įpareigojimus E. M.. Visų pirma, bylos duomenys nepatvirtina motinos atsisakymo sudaryti sąlygas bendrauti J. su artimaisiais giminaičiais (šiuo atveju – močiute). Kartu darytina priešinga pirmosios instancijos teismui išvada, jog 2013-11-18 teismui nutraukus atsakovės E. M. ir T. M. santuoką, atsakovė pradėjo drausti vykti pas senelius sūnui J. Byloje net nėra duomenų, jog atsakovei būtų įteiktas minėtas 2014-02-27 įpareigojimas ir ji jo būtų nevykdžiusi. Be to, įpareigojime nėra nustatyta, kad būtent apeliantė privalo nuvežti savo sūnų pas senelius. Kaip paaiškino pati apeliantė, nuo 2014-02-27 iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nei ieškovė, nei kiti artimieji giminaičiai neišreiškė jokio noro nusivežti J. į K.; nepilnametis kas antrą savaitgalį su tėvu lankosi ieškovės namuose ir praleidžia savaitgalį. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių aplinkybių nepaneigė ir T. M., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad jis su sūnumi, kai vaikas būna kartu, dažniausiai važiuoja pas J. senelius, t.y. savo tėvus. Taip pat ir ieškovė pripažįsta, kad atsakovė nedraudžia T. M. būti su vaiku pas senelius. Patikslinta išvada dėl bendravimo su vaikaičiu J. M. patvirtina, jog berniukas kartu su tėčiu aplanko senelius iš K. kaimo, jam ten patinka, nes žaidžia su močiute ir dėdė T. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad močiutė P. M. su anūku matytis gali, t. y. tam atsakovė E. M. jokių kliūčių iš esmės nedaro, priešingų įrodymų byloje nėra. Byloje nėra įrodymų, jų ieškovė nepateikė, kad jai nuvykus pasiimti anūko, atsakovė būtų jo neleidusi. Priešinagi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė matosi ir būna su anūku tada, kada ji to pageidauja pati.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė.
Nagrinėjamai bylai yra svarbus klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, skundžiama apeliacine tvarka, yra suderinama su tėvų ir sūnaus bendravimo tvarka. Kolegijos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su J. tvarka yra per daug intensyvi, prieštaraujanti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutartimi nustatytai motinos ir tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai. Būtent teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Šiuo atveju įsiteisėjusia 2014-06-11 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.9 punktu buvo aiškiai susitarta, jog atostogų metu kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku visas atostogas savo nuožiūra. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, be teisinio pagrindo, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui(nutarčiai), kuris turi prejudicinę galią sprendžiant vaiko bendravimo klausimą su močiute, pažeidė priimtos nutarties sąlygą, kas grubiai pažeidžia atsakovės interesus ir jos teisę bendrauti su savo sūnumi savo atostogų metu. Be to, neaišku kokiu pagrindu teismas įpareigojo tretįjį asmenį paimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir jį perduoti ieškovei, bei tokiu pat būdu nustatė vaiko grąžinimą motinai. Taip pat pirmos instancijos teismas šiuo klausimu priėmė sąlyginį sprendimą, t.y. nurodė arba ieškovė pasiima ir grąžina vaiką atsakovei arba vaiko tėvas – tretysis asmuo.
Kartu pažymėtina, jog nustatydamas vaiko interesų turinį teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, nutarė išreikalauti duomenis apie P. M. sveikatos stovį, taip pat, ar laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015-10-27 buvo kviesta policija adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamo T. M. ar kitų asmenų elgesio, be to, ieškovė įpareigota pateikti duomenis apie šiuo metu esantį sūnaus T. M. sveikatos stovį. Nors VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras negalėjo pateikti išvados apie P. M. sveikatos būklę dėl tinkamumo pasirūpinti mažamečiu anūku, tačiau pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina B. M. rimtus sveikatos sutrikimus. Pati ieškovė nepateikė atitinkamos gydytojų komisijos išvados, ar ji dėl savo sveikatos stovio gali tinkamai ilgesnį laiką pasirūpinti mažamečiu vaiku, ką turėjo padaryti, norėdama ilgesnį laiką be kitų pagalbos prižiūrėti vaikaitį. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovės gyvenamosios vietos adresu 2013-01-23 ir 2014-03-27 buvo kviesta policija dėl šeimos narių netinkamo elgesio. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog saugios aplinkos buvimas ieškovės namuose atsakovės sūnaus J. atžvilgiu, kur būtų užtikrinti mažamečio anūko interesai, visgi kelia klausimų.
Nepagrįstas pirmos instancijos teiginys, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės aplinka yra saugi ir, kad ieškovė leisdavo atostogas su anūku. Beveik visos pateiktos fotografijos yra to laikotarpio, kai atsakovė dar buvo santuokoje su ieškovės sūnumi. Atsakovė patvirtino ir nurodė, kad jie labai dažnai vykdavo pas atsakovo tėvus, todėl natūralu, kad vaikas būdavo su močiute, atostogaudavo kartu ne namų aplinkoje.
Teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo leido ieškovei tikslinti savo ieškinio reikalavimus keletą kartų. Iš byloje pateiktų patikslintų ieškinių matyti, kad ieškovė visuose ieškiniuose kėlė tokius pačius reikalavimus, tačiau ieškinio aplinkybėms pagrįsti neteikė įrodymų, todėl jų tikslinti, kada iš esmės tie reikalavimai yra tokie patys, nebuvo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Be to, bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 str.). Jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą (CK 3.164 str. 2 d.).
Esant visoms aukščiau paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo ieškovės P. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti jos bendravimo su anūku J. kiekvienų metų vasaros laikotarpiu tvarką, nes byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai neleidžiama bendrauti su anūku J. būtent vasaros laikotarpiu ir kad vaikų teisių apsaugos skyrius ikiteismine tvarka sprendė šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima priešingą sprendimą – ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmus naują sprendimą, ieškinį atmetus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos – advokato teisinė pagalba už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme sudaro 463 Eur (t. 1, b. l. 64, 141). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė E. M. yra sumokėjusi 29 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 52) ir 300 Eur advokatei už apeliacinio skundo surašymą. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 Eur. Kadangi apeliantė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 29 Eur, tai likusi mokėtina suma – 12 Eur priteistina iš ieškovės valstybei. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 8,83 Eur, todėl priteistinos iš ieškovės P. M. valstybės naudai (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės P. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 792,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,83 Eur (dvidešimt eurų ir 83 euro centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.