Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-32-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
A6.-32-1017/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
K. N.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2019 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N., būdamas UAB „P. I. C.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir žinodamas apie UAB „P. I. C.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „P. I. C.“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus.

K. N. buvo tinkamai informuotas apie 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, nes pamiršo. Jis taip pat buvo tinkamai informuotas ir apie 2019 m. sausio 9 d. posėdžio datą ir vietą, tačiau į šį teismo posėdį K. N. taip pat neatvykimo, telefonu prieš pat posėdį pranešė, kad jame nedalyvaus, neatvykimo priežasčių nenurodė, elektroniniu paštu atsiuntė rašytinį paaiškinimą. Teismas, įvertinęs tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuota apie dėl jo neatvykimo paskirtus iš eilės du teismo posėdžius, duomenų apie tai, kad į juos neatvyko dėl svarbios priežasties, nepateikė, be to, teismui atsiuntė paaiškinimą raštu, nutaria bylą nagrinėti K. N. nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. įmonės UAB „P. I. C.“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo iškelta UAB „P. I. C.“ bankroto byla pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, jog K. N. UAB „P. I. Corp.“ direktoriumi buvo nuo 2016 m. gegužės 2 d., jo atsakomybės klausimas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. nesprendžiamas, kadangi jis nėra tinkamas subjektas minėtu periodu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl K. N. atsakomybės laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.

Įvertinus į bylą pateiktus UAB „P. I. C.“ finansinius duomenis, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, konstatuotina, jog UAB „P. I. C.“ jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Visų pirma pažymėtina, jog įmonė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) už 2015-2017 metus, taigi įvertinti šios įmonės finansinę būklę kiekvienais metais nėra galimybės. Antra, paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „P. I. C.“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2014 metus, iš kurių matyti, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 895 276 Lt turto (259 289,85 Eur), iš jo 2 Lt – trumpalaikio turto, 895 274 Lt – trumpalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (656 053 Lt, t. y. 175 725,50 Eur). Trečia, įmonė veiklos nuo 2016 m. gegužės 2 d. nebevykdė, darbuotojų neturėjo, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto taip pat neturi, anstoliai vykdė priverstinį išieškojimą, kuris nebuvo veiksmingas. Ketvirta, akivaizdu, jog įmonė 2016 m. gegužės 2 d. – 2017 m. rugsėjo 22 d. neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Įmonės skola VMI prie FM bankroto bylos iškėlimo metu (2017 m. rugsėjo 22 d.) sudarė 124 432,52 Eur. Skola VMI prie FM yra fiksuojama jau nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo didėjo: 2016 m. liepos 13 d. priimtas VMI prie FM sprendimas išieškoti 37 588,87 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2016 m. lapkričio 3 d. – 86 185,89 Eur nepriemoką; 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, nepriemoka sudarė 124 216,84 Eur, o nuo 2017 m. birželio 1 d. nepriemoka sudarė 124 432,52 Eur.

Visa tai rodo, jog UAB „P. I. C.“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo nemoki, jos padėtis K. N. vadovavimo laikotarpiu blogėjo, įsipareigojimai VMI prie FM didėjo. Tuo tarpu K. N. paaiškinimai, jog visa skola valstybės biudžetui buvo susidariusi iki jam ateinant vadovauti įmonei, yra nepagrįsti. Tai, jog jis ėmėsi veiksmų įsiskolinimui sumažinti ar debitoriniams įsipareigojimams atgauti taip pat byloje neįrodyta ir nepagrįsta. Juolab kad pats K. N. nurodo, jog buvo tik maža tikimybė, kad įmonė atgaus iš savo debitorių skolas. Taigi jis arba privalėjo imtis kitų priemonių įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso inicijavimas yra iš esmės viena paskutinių priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti kreditorių teises ir interesus, o įmonės vadovas, net ir įmonei turint įsipareigojimų, gali imtis veiksmų siekdamas atstatyti įmonės mokumą ir tik jis realiai žino situaciją įmonėje ir tolimesnes jos veiklos perspektyvas, todėl bankroto bylos iškėlimo proceso inicijavimas pirmiausia yra įmonės vadovo prievolė, nepriklausomai nuo to, kokių veiksmų imasi kreditoriai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog K. N., daugiau nei metus laiko buvęs UAB „P. I. C.“ direktoriumi ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį (jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d.) bei tai, jog galimybė atgauti debitorių skolas yra maža, o didžiąją dalį įmonės turto būtent ir sudarė per vienerius metus gautinos sumos, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nedelsiant po jo paskyrimo eiti direktoriaus pareigas iki bankroto bylos iškėlimo pagal VMI prie FM pareiškimą nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nustatytas administracinis nusižengimas truko nuo 2016 m. gegužės 2 d. (kai galiojo ATPK) iki 2017 m. rugsėjo 22 d., kai buvo iškelta įmonės bankroto byla pagal kreditoriaus pareiškimą, t. y. K. N. neveikimas nutrūko nepriklausomai nuo jo valios 2017 metais, kai jau galiojo ANK. Vadinasi, pripažintina, jog K. N. veika buvo baigta 2017 m. rugsėjo 22 d., todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą K. N., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo šeimą, turtinę padėtį teismas neturi, asmeniui neatvykus į teismo posėdį, galimybės išsamiai išsiaiškinti šias aplinkybes, teismas neturėjo, asmuo teistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, t. y. už kurstymą apgaulingai tvarkyti apskaitą.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina vidurkio dydžio bauda. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-32-1017/2019 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Norvilienė