Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam V. G. (V. G.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 72 straipsnio 1, 2 dalis, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo V. G. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2030 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2023 m. liepos 27 d.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. G. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo V. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vertinama kaip žema. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai nėra laikoma absoliučiu bei besąlyginiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis V. G. deda pastangas siekti individualių resocializacijos tikslų, elgiasi nepriekaištingai, visais atvejais nustatant nusikalstamo elgesio rizikos lygį nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. G. Lietuvos Respublikoje yra nuteistas pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka taip pat pirmą kartą. Su teisėsauga pirmą kartą jis susidūrė būdamas 44 metų. Jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – už narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą bei už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Taigi vien paminėtos aplinkybės rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje šis nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Gautas sutikimas patvirtintas notaro parašu, kuriuo nuteistojo sutuoktinė sutinka, jog nuteistasis atvykęs į Lietuvą apsigyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuteistasis šiuo adresu gyventų lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis nurodė, jog turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, specialybės neturi. Lietuvoje atliekant bausmę susiduria su skaitymo ir rašymo problemomis, lietuvių kalba. Laisvėje dirbo taksi vairuotoju, administratoriumi restorane. Atvykęs į pataisos įstaigą atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą, darbo pobūdžiui išrankus. 2021 m. kovo 16 d. dirbti pataisos įstaigoje atsisakė. 2022 m. lapkričio 17 d. priimtas į antrojo sektoriaus siuvyklos darbininko pareigas. 2022 m. lapkričio 18 d. perkeltas į „M.“ siuvyklos darbininkus. Nuteistasis laisvės atėmimo vietose nesimokė. Nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. spalio 20 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „T.“. Nuo 2023 m. gruodžio 5 d. dirba autoservise. Darbu patenkintas, pateikė pažymą, kurioje pažymima, jog lygtinio paleidimo laikotarpiu darbo sutartis su nuteistuoju nebus nutraukta. Dėl vykdyto nusikaltimo neigia, kad jį vykdė norėdamas užsidirbti, kaltinimo metu neprisipažino. Vertinant nustatytas aplinkybes dėl profesinės kvalifikacijos nebuvimo, nuteistojo nestabilios oficialaus darbo patirties, visa tai leidžia abejoti tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tokių garantijų nesuteikia ir esamo jo darbdavio pateiktas raštas dėl galimo įdarbinimo ir lygtinio paleidimo atveju, kadangi toks raštas yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nėra duomenų apie teismo sprendimu priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis nurodė gyvenęs pagal savo finansines galimybes iš savo darbinių pajamų. Finansinius įsipareigojimus bankams, kredito įstaigoms neigia. Nuteistojo vardu gautų vykdomųjų raštų nėra, administracine tvarka nebaustas. Nuteistasis nepripažįsta, kad nusikaltimą padarė siekdamas finansinės naudos, kaltina save ir susidėjimą su netinkama kompanija, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis turėjo finansinių sunkumų, jis turėjo skolų, ieškojo kredito įmonių, galinčių suteikti kreditą, taigi matyti, kad nuteistasis, nors ir dirbo, tačiau turėjo finansinių sunkumų ir tai tikėtina paskatino nusikalsti. Teismas vertina, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų bei garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis pragyvens tik iš teisėtu būdu įgytų piniginių lėšų bei papildomai neužsiims neteisėta veikla. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina bei seserimi. Bausmės atlikimo pradžioje buvo nurodęs, jog susižadėjęs su partnere, tačiau santykiai nutrūko. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę susituokė, santykiais labai patenkintas, jaučia šiltus jausmus žmonai, tikisi po paleidimo gyventi pas ją, kuria ateities planus. Tačiau, akivaizdu, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis apsauginis veiksnys, susijęs su socialiniais ryšiais, nuteistojo nusikalstamo elgesio neįtakojo, nes jis ir anksčiau turėdamas artimuosius, partnerę, padarė tyčinius nusikaltimus. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusį apsauginį veiksnį vertinti kaip pakankamą lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigė, jog tai jo pirmas susidūrimas su teisėsauga, neigia, kad turi pažįstamų asmenų, kurie susiję su kriminaliniu pasauliu. Teigia, kad atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, šį nusikaltimą nurodo kaip atsitiktinį, mano, kad jis įvyko dėl jo naivumo, jog per merginą ir jos draugus. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, teigė, kad jų nebandęs, nurodė priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu (grindė religiniais įsitikinimais). Pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nenustatyta. Nėra duomenų, apie smurtinį elgesį apsvaigus ar piktnaudžiavimą alkoholiu, priklausomybę neigia. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, palaiko ryšius su artimaisiais. Asmens savęs vertinimas yra objektyvus, kritiškas. Nuteistasis nesunkiai geba įvardinti tiek gerąsias savybes, tiek tas, kurias norėtų keisti. Psichologinių ar emocinių sunkumų neišsako. Šiuo metu emocinė būsena tolygi, nerimo dėl bausmės atlikimo nejaučia, adaptacija izoliacijos sąlygomis gera. Neigia kada nors save žalojęs ar turėjęs rimtų ketinimų nusižudyti. Teisės pažeidėjo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika. Tarpasmeniniai įgūdžiai pakankami, kad nuteistasis galėtų palaikyti pokalbį, akių kontaktą. Vertinimo metu elgėsi mandagiai, atsakė į užduodamus klausimus, stengėsi sudaryti teigiamą, palankų įspūdį. Nuteistasis teigė, kad nusikalto atsitiktinai, pasielgė impulsyviai, negalvodamas. Jis neprisiima kaltės, nežino kaip pakliuvo į tokią situaciją. Nuteistasis teigė, kad nėra konfliktinis, geba konstruktyviai spręsti nesutarimus, impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis pakankama. Nuteistasis kalbėdamas apie savo problemines sritis, pasižymi pasyvumu, teigia neturėjęs sunkumų nei praeityje, nei dabar. Tačiau jis sunkiai geba paaiškinti bei įžvelgti savo nusikalstamo elgesio priežastis, pasekmes, linkęs minimalizuoti savo kaltę, ieškoti pateisinančių aplinkybių. Tai apsunkina galimybes nuteistajam ateityje imtis konkrečių prevencinių bei korekcinių priemonių. Pasekmes sieja su asmenine patirtimi – gėda ir skausmas artimiesiems, laisvės atėmimas, prarastos galimybės, stigmatizavimas. Neįvardina nusikaltimo pasekmių plačiąją prasme. Nuteistasis šiuo metu linkęs mąstyti apie dabartinį įkalinimą, planuoja apie teisėtą veiklą po bausmės atlikimo. Socialines situacijas vertina teisingai, priima kitų žmonių požiūrį, išsako tam tikrą nuomonę įvairiais klausimais, ją gali koreguoti. Nuteistasis atvirai neišsako nuteistųjų subkultūrą palaikančio požiūrio, darbui išrankus. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Požiūris į priežiūrą yra teigiamas, teigia, kad gebės koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus. Nuteistasis teigia, jog žino, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau pasielgė prieštaringai visuomenės vertybių požiūriu. Nuostatų ypatumai nėra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistojo vertybinės nuostatos nepasižymi išskirtiniu asocialumu, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis V. G. nustatytų elgesio taisyklių laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikosi, drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas. 2020 m. gegužės 24 d. surašytas pranešimas, jog nebuvo pasiruošęs rytiniam patikrinimui, apsiribota svarstymu. Taigi nuteistasis per visą bausmės vykdymo laiką nors ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau taip pat jis nė karto nebuvo paskatintas. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo V. G. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos (arba nėra gauta oficialių dokumentų iš nut.), problemų atpažinimas ir problemų sprendimo būdai, tinkamai neįvertina elgesio pasekmių. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. G., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar didelė – 5 metai 5 mėnesiai 28 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo V. G. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. G. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. G. (V. G.).

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. G. (V. G.) asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.