- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-327-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Žeimenos krantai“
- Trečiasis asmuo
- G. R.
- Kategorijos
- 27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Žeimenos krantai“ redakcijos apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį UAB „Žeimenos krantai“ redakcijai dėl reputacijos gynimo, trečiasis asmuo G. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl įpareigojimo teismo tvarka paneigti spaudoje paskleistus duomenis, kaip žeminančius viešojo juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neatitinkančius tikrovės.
Šalies argumentai
Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybė prašė pripažinti, kad 2009-01-14 UAB „Žeimenos krantai“ redakcijos leidžiamo laikraščio „Žeimenos krantai“ Nr. 3 (7732) antrajame puslapyje išspausdintame straipsnyje „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ paskelbti duomenys, kad „Politinio pasitikėjimo pagrindu mero įdarbinti mero patarėjas O. Š. ir tarybos sekretorius J. U. minėtus pirmininkų postus [atitinkamai Etikos komisijos bei Kontrolės komiteto] užima neteisėtai“ toje apimtyje, kur yra nurodoma, kad „pirmininkų postus užima neteisėtai“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės dalykinę reputaciją bei įpareigoti atsakovą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita laikraščio „Žeimenos krantai“ antrajame puslapyje tokia pačia apimtimi ir forma, kokia buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys bei Švenčionių rajono savivaldybės dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2009 m. sausio 14 d. laikraščio „Žeimenos krantai“ Nr. 3 (7732) antrajame puslapyje išspausdintame straipsnyje „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą" paskelbti duomenys, kad „Politinio pasitikėjimo pagrindu mero įdarbinti mero patarėjas O. Š. ir tarybos sekretorius J. U. minėtus pirmininkų postus [atitinkamai Etikos komisijos bei Kontrolės komiteto] užima neteisėtai“ toje apimtyje, kur yra nurodoma, kad „pirmininkų postus užima neteisėtai", neatitinka tikrovės“. Ieškovas paaiškino, kad O. Š. ir J. U. dirbo bei atitinkamus postus užėmė teisėtai, o paskelbta informacija neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, kad ieškovo prašoma paneigti informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją bei įpareigojo atsakovą šią informaciją paneigti ieškovo prašomu būdu. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 1 452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 139,50 Lt į valstybės biudžetą.
Teismas konstatavo, kad ginčo straipsnis pažeidžia Švenčionių rajono savivaldybės dalykinę reputaciją. Nors ir atsakovo atstovas, ir šio straipsnio autorė, trečiasis asmuo G. R., teisme teigė, kad šiame straipsnyje yra tik išreikšta jo autorės nuomonė, teismas su tokiu aiškinimu nesutiko, nes pačiame straipsnyje net nėra jokios užuominos, kad paminėti teiginiai yra nuomonė. Teismas, įvertinęs viso straipsnio kontekstą ir jo konstrukciją, teksto svarbiausios dalies kategoriškumą, paryškinimą ir pasvirimą, taip pat šios bylos aplinkybes, priėjo išvados, kad paminėtas straipsnis yra ne nuomonė, nes jokių susidariusiosios savivaldybėje situacijos vertinimų nėra, o straipsnyje tiesiogiai ir kategoriškai konstatuota, kad paminėti asmenys savo postus užima neteisėtai. Straipsnio apačioje yra užrašas „ŽK“ inf.“, kas, teismo nuomone, taip pat patvirtino, jog paminėtas straipsnis nėra jo autoriaus nuomonė, o yra laikraščio informacija arba žinia. Todėl teismas ir vertino šį straipsnį kaip žinią, t. y. kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą faktą ar tikrus (teisingus) duomenis.
Spręsdamas klausimą ar paskelbta žinia atitinka tikrovę, teismas sutiko su ieškovo atstovų nuomone, kad Vietos savivaldos įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2008-10-01, neturi grįžtamosios galios, todėl teisėtai išrinktų Etikos komisijos pirmininko O. Š. ir Kontrolės komiteto pirmininko J. U. buvimas šiose pareigose po 2008-10-01 buvo teisėtas, t. y. nepažeidžiantis įstatymų reikalavimų. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ir pačiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo 2008-09-15 įstatyme Nr. X-1722 nėra reikalavimo, kad po 2008-10-01 buvę minėtų komisijų (komitetų) pirmininkai netenka savo pareigų ir į šias pareigas turi būti teikiami nauji, priklausantys opozicijai (jeigu tokia yra) kandidatai. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2008-10-01, t. y. po Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo 2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 paskelbimo, Švenčionių rajono savivaldybėje buvo institucionalizuota (atsirado kaip institucija) opozicija, kuri viename iš savivaldybės tarybų posėdžių viešu pareiškimu, įteikdama posėdžio pirmininkui, deklaravo, kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje institucijoje (institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų, kaip tai ir numatyta Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo 2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 3 str. 17 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Žeimenos krantų“ redakcija apeliaciniu skundu prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisi iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 256,40 Lt dydžio žyminis mokestis, kadangi pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškinio padavimo metu nebuvo. Kadangi ieškinys buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, ieškovui turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus – ieškinys paliktas nenagrinėtu.
2. Žodžiai „pirmininkų postus užima neteisėtai“ yra ne žinios, bet publikacijos „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ autorės nuomonė, paremta Švenčionių rajono savivaldybės viešais dokumentais, asmeniniu patyrimu, taip pat pokalbiais su Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariais, atstovaujančiais opoziciją ir kitais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino teisės normose ir gausioje teismų praktikoje priimtą nuomonės, kaip subjektyvios individo minties, sampratą.
3. Apeliantas turėjo pagrindo straipsnyje pareikšti nuomonę, kad O. Š. ir J. U. buvimas atitinkamose pareigose publikacijos „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ išspausdinimo metu neatitiko galiojančių teisės normų. Švenčionių rajono savivaldybės taryboje yra sudarytas Teisėtvarkos ir etikos komitetas; šio komiteto pirmininku iki 2009-04-30 buvo tarybos narys O. Š., kuris taip pat buvo politinės partijos Naujoji sąjunga narys bei Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėjas. Švenčionių rajono savivaldybės taryboje taip pat yra sudarytas Kontrolės komitetas, o jo pirmininku iki 2009-04-30 buvo tarybos narys J. U., kuris taip pat buvo politinės partijos Naujoji sąjunga narys bei Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sekretorius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 3 d. ir 15 str. 1 d. (redakcija nuo 2008-09-15) Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkais galėjo būti tik savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) pasiūlyti asmenys. Taigi pasiskelbus opozicijai, valdančiosios daugumos atstovai – mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – nuo 2008-10-01 neturėjo teisės būti Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkais. Joks pereinamasis laikotarpis nebuvo nustatytas, todėl vėliausiai 2008-10-01 O. Š. ir J. U. turėjo atsistatydinti iš užimamų pareigų. Tokios aplinkybės straipsnio „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ autorei leido susidaryti nuomonę, jog minėti asmenys pirmininkų postus užima neteisėtai.
4. Apelianto publikacija buvo tam tikras atsakymas į „Švenčionių krašte“ paskelbtą Švenčionių rajono savivaldybės tarnautojos I. P. straipsnį. Pats ginčo publikacijos pavadinimas parodo, kad joje rašoma tai, ko prašo opozicija, kas jai priklauso pagal įstatymą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad iki publikacijos „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ opozicija ne tik pasiskelbė, bet ir realizavo savo teisę į Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkų postus pasiūlyti R. K. ir R. Č. kandidatūras. Ieškovas taip pat nepagrindė savo ieškinio tuo, kad Švenčionių rajono savivaldybėje nebuvo pasiskelbusi opozicija ir/ar kad opozicija nebuvo pasiūliusi savo kandidatų į Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkų postus. Apie tai, kad apeliantas siekė sąžiningai informuoti savivaldybės bendruomenę apie tai, kas vyksta savivaldybėje, spręstina ir iš to, kad gavęs ieškovo paneigimą, apeliantas kreipėsi į savivaldybės merą dėl interviu.
5. Ieškinys iš viso turėjo būti vertinamas kaip persekiojimas už kritiką ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tuo pačiu pagrindu apeliantui buvo iškeltos net trys atskiros civilinės bylos. Be to, ieškovas 2009-07-23 neteisėtai nutraukė patalpų, kuriose įsikūrusi laikraščio „Žeimenos krantai“ redakcija (Švenčionių rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-53-617/2010), nuomos sutartį.
6. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė, o pirmosios instancijos teismas įpareigojo išspausdinti didesnės apimties paneigimą nei buvo prašoma paneigti ieškovo 2009-02-02 paneigime. Tai reiškia, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi 2009-02-02 paneigime buvo prašyta paneigti paskleistą informaciją teiginyje „užima neteisėtai“, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kaip neatitinkančios tikrovės nurodomos žinios iš keturių žodžių: „pirmininkų postus užima neteisėtai“.
Atsiliepimas
Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad tiek O. Š., tiek J. U. atitinkamai Etikos komisijos ir Kontrolės komiteto pirmininkų postus aktualiu laikotarpiu užėmė teisėtai. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo redakcija įsigaliojo 2008-10-01, ji negali būti taikoma apelianto pageidaujama paskirtimi ar turiniu J. U. ar O. Š. išrinkimo atitinkamai Etikos komisijos ir Kontrolės komiteto pirmininkais faktui ir teisinėms pasekmėms. Ginčo teiginys „pirmininkų postus užima neteisėtai“ atitinka žinios, o ne nuomonės kriterijus, nes juo išsakomi faktinio pobūdžio duomenys, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Švenčionių rajono savivaldybės dalykinė reputacija aptariamu atveju yra pažeista, kadangi viešai, šališkai, netiksliai ir neteisingai aiškinant įstatymo normas, buvo nesąžiningai paskelbta, jog Konstitucijos laiduota savivaldos teisė yra įgyvendinama per pakankamai reikšmingoje srityje ir apimtyje neteisėtą administracinę struktūrą. Tiek reikalavime dėl paneigimo, tiek ieškinio reikalavime išdėstytame tekste yra prašoma paneigti tą pačią tikrovės neatitinkančią informaciją, paskleistą per visuomenės informavimo priemonę tokiu pačiu būdu, kaip ji buvo paskelbta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to nepagrįstai taikė CK 2.24 str. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi kad CK 2.24 str. nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal CK 2.24 str. taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK 2.24 str. 8 d.). Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Ar konkrečioje publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Apeliantas savo skunde pagrįstai nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktiką, kurioje žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-142/2006, 2003-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt.).
Teismas prašomą paneigti teiginį „Politinio pasitikėjimo pagrindu mero įdarbinti mero patarėjas O. Š. ir tarybos sekretorius J. U. minėtus pirmininkų postus [atitinkamai Etikos komisijos bei Kontrolės komiteto] užima neteisėtai“ toje apimtyje, kur yra nurodoma, kad „pirmininkų postus užima neteisėtai“, paskelbtą atsakovo išspausdintame straipsnyje „Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą“ priskyrė prie faktinių duomenų (žinių), motyvuodamas, kad pačiame straipsnyje net nėra jokios užuominos, kad tai yra straipsnio autoriaus nuomonė. Teismas taip pat nurodė, kad padarė tokią išvadą, įvertinęs viso straipsnio kontekstą ir jo konstrukciją teksto svarbiausios dalies kategoriškumą, paryškinimą ir pasvirimą bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, bei nurodė, kad jokio savivaldybėje susidariusios situacijos vertinimo nėra, o straipsnyje tiesiog ir kategoriškai teigiama, kad paminėti asmenys savo postus užima neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas nurodė, kad vertino prašomą paneigti teiginį visos publikacijos kontekste, iš tikrųjų pasivadovavo tik formaliais požymiais – užuominos, kad teiginys yra nuomonė, nebuvimu, užrašu straipsnio apačioje „ŽK“ inf.“, kuris, teismo vertinimu, nurodo į tai, kad paskelbta frazė yra informacija, straipsnio kategoriškumu ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2008-10-01 pasikeitė savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkų skyrimo tvarka: pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 3 d. ir 15 str. 1 d. (redakcija nuo 2008-09-15) nuostatas Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkais galėjo būti tik savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) pasiūlyti asmenys, tuo tarpu straipsnio publikacijos metu šių komiteto ir komisijos pirmininkų postuose buvo O. Š. ir J. U., politinės partijos Naujoji sąjunga (socialliberalai) nariai, savivaldybės tarybos valdančios daugumos atstovai. Pats straipsnio pavadinimas Opozicija reikalauja to, kas jai priklauso pagal įstatymą, keliose straipsnio vietose duodamos nuorodos į Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, teiginys „paskutinis rajono tarybos posėdis parodė, kad rajono valdantį daugumą nė neketina gražiuoju atiduoti opozicijai pagal įstatymą jai priklausančių Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkų postų“ leidžia daryti išvadą, kad prašomas paneigti teiginys „pirmininkų postus užima neteisėtai“ yra straipsnio autoriaus savivaldybėje susiklosčiusios situacijos vertinimas, kai paminėtų komisijos ir komiteto pirmininkų skyrimo tvarkos teisinis reguliavimas jau pasikeitė, tačiau opozicijos teisė pasiūlyti savo atstovus į šiuos postus dar nebuvo realizuota. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo svarstė šalių argumentus apie tai, ar po vietos savivaldos įstatymo normų pasikeitimo Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkai teisėtai liko savo postuose, be pagrindo pasisakė apie pasikeitusios vietos savivaldos įstatymo normos taikymą tik po naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas, ar O. Š. ir J. U. teisėtai buvo pirmininkų postuose aktualiu laikotarpiu išeina už nagrinėjamos bylos ribų ir dar kartą pabrėžia subjektyvų, vertinamąjį teiginio „pirmininkų postus užima neteisėtai“ pobūdį. Dėl to kolegija taip pat nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šių asmenų buvimo komisijos ir komiteto pirmininkų postuose neteisėtumo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšmingas yra atsakovo sąžiningumas, publikacijos tikslas bei faktinio pagrindo tokiam vertinimui buvimas. Iš publikacijos konteksto aišku, kad komiteto ir komisijos pirmininkų skyrimo į postus ir buvimas postuose iki teisinio reguliavimo pasikeitimo nekvestionuojamas; pats teiginys yra teisinis situacijos vertinimas, faktinis pagrindas tokiai nuomonei pareikšti (pasikeitęs teisinis reglamentavimas) taip pat buvo. Opozicijos ir valdančios daugumos parlamentinė kova yra normalus reiškinys demokratinėje visuomenėje, visuomenė turi teisė žinoti šio proceso eigą ir tuo atveju, jeigu parlamentinė kova vyksta rajono savivaldybės tarybos mastu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-07 nutartis Nr. 3K-3-541/2005), todėl teiginys „pirmininkų postus užima neteisėtai“ negali būti pripažintas neleistinu dėl kategoriškos šio teiginio formos.
Apeliacinio skundo argumentas apie ieškinio netinkamą apmokėjimą žyminiu mokesčiu atmetamas. Nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, sprendimu teismas išspendė ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą, todėl nėra pagrindo apeliacinio proceso metu nustatyti terminą ieškinio trūkumų pašalinimui bei trūkumų nepašalinus – palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d.). Patenkinusi apeliacinį skundą iš esmės, teisėjų kolegija dėl apelianto nurodytų paneigimo teksto trūkumų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, vykdydamas savo profesinę pareigą informuoti visuomenę, sąžiningai pareiškė savo nuomonę, nepažeisdamas balanso tarp visuomenės teisės turėti informaciją jai reikšmingais klausimais bei juridinio asmens teisės saugoti dalykinę reputaciją; teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); atsakovui priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą 133 Lt (b.l. 132). Atsakovo deklaruotos atstovavimo išlaidos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme (2 475 Lt) atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas yra pagrįstos ir protingos, priteisiamos visa apimtimi.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį UAB „Žeimenos krantai“ redakcijai dėl reputacijos gynimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti UAB „Žeimenos krantai“ redakcijai iš ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės 2 475 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 133 Lt žyminio mokesčio; iš viso priteisti 2 608 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuonis litus).