Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1314-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
2S-1314-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14026-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
D. L., Ž. L.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1314-730/2014

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-14026-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. atstovo advokato V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams D. L. ir Ž. L. dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2013-12-05 kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš varžytynėse nusipirktų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovai gera valia turto neužleidžia, naudojasi butui teikiamomis paslaugomis, bet už jas nemoka, todėl susidarė ypač didelės skolos. Taip pat prašė iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2014-05-28 ieškovas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovams atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, tai yra, įpareigoti atsakovus D. L. ir Ž. L. priėmimo-perdavimo aktu ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu laikinai perduoti ieškovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki tol, kol galutiniu teismo sprendimu nebus patvirtintas kitas teisėtas nurodytų patalpų savininkas, nurodant, kad tokios nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Nurodė, kad byla dar nėra išnagrinėta ir nenustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės, teismas negali konstatuoti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigojus atsakovus priėmimo-perdavimo aktu ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu laikinai perduoti ieškovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki tol, kol galutiniu teismo sprendimu nebus patvirtintas kitas teisėtas nurodytų patalpų savininkas, tai neturės neigiamos įtakos bylos nagrinėjimui. Be to, visos ieškovo minėtos faktinės aplinkybės ieškovo nurodomos kaip pagrindas nagrinėjamam ieškinio reikalavimui pateikti, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamu laikotarpiu ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

Šioje ir kitose bylose įžvelgiamas aiškus atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis be pagrindo didinant bylinėjimosi išlaidas bei didinant ieškovo patiriamus nuostolius. Atsakovai turto, kuris jų manymu parduotas iš varžytynių neteisėtai, išlaikymui bei priežiūrai lėšų neskiria, ieškovas patiria nuostolių. Žinant skolininkų turtinę padėtį teismas turi ginti ne atsakovų, o ieškovo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Nustatyta, kad ieškovas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovams atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, tai yra, įpareigoti atsakovus D. L. ir Ž. L. priėmimo -perdavimo aktu ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu laikinai perduoti ieškovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki tol, kol galutiniu teismo sprendimu nebus patvirtintas kitas teisėtas nurodytų patalpų savininkas, nurodant, kad tokios nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą motyvuodamas tuo, kad visos ieškovo minėtos faktinės aplinkybės ieškovo nurodomos kaip pagrindas nagrinėjamam ieškinio reikalavimui pateikti, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamu laikotarpiu ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos argumentais sutinka, nes iš esmės ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo teismo tenkinti jo ieškinio reikalavimą, dėl kurio teismas turėtų pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės priimtu teismo sprendimu. Kaip nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Civilinio proceso įstatymas nustato pareigą teismams, priimant sprendimus, vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (CPK 4 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas dėl atsakovų iškeldinimo gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo argumentas, kad atsakovai gyvendami jam priklausančiame bute nemoka mokesčių, dėl to jis patirs nuostolių, negali būti pagrindu taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamo reikalavimo įvykdymo, esant ieškovui palankiam sprendimui, įvykdymo užtikrinimu. Ieškovui patyrus nuostolių jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo CPK nustatyta tvarka. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Teismai vykdo teisingumą vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų, nepaisydami socialinės padėties ir kitų aplinkybių (CPK 6 straipsnis), taigi nepagrįstas apelianto argumentas, kad žinant skolininkų turtinę padėtį teismas turi ginti ne atsakovų, o ieškovo interesus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui žyminio mokesčio mokėjimas už atskirąjį skundą buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, atmetus ieškovo atskirąjį skundą, iš ieškovo valstybei priteistina 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį.

Priteisti iš ieškovo A. A. į valstybės pajamas 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė