Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2139-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2S-2139-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Ieškovas
Ž. Č.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2139-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 116.8 ; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Ž. Č. kreipėsi į teismą su prašymu priteistą kompensaciją 54742,36 Lt leisti mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Lt 121 mėnesį, t.y. 10 metų ir 1 mėnesį, o 122 mėnesį sumokėti kompensacijos 282,36 Lt. Šį prašymą ieškovė motyvuoja tuo, kad susiklostė jos sunki materialinė padėtis, nes viena išlaiko tris dukras, o jos pajamos yra apie 2200 Lt per mėnesį ir ji viena moka bankui kreditą (b.l. 126).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo nepablogėjo. Ieškovės gaunamos pajamos siekia 2200 Lt (b.l. 132) ir jų dydis po teismo sprendimo priėmimo nepakito. Pati ieškovė prievolę AB „Swedbank“ prašė palikti jai, viena ir anksčiau išlaikė tris nepilnametes dukras, kadangi ieškinyje nurodė, jog atsakovas nuo 2009 m. sausio mėnesio praktiškai neteikė jokio materialinio aprūpinimo vaikams. Teismo nuomone atsakovo turtinė padėtis po 2010-06-14 priimto teismo sprendimo pablogėjo, kadangi atsakovas neteko santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kompensacija jam už santuokoje įgytą turtą nesumokėta, po santuokos nutraukimo liko be gyvenamojo būsto, iki šiol neturi darbo. Konstatavo, jog tai, kad atsakovas nemoka išlaikymo nepilnamečiams vaikams nereiškia, kad ieškovė gali nevykdyti savo prievolės atsakovui. Teismo nuomone, ieškovė turėjo įvertinti savo galimybes dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo. Neskųsdama 2010-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, ieškovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti atsakovui jam priklausančią kompensaciją, tačiau iki šiol teismo sprendimo nepradėjo vykdyti. Teismo nuomone išimtinių aplinkybių, kurios leistų išdėstyti teismo sprendimą, nėra nustatyta. Išdėstant priteistą kompensaciją 10 metų laikotarpiui būtų pažeistos atsakovo teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi po 2010-06-14 priimto teismo sprendimo atsakovas liko be gyvenamojo būsto, o jam negaunant kompensacijos iš ieškovės už santuokoje įgytą turtą atimama galimybė įsigyti būstą. Be to, išdėstant kompensaciją tokiam ilgam terminui (10 metų) neaišku ar nenuvertėtų litas, arba nebūtų įvestas euras.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Ž. Č. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nutartį ir prašymą tenkinti. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ieškovės padėtis akivaizdžiai pablogėjo, po ištuokos ji turi sumokėti santuokos metu dėl atsakovo kaltės atsiradusius įsiskolinimus. 2010-09-10 Kauno m. apylinkės teismas UAB „Teo“ priteisė sumokėti 640 Lt įsiskolinimą. Kadangi abonentas buvo registruotas ieškovės vardu, įsiskolinimas priteistas jei. Tačiau šis įsiskolinimas susidarė už telefono bei interneto paslaugas, kuriomis naudojosi ir atsakovas. Taip pat nurodo, kad 2009 m. spalį kreipėsi į banką, norėdama pakeisti kredito sutarties sąlygas, kurios sumažintų bankui mokamas palūkanas, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi tuometinis sutuoktinis buvo įsiskolinęs bankui asmeniškai. Ieškovė buvo priversta skolintis 1200 Lt ir pervesti šiuos pinigus į atsakovo sąskaitą, kad padengti įsiskolinimą bankui. Atsakovas šią sumą atsisakė grąžinti, todėl dėl atsakovo kaltės, paskolos gavėjas skolos grąžinimo reikalauja iš ieškovės. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės pavirtina, kad po santuokos nutraukimo jos padėtis dėl atsakovo kaltės ženkliai pablogėjo. Nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo. Apeliantės nuomone, teismo teiginys, jog atsakovas neteko įgyto turto yra netikslus, kadangi jis nekilnojamojo turto net nesiekė įgyti. Kredito gavimas, būsto rekonstravimas ir jo išlaikymas visuomet buvo tik ieškovės rūpestis. Nukritus ekonomikos lygiui, būsto vertė šiuo metu lygi kredito sumai. Nors ieškovė yra nekilnojamojo turto savininkė, tačiau praktiškai savininkės statusą įgis tik išmokėjusi bankui kreditą. Iki kredito pabaigos, ji yra tik nekilnojamojo turto valdytoja. Išmokėjus atsakovui visą kompensaciją iš karto būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi jis įgytų teisę valdyti turtą iš karto bei neteisėtai praturtėtų. Nesutinka, kad atsakovas liko be gyvenamojo ploto. Po teismo sprendimo atsakovas gyvena pas savo tėvus trijų kambarių bute, gyvenimo sąlygos yra geros. Nesutinka ir su teismo argumentu, kad atsakovo padėtis pablogėjo dėl nedarbo. 2009-02-23 atsakovas išėjo iš darbo (pačiam prašant) ir darbo neieškojo, girtavo, nepadėjo išlaikyti šeimos. Po sprendimo priėmimo atsakovas dirba nelegaliai. Po santuokos nutraukimo atsakovo gyvenimas pagerėjo, kadangi jis gyvena pas tėvus, išlaikyti būsto jam nereikia, maitinasi pas tėvus. Vaikų taip pat neišlaiko. Teismas pripažįsta tai, jog atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir nemoka vaikams išlaikymo, tačiau negina nepilnamečių vaikų interesų, bet ragina ieškovę sumokėti atsakovui visą kompensaciją iš karto, kad iš jos atsakovas galėtų išlaikyti vaikus. Šis argumentas nepagrįstas ir neteisingas prioritetinės vaikų interesų apsaugos požiūriu. Teigia, jog neskųsdama teismo sprendimo ieškovė sutiko su turto padalijimo proporcija (1/3) bei turto dalis finansine išraiška 54 742,36 Lt, tačiau kompensacijos mokėjimo tvarka teismo sprendime nustatyta nebuvo, todėl iš karto, sprendimui įsiteisėjus, ieškovė kreipėsi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl laukiant baigties, teismo sprendimas iki šiol nepradėtas vykdyti. Pažymi, kad CPK 284 str. nėra nuorodos, kad teismo sprendimą išdėstyti galima tik išimtinais atvejais. Teismas rėmėsi LAT 2004-10-04 nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-495/2004, tačiau bylų faktinės aplinkybės skirtingos. Atsakovas santuokos nutraukimo procese žinojo realią situaciją, suprato, kad ieškovė neturės galimybės paimti papildomo kredito, taip pat žinojo, kad nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai sumažėjusi, todėl atsakovas negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų lūkesčių dėl kompensacijos vienkartinio išmokėjimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Ieškovė savo prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi. Byloje nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos siekia 2200 Lt (b.l. 132) ir jų dydis po teismo sprendimo priėmimo nepakito. Teisėjų kolegija pažymi, jog pati ieškovė pripažįsta, jog jos materialinė padėtis po sprendimo priėmimo nepakito, t.y. ieškovės teigimu tiek iki sprendimo priėmimo tiek priėmus sprendimą ji viena mokėjo paskolą bankui, viena išlaikė nepilnamečius vaikus. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl skolų UAB „Teo“ bei atsakovo finansinių įsipareigojimų AB „Swedbankui“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pablogėjo, juo labiau daryti išvadą, kad jos padėtis pablogėjo dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog po sprendimo priėmimo būtent atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis prarado santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, liko be gyvenamojo būsto, kompensacija jam neišmokėta. Priešingai nei teigia apeliantė, ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena pas savo tėvus tik patvirtina išvadą, jog atsakovas, nutraukus santuoką ir padalinus turtą, liko be gyvenamojo būsto. Dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su santuokoje padalinto nekilnojamojo turto verte ir prievolių pagal kredito sutartį vykdymu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų savanoriškai įvykdžiusi bent dalį teismo sprendimo ar atlikusi kitus veiksmus teismo priteistai iš jos sumai sumažinti, todėl yra pagrindo teigti, kad apeliantė nesiima priemonių įvykdyti teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, sprendimo vykdymo išdėstymas prieštarautų atsakovo interesams ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 1.5 str.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog atsakovas žinojo, kad nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai sumažėjusi, todėl negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų lūkesčių dėl kompensacijos vienkartinio išmokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į prašomą išdėstyti pinigų sumą bei į ieškovės siūlomą mokėjimo dydį akivaizdu, kad teismo sprendimas būtų vykdomas daugiau nei 10 metų. Kolegijos nuomone, toks ilgas teismo sprendimo vykdymo terminas ne tik neužtikrintų teisėtų atsakovo interesų įgyvendinimo, bet iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą bei suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą dėl kompensacijos sumokėjimo išdėstymo tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas