- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- Iv-2781-281/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00053-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant atsakovo atstovams Jeugenijušui Jaglinskiui (Jeugenijuš Jaglinski) ir Irenai Sivickienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. teismui pateiktame skunde (t. 1, b. l. 3–4) prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2 785 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10, t. y. poilsio dienomis. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja paaiškino, jog 2009-04-29 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1822 nuo 2009-06-01 buvo perkelta dirbti teisėja iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo į Pasvalio rajono apylinkės teismą.
Atsakovas, 2009-04-29 atleisdamas iš darbo, privalėjo visiškai su ja atsiskaityti kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 str., 194 str., Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6str., tačiau neatsiskaitė už darbą, dirbtą 2009 metų sausio–gegužės mėnesiais (poilsio dienomis). V. J. nurodo, kad dirbo 3 poilsio dienas po 8 valandas ir 1 dieną 4 valandas. Jos vidutinis dienos uždarbis yra lygus 397,86 Lt, todėl atsakovas atleidimo dieną neišmokėjo 2 785 Lt darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis, neatsiskaitymo priežasčių nenurodė.
2009-06-08 raštu užklausė atsakovą, kada jai bus išmokėtas visas darbo užmokestis. Atsakydamas į pareiškėjos paklausimą, atsakovas 2009-06-15 rašte pripažino nevisiško atsiskaitymo faktą. Telefoninio pokalbio metu teismo pirmininkas nurodė, kad atsiskaityti už darbą poilsio dienomis neturi lėšų ir galės atsiskaityti tik sekančiais metais, t. y. 2010 metais. Atsakovas ir toliau vengia visiškai atsiskaityti, nes iki 2009-11-01 turėjo laisvą finansuojamą teisėjo etatą, todėl turėjo galimybę visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus m. 4 apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 31–34) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. reglamentuoja vienkartinių priemokų mokėjimą metų pabaigoje bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, o nurodytų priemokų dydžius, išmokėjimo sąlygas ir tvarką įpareigota nustatyti Teisėjų taryba. Remiantis šiuo įstatymu ir jį detalizuojančiu Teisėjų tarybos 2008-12-05 patvirtintu Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašu, 2008 m. ieškovei (kaip ir kitiems teismo teisėjams) buvo skirta ir išmokėta vienkartinė priemoka. Kilus nepasitenkinimo bangai visuomenėje ir žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams apie teismuose švaistomas lėšas, kai tuo metu valstybė gyvena ekonominio sunkmečio ir finansų krizės sąlygomis, Seimas 2009-01-20 nutarimu Nr. Xl-155 „Dėl pavedimo LR valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ pavedė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atlikusi 67 Lietuvos teismuose valstybinį ribotos apimties finansinį (teisėtumo) auditą rekomendavo Teisėjų tarybai vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo sąlygų ir tvarkos nuostatas išdėstyti taip, kad jos atitiktų įstatymų leidėjo ketinimus dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. nuostatų įgyvendinimo. Atsižvelgdama į šias rekomendacijas Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Teismo pirmininkas 2009-04-29 įsakymu Nr. PI-11 patvirtino vienkartinių priemokų mokėjimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio III dalyje numatyta, kad vienkartinė priemoka teisėjui mokama už kalendorinius metus tame teisme, kuriame jis dirba.
Anksčiau minėtos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitos 1.2.1.p. „Dėl vienkartinių priemokų teisėjams skyrimo“ nurodyta, jog „<...> apylinkių teismų pirmininkai, vadovaudamiesi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str., už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, paskyrė vienkartines priemokas teisėjams, kurie Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais 2008 metais buvo paskirti kitų teismų teisėjais ir apylinkių teismuose jau nebedirbo. Pagal Teisėjų tarybos patvirtinto Aprašo 4 p., vienkartinė priemoka teisėjui mokama už kalendorinius darbo metus tame teisme, kuriame jis dirba. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, teisėjui, nedirbančiam teisme, negalėjo būti išmokėta vienkartinė priemoka“.
Ieškovė V. J. Vilniaus m. 4 apylinkės teisme nedirba nuo 2009-06-01, o Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211 ir 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71 patvirtintuose Aprašuose minėtos nuostatos yra tapačios – vienkartinė priemoka išmokama neviršijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį; dydis yra nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, išnagrinėtų bylų skaičių ir bendrą krūvį.
2009 m. metų pradžioje teismui (5 teisėjams ir kitiems teismo darbuotojams) buvo skirta 867 tūkst. litų asignavimų darbo užmokesčiui. Tačiau, kad užtikrinti nenutrūkstamą teismo darbuotojų darbą, reikėjo 990,1 tūkst. litų darbo užmokesčio, t. y. teismui jau nuo 2009 m. pradžios trūko 123,1 tūkst. litų darbo užmokesčiui. Nors per 2009 m. ir buvo mažinami teisėjų, valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai, taip pat buvo mažinami ir asignavimai darbo užmokesčiui. Iki 2009 m. metų pabaigos finansavimas buvo sumažintas iki 800 tūkst. litų. Esant tokiai situacijai teismas ne tik nesutaupė lėšų, bet ir neatsiskaitė pilnai su darbuotojais (liko skolingas 22 tūkst. litų darbo užmokesčio). Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas negali įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyto reikalavimo pateikti paskaičiavimus už 2009 m. dirbtą poilsio ir švenčių dienomis priemokos dydį ieškovei V. J. (net ir tuo atveju, jeigu ieškovei būtų priklausiusi vienkartinė išmoka), kadangi 2009 m. gruodžio mėn. neturėjo jokių sutaupytų darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė anksčiau minėtoje ataskaitoje rekomendavo Lietuvos Respublikos Seimui, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, svarstyti galimybę, kad vienkartinių priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo teisėjams sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas.
Atsižvelgdamas į tai, kad nei 2008 m. priimtame Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatyme, nei galiojančiame Teisėjų tarybos nutarime Nr. 13P-7I (7.1.2) nėra aiškaus reglamentavimo, kaip teisėjams turi būti atlyginama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai jie yra paskiriami (perkeliami) į kitus teismus arba kai teismui skiriamų asignavimų nepakanka net darbo užmokesčiui, teismas negali išmokėti ieškovei V. J. reikalaujamą 2 785,02 Lt sumą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad V. J., būdama Vilniaus 4 apylinkės teismo teisėja, pagal sudarytą budėjimo grafiką dirbo sekančiomis poilsio dienomis – 2009-01-25 (sekmadienis, 8 val.), 2009-03-01 (sekmadienis, 8 val.), 2009-04-05 (sekmadienis, 8 val.), 2009-05-10 (sekmadienis, 4 val.) (t. 1, b. l. 13, 15, 17, 21).
Byloje esantys įrodymai (suvestinė apie pareiškėjai išmokėtą darbo užmokestį 2009 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais (t. 1, b. l. 10), atsiskaitymo lapeliai (t. 1, b. l. 11), 2009 m. sausio, kovo, balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žurnalai (t. 1, b. l. 13–18, 21–22)) bei šalių pozicija patvirtina, kad V. J. už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10 darbo užmokestis nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas.
Byloje spręstinas ginčas dėl V. J. skundo reikalavimo priteisti jai iš Vilniaus 4 apylinkės teismo už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10 neišmokėto darbo užmokesčio dalį, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 str. 1 d. redakcijoje, galiojusioje nuo 2008-12-30 iki 2011-02-17, buvo nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Minėtame nutarime teismas tai pat pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 str. 3 d. nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtą asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, skiriant suėmimą Baudžiamojo proceso kodekso 124 str. 4 d. nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamą sprendimą; pagal Civilinio proceso kodekso 148 str. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Iš Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, išnagrinėti per keturiasdešimt aštuonias valandas. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą galimos tokios situacijos, kai teisėjams, atliekant minėtas teisėjo funkcijas dirbusiems viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis, pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. išmokėtinos vienkartinės priemokos nėra proporcingos jų išdirbtam laikui, jos yra ribojamos; taigi, galimi tokie atvejai, kai už minėtą teisėjų darbą jiems nėra atlyginama arba atlyginama neteisingai. Teismas nurodė, kad vertinant Lietuvos respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d., nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarime pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. bei teisinės valstybės principui, darytina išvada, kad teisėjų apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis minėtu įstatymu nėra sureguliuotas.
Apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nėra reglamentuojamas ir jokiu kitu įstatymu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime išaiškino, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, o pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.
Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime pateiktus išaiškinimus, sprendžia, jog Vilniaus 4 apylinkės teismas, nesumokėdamas V. J. už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10, pažeidė pareiškėjos teisę į tinkamą apmokėjimą vykdant teisėjos funkcijas ir šios teisės privalo būti ginamos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 4 str. 6 d. numato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo esmę bei skunde teismui formuluojamus reikalavimus, tai, jog specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra reglamentuojamas, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, t. y. reglamentuojančios panašius teisinius santykius.
Iš teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (t. 1, b. l. 13-21) matyti, kad V. J. 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10 dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 str. 2 d. sakoma, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 str. 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 2 d. nurodoma, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Taigi, Vilniaus m. 4 apylinkės teismas pareiškėjai už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10 privalėjo apskaičiuoti ir išmokėti dvigubo dydžio jos gaunamo vidutinio (už einamąjį mėnesį) dienos darbo užmokesčio atlyginimą.
Pareiškėja, pagrįsdama skundo reikalavimus, nurodo, kad jos vidutinis dienos darbo uždarbis yra lygus 397,86 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tokia vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma yra apskaičiuota įvertinus pareiškėjos 2009 m. kovo–gegužės mėnesiais dirbtų dienų skaičių bei visą minėtu laikotarpiu pareiškėjai išmokėtą atlyginimą (t. 1, b. l. 10).
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-06-16 pažymoje nurodoma, kad 2009 m. kovo–gegužės mėnesiais V. J. vidutinis dienos darbo užmokestis buvo lygus 369,80 Lt (t. 1, b. l. 82).
Taigi, byloje esantys įrodymai apie pareiškėjos dienos vidutinį darbo užmokestį yra prieštaringi. Duomenų apie V. J. 2009 m. sausio mėnesį paskaičiuotą bei išmokėtą atlyginimą, dirbtų dienų skaičių bei vidutinį vienos dienos darbo užmokestį byloje nėra.
Be to, nagrinėjamu atveju dienos vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas, vertinant einamojo mėnesio (mėnesio, už kurį nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis) pareiškėjos dirbtų dienų skaičių bei išmokėtą atlyginimą. Todėl, apskaičiuojant pareiškėjai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tiek V. J. skunde teismui, tiek atsakovo 2010-06-16 pažymoje nurodytu dienos vidutiniu darbo užmokesčio apskaičiavimu vadovautis negalima.
Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą bei vertinant byloje esančius įrodymus, objektyviai nėra galimybės apskaičiuoti V. J. neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10, todėl tai atlikti įpareigotinas Vilniaus m. 4 apylinkės teismas.
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai tenkintini iš dalies ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismas įpareigotinas apskaičiuoti ir išmokėti V. J. darbo užmokestį už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1d. nurodoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 45 str. 1 d. sakoma, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tenkinti jos reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 45 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
V. J. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Vilniaus m. 4 apylinkės teismą apskaičiuoti ir išmokėti V. J. darbo užmokestį už darbą 2009-01-25, 2009-03-01, 2009-04-05 ir 2009-05-10.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.