Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1396-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
2S-1396-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
P. J., J. T.
Kategorijos
  • 114.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1396-115/2010

Teisėjas Andrius Ignotas Procesinio sprendimo kategorijos:

114.12.;122.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo atlikti vertinimo veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-500-23/2010 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J., J. T., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui ir kt. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. J. kreipėsi su ieškiniu atsakovams P. J., J. T., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui ir kt. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo. Taip pat prašė išduoti teismo liudijimą ginčo turto įvertinimui gauti.

Nurodė, jog gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, esantys Kiparisų g. 1, D. R., Vilniaus r., įregistruoti kito asmens vardu (J. T.), todėl nekilnojamojo turto agentūros negali turto įvertinti, jeigu ne savininkai prašo tą padaryti. Tikrosios turto rinkos vertės būtinumas sąlygojamas ir dėl žyminio mokesčio paskirstymo sprendimo priėmimo metu, ir dėl galimos kompensacijos. Taip pat prašė nurodyti, kad nei P. J., nei J. T., nei joks kitas asmuo netrukdytų įvertinti turtą. Nekilnojamojo turto agentūrą ieškovė pasirinks pati.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė teismo leidimą S. J. su turto vertintoju atlikti nekilnojamojo turto vertinimą: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini)0,1503 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., – įregistruotų J. T. vardu (b.l.10).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš esmės ieškovė prašė atlikti turto įvertinimą, kad ieškovė J. J. galėtų su turto vertintoju nustatyta tvarka įvertinti nekilnojamąjį turtą,esantį kito asmens valdyme. Šiuo metu turto savininke registruota J. T.. Atsižvelgęs į ieškinio pobūdį ir ieškovės nurodytus motyvus, teismas prašymas tenkintino, nes jis protingas ir leis greičiau pateikti įrodymus, kas yra procesui ekonomiška ir racionalu (CPK 7 str.,199 str. 4 d.,CK1.5 str.).

Šalies argumentai

Apeliantė (atsakovė) J. T. pateikė atskirąjį skundą (b.l.1-2), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą. Nurodo, jog buvo pateiktas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.10/02-04:03 nuorašas, kuriame nepriklausomi turto vertintojai yra nustatę gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo rinkos vertę, ši ataskaita nėra nuginčyta. Mano, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų apie turto rinkos kainą, todėl nebuvo reikalo išduoti teismo leidimą ieškovei atlikti turto vertinimą. Jei kyla problemų nustatant ieškinio kainą, teismas turi teisę pats rašytinio proceso tvarka nustatyti ieškinio kainą. Be to, ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Be to, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, kaip nurodė nutartyje, turėjo atsisakyti tenkinti tokį prašymą, esant byloje reikalingiems duomenims. Be to, teismas negalėjo ieškovei –leisti atlikti turto vertinimą, nes tai gali atlikti tik turto vertintojas, turintis leidimą verstis tokia veikla. Nutartis priimta neteisėto teismo, nes byla turėjo būti perduota pagal teismingumą apygardos teismui. Leidimas ieškovei su turto vertintoju atlikti turto vertinimą pažeistų turto savininkės J. T. nuosavybės neliečiamumą (LR Konstitucijos 23 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas P. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.13-15) prašo atskirąjį skundą skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą. Nurodo, jog byloje yra pateikti turto vertę patvirtinantys įrodymai, todėl teismo leidimas įvertinti turtą yra perteklinis. Toks ieškovės prašymas sudaro prielaidas vilkinti procesą. Negalint nustatyti ieškinio kainos, teismas turi teisę pats rašytinio proceso tvarka nustatyti ieškinio kainą. Pažymi, jog turto vertinimą turi teisę atlikti tik turto vertintojas, turintis kvalifikacinį pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas pagal apelianto (atsakovės) J. T. atskirąjį skundą nutrauktinas.

CPK 135 str. 2 d. numatyta, kad prie ieškinio turi būti prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 198 str. 1 d. procesinės teisės normos nustato, jog rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. CPK 199 str. 4 d. įtvirtinta teismo teisė asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui, tačiau teismas neturi teisės savo iniciatyva įpareigoti asmenį gauti įrodymą, jeigu pats asmuo nesutinka šito daryti. Pažymėtina, jog visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikalinga pateikti su ieškinio pagrindu ir dalyku susijusius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), pasinaudojant CPK 199 str. 4 d.. Šitaip įgyvendinami proceso koncentruotumo, kooperacijos ir rungimosi principai (CPK 7-8, 12 str.).

Kolegija pabrėžia, jog CPK II dalies XIII skyriaus IV skirsnio normose nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartis, suteikiančias leidimą asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, gauti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

CPK 334 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju CPK nenumatyta teisė skųsti teismo nutartį, kuria duotas liudijimas apie teisę gauti įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 334 str. 1 d. 1 p.), taip pat tokia pirmosios instancijos teismo nutartis jokiu būdu neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Todėl kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str., teisėjų kolegija

nutarė:

nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto (atsakovės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-500-23/2010.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski