Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1997-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1S-1997-383/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
T. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1997-383/2015
Proceso Nr. 1-38-1-00006-2013-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. V. (T. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198² str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 5 d.1p., galutinė bausmė paskirta – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014-07-02 Vilniaus apygardos teismo - pakeistas 2014-01-07 nuosprendis dalyje dėl BK 182 str. 1 d. jį perkvalifikuojant į BK 182 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. 1 p., galutinė bausmė paskirta – 5 metai laisvės atėmimo. Faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia 2013-02-22, bausmės pabaiga 2018-02-22. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos t.y. 2015-09-03).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-09-07 nutarimu nutarta nuteistajam T. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-05 nutartimi netenkino nuteistojo T. V. skundo dėl Komisijos nutarimo konstatuodamas, jog T. V. elgesys bausmės atlikimo metu šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, T. V. pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir prašė panaikinti Komisijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį. Nuteistasis nurodė, jog tiek Komisija, tiek teismas sutiko, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nepakankama, tačiau ji yra. T. V. pažymėjo, jog jis pataisos įstaigoje yra skatintas vieną kartą už gerą mokymąsi, aktyviai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, dalyvavo socialiniuose renginiuose. Baustas administracine tvarka nebuvo, o tai reiškia, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras. Nuteistojo teigimu nei teismas, nei Komisija nenurodė, kokios buvo svarbios aplinkybės sudarančios pagrindą manyti, kad paleidus T. V. lygtinai, jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas priimdami nutarimus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo rėmėsi prielaidomis, spėjimais, nepagrįsdami konkrečiais faktais savo išvadų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai įvertintos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos duomenų, pagal „OASys“ metodiką T. V. nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – 41 balas. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai būtų tuo atveju, jeigu nuteistasis nekeistų savo ankstesnio gyvenimo būdo. Aukštesniojo teismo vertinimu tiek Komisija, tiek apylinkės teismas spręsdami nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nors T. V. per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka ir nebuvo baustas, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2013-02-22 paskatintas buvo tik vieną kartą. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis T. V. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis buvo subūręs organizuotą grupę daryti nusikalstamas veikas – neteisėtai įgyti kaip įmanoma didesnio skaičiaus Lietuvos bei užsienio bankų klientų svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko mokėjimo kortelių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, pasinaudojus šiais duomenimis atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, tai leidžia pagrįstai manyti, jog esminis T. V. įvykdytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvas yra susijęs su finansinės naudos siekimu. Šių duomenų kontekste pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose T. V. nedirba, kas rodo finansinį nuteistojo nesavarankiškumą bei nestabilumą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, galintį paskatinti ir pakartotinį T. V. nusikalstamumą. Ir nors, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ieškojo apmokamo darbo pataisos namuose, bet įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo, tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismui nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Komisijos 2015-09-07 nutarimo, duomenų, kad jis siekė įsidarbinti nebuvo pateikta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nėra pristatęs jokios pažymos, kad po lygtinio paleidimo jis bus įdarbintas, o tai verčia abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, patenkinantį jo asmeninius lūkesčius. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės, parodo nuteistojo siekį vykdyti socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ne savanorišką nuteistojo norą pasitaisyti ir kiek galima labiau sumažinti pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius ir tai, neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, įvertinus ir tai, kad esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, jo pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi. Todėl švelninti T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o apylinkės teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog nenustatyta T. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo T. V. (T. V.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas