Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. K. 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.50 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo traktorių-krautuvą, neturėdamas tam reikalingos SM kategorijos. Traktorius-krautuvas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu teismo nutarimu V. K. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad jis turi traktorininko ir autokrautuvo vairuotojo pažymėjimus.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. K. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantui tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti ir įvertinti V. K. su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, iš bylos medžiagos nėra aišku, ar apeliantas buvo pateikęs prašymą minėtus įrodymus prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant V. K. nubaudimo klausimą Šiaulių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.