- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-158-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15611-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“
- Skolininkas
- V. U.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-21019-748/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimą skolininkei V. U. dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės V. U. kreditorei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 1002,50 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 8 Eur žyminio mokesčio bei 0,87 Eur už Gyventojų registro tarnybos pažymą.
Nepavykus įteikti skolininkei procesinių dokumentų pareiškime nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ir iš VSDFV duomenų bazės teismui nustačius, jog nėra duomenų apie skolininkės įsidarbinimą, teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė leisti kreditorei procesinius dokumentus skolininkei įteikti per antstolį (CPK 438 str.).
2015 m. rugsėjo 14 d. kreditorė pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2015 m. rugsėjo 14 d. per antstolės J. Ž. kontorą ir prašė iš skolininkės kreditorės naudai papildomai priteisti 24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas sprendė, kad procesas dėl teismo įsakymo išdavimo nenumato galimybės papildomai nutartimi priteisti kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas, be to, tokios galimybės nenumato ir civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš skolininkės kreditorei jos turėtas 24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Nurodo, kad teismų praktikoje pažymėta, jog papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai byla užbaigiama ne teismo sprendimu, o kitu procesiniu dokumentu (teismo nutartimi, teismo įsakymu). Apeliantė, kaip atsakinga proceso šalis, civilinėje byloje veikė pagal teismo nustatytus terminus. Procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti, ir apeliantė apie įteikimo rezultatus teismą informavo bei pateikė procesinių dokumentų įteikimo ir turėtų papildomų išlaidų pagrindžiančius dokumentus per teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nustatytą terminą. Todėl šiuo atveju, kai po teismo įsakymo išdavimo išlaidų, susijusių su CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimu, turėjo apeliantė, teismas nutartimi tokias išlaidas iš skolininkės turėjo priteisti apeliantei (CPK 93 str. 1 d.).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priteisti kreditorei papildomas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipdamasi į teismą pasirinko teismo įsakymo procedūrą, kurios nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XXIII skyrius. CPK 432 straipsnis numato, kad, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti išieškomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojantis CPK 438 straipsnis nustatė, kad kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi nurodytus procesinius dokumentus skolininkui galima įteikti bet kuriuo iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų jų įteikimo būdų, t.y. registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį. Jeigu kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijas bei teismo pranešimą nepavyksta įteikti skolininkui vienu iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo būdu (pvz., registruotu paštu), gali būti naudojamas kitas joje nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (pvz., per antstolį). CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuota, kaip teismas po teismo įsakymo išdavimo turi išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijų bei teismo pranešimo įteikimu skolininkui, išieškojimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog pagal CPK 432 straipsnį šiam klausimui spręsti turi būti taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Kadangi teismo procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui (CPK 92 str. 2 d.), todėl, skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl jam įteikto kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą (CPK 439 str. 1, 2 d.) ir teismo įsakymui įsiteisėjus (CPK 436 str. 7 d.), teismas turi priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo skolininkui išlaidos, atsiradusios jau po teismo įsakymo išdavimo ir apie kurių išieškojimą nebuvo nurodyta pačiame teismo įsakyme, kaip to reikalauja CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas, būtų išieškomos valstybei (CPK 96 str. 1 d., 290 str. 1 d.). Tuo atveju, kai po teismo įsakymo išdavimo išlaidų, susijusių su CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimu, turėjo kreditorius, teismas nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų tokias išlaidas iš skolininko priteisia kreditoriui (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu skolininkas, per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutinka tik su teismo įsakyme nurodytomis išieškotinomis bylinėjimosi išlaidomis, tai pagal analogiją su CPK 439 straipsnio 4 dalimi teismas turi priimti naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo, t.y. įsakymą, nenurodant jame išieškotinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 str. 6 d.). Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimą teismas taip pat išsprendžia priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 290 str. 1 d., 432 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kreditoriaus teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra besąlygiška. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditorė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės V. U. 1002,50 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 27 d.. Nustatyta ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės V. U. kreditorei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 1002,50 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 8 Eur žyminio mokesčio bei 0,87 Eur už Gyventojų registro tarnybos pažymą (b. l. 9). Išsiuntus skolininkei procesinius dokumentus kreditorės pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jie grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė“ (b. l. 12). Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pasiūlė kreditorei patikslinti skolininkės gyvenamosios ar darbo vietos adresą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu (b.l. 15). Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė jai žinomą skolininkės V. U. gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), kuris sutampa su skolininkės deklaruota gyvenamąja vieta, būtent už šiuo adresu teikiamas kreditorės paslaugas ir susidarė įsiskolinimas (b. l. 13). Taip pat pastebėtina, kad teismas savo iniciatyva nustatė, jog skolininkė nedirba (b. l. 14), todėl šiuo atveju kreditorė objektyviai duomenų apie skolininkės darbovietę pateikti negalėjo. Kreditorė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. rugsėjo 1 d. gavusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį (b. l. 17), teismui sekančią dieną pateikė informaciją, kad procesinius dokumentus skolininkei pageidauja įteikti per antstolio kontorą (b. l. 18). Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi leido kreditorei įteikti skolininkei procesinius dokumentus per kreditorės pasirinktą antstolį (b. l. 19). 2015 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas kreditorės pranešimą, kuriame ji nurodė, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2015 m. rugsėjo 14 d. per antstolės J. Ž. kontorą ir prašė iš skolininkės kreditorės naudai papildomai priteisti 24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kartu su šiuo pranešimu kreditorė pateikė procesinių dokumentų įteikimą skolininkei ir dėl to turėtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius įrodymus – antstolės J. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KAP Nr. 2170 24,00 Eur sumai už dokumentų įteikimą (b. l. 22-24). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kreditorė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ laikėsi CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatytų reikalavimų sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės procesinis elgesys buvo tinkamas ir pagrįstas efektyvios teisės į teisminę gynybą prasme (CPK 93 str. 4 d.), todėl ji turi teisę į papildomai minėto dydžio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teisinis reglamentavimas dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir pasibaigus procesui byloje, atitinkamai neturint galimybės turėtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašymas dėl 24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už procesinių dokumentų įteikimą tenkintinas (CPK 93 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Papildomai priteisti iš skolininkės V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.