Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. patikslintą skundą (prašymą) atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl prašymo atnaujinti terminą kreiptis į Fondo valdybą, pareiškėjas paaiškino, jog dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos stovio jam sunku suprasti ir įsidėmėti teisinius reikalavimus, nes neturi teisinio išsilavinimo, o dėl ypatingų, kenksmingų darbo sąlygų yra netekęs 55 % darbingumo. 2010 m. prieš ir po stuburo operacijos turėjo didelių problemų dėl sveikatos būklės, todėl pagrindinis dėmesys buvo skirtas išgyvenimui. 2012 m. dėl specifinių darbų pobūdžio, kurie reikalauja didelės fizinės jėgos, išsivystė stuburo atraminės funkcijos nepakankamumas, buvo pakartotinai operuotas ko pasėkoje darbingumas buvo apribotas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė savo poziciją gina remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 ir 2013-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-602-167/2013. Atsakovės teigimu, jos 2013-07-26 priimtas sprendimas Nr. (6.5)1-5083 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 d., Taisyklių 31 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 34). Byloje yra pateiktas Fondo valdybas prašymas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas (prašymas) tenkintinas iš dalies. Dalyje byla nutrauktina.

2013-04-24 Fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė pareiškėjui E. P. pažymą apie jam priskaičiuotas ir išmokėtas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumas. Iš pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui neišmokėta kompensacijos dalis yra 8696,42 Lt (b. l. 25–26).

2013-06-19 Fondo valdybos Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo E. P. prašymą išmokėti priskaičiuotą ir neišmokėtą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas 8696,42 Lt dalį, sprendimu Nr. (10.18)I-13731 atsisakė tai padaryti, nurodydamas jog 2010-2011 metais kompensacija jam buvo mokama pagal tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl kompensacija jam buvo mokama sumažinta. Nuo 2012-01-01 pareiškėjui mokama viso dydžio kompensacija , kadangi minėtos Laikinojo įstatymo nuostatos neteko galios (b. l. 23–24).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013-06-19 sprendimu Nr. (10.18)I-13731, kreipėsi su 2013-06-21 skundu į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir išmokėti jam neteisėtai sumažintą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 22).

Fondo valdyba 2013-07-26 sprendimu Nr. (6.5) I-5083 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Sprendime nurodyta, kad nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimu ir kreipdamasis į Fondo valdybą su 2013-06-21 skundu, pareiškėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą (b. l. 27–28).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2013-07-26 sprendimo Nr. (6.5) I-5083 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčo apie pareiškėjui nuo 1996 m. paskirtą ir priklausančią kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas tarp šalių nėra.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarko aprašu (Žin., 1995, Nr. 17-398, toliau – ir Aprašas), o 2010-2011 metais - taip pat ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (Žin., 2009, Nr. 152-6820, toliau – ir Laikinasis įstatymas).

Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog šis įstatymas inter alia taikomas asmenims, gaunantiems kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad kompensacijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje - pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Aprašo 27 punkte nurodyta, jog ginčai dėl kompensacijų nagrinėjami Pensijų įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka. Taip šiuo atveju turėtų būti taikomas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką reglamentuojančių Taisyklių 6 punktas numato, kad skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Tų pačių Taisyklių 25 – 32 punktai nustato atvejus, kada skundas gali būti persiunčiamas, nenagrinėjamas, jo nagrinėjimas sustabdomas ar nutraukiamas.

Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad visų pirma, tokio pobūdžio ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-782/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-89/2014 ir kt.). Antra, Fondo valdyba, gavusi skundą dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.

Minėta, kad pareiškėjas E. P. su 2013-04-18 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių, kuris 2013-04-24 jam tik pateikė paskaičiavimus dėl neišmokėtos kompensacijos dalies (b. l. 25–26), o 2013-06-11 pareiškėjas kreipėsi su prašymu išmokėti jam neišmokėtą kompensacijos dalį, tačiau Fondo valdybos Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą iš esmės, sprendimu Nr. (10.18)I-13731 atsisakė tai padaryti, nurodydamas jog 2010-2011 metais kompensacija jam buvo mokama pagal tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 23–24). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Fondo valdybai, prašydamas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir išmokėti jam neteisėtai sumažintą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 22). Tuo tarpu, Fondo valdyba ginčijamu 2013-07-26 sprendimu Nr. (6.5) I-5083 pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, kadangi, jos nuomone, E. P. praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų apskundimo terminą (b. l. 27–28). Pažymėtina, jog Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Fondo valdybos 2013-07-26 sprendime Nr. (6.5) I-5083 yra aiškiai įvardyta šio akto apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad iki 2013-08-08 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, darytinos išvados, jog pirma, pareiškėjas E. P., 2013-07-04 kreipdamasis į Fondo valdybą su 2013-06-21 skundu prašydamas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir išmokėti jam kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nepriemoką, nepraleido teisės aktuose numatyto termino apskųsti minėtą Fondo valdybos Mažeikių 2013-06-19 sprendimą. Antra, Fondo valdybos 2013-07-26 atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą nelaikytinas šios įstaigos priimtas sprendimas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. prasme, t.y. Fondo valdyba nepasisakė dėl pareiškėjo skundo iš esmės. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinti teritorinio pensijų skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2013-06-19 teritorinio skyriaus sprendimo. To atsakovė nepadarė.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Fondo valdyba akivaizdžiai netinkamai atsakė į pareiškėjo E. P. prašymą, todėl skundžiamas atsakovės 2013-07-26 sprendimas naikintinas kaip neteisėtas. Priimdamas sprendimą, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, suformuluotu teisės aiškinimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos 2013-07-26 sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, Fondo valdyba įpareigojama išnagrinėti iš esmės pareiškėjo E. P. 2013-06-21 skundą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013-06-19 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojama priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų.

Pareiškėjo reikalavimas atnaujinti terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nepriemokos išmokėjimo nepriskirtinas teismo kompetencijai. Šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją sprendžia Fondo valdyba. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d., sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Taigi, pareiškėjas šiuo reikalavimu iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą. Pareiškėjui išaiškinta, jog su prašymu atnaujinti terminą, jis turi kreiptis į Fondo valdybą.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog reikalavimai dėl neišmokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalies priteisimo teismui galės būt reiškiami tik pasinaudojus privaloma skundo dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013-06-19 sprendimo nagrinėjimo išankstine ikiteismine tvarka, t.y. Fondo valdybai priėmus sprendimą šiuo klausimu iš esmės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, dalyje dėl termino atnaujinimo byla nutrauktina (ABTĮ 88 str. 2 p., 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 4 p., 101 str. 1 p., 102 str., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo E. P. patikslintą skundą (prašymą) tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013 m. liepos 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. Nr. (6.5)I-5083.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą išnagrinėti iš esmės pareiškėjo E. P. 2013 m. birželio 21 d. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų.

Bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl priskaičiuotos ir neišmokėtos kompensacijos dalies už ypatingas darbo sąlygas išmokėjimo nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.