- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-19
- Bylos Nr.
- eI2-10367-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02222-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 24S112108 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikos uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė), todėl Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S125483 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugpjūčio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760276062, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 14 d., asmeniui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas 2023 m. liepos 31 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo dirbti šioje bendrovėje plytelių klojėju apdailininku. Darbo sutarties 1.3 papunktyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti šį darbo užmokestį – numatoma mėnesinė alga lygi MMAx1,65. Darbo sutarties 7 punkte numatyta, jog darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjui dirbant Lietuvoje, jam buvo mokamas darbo užmokestis, kuris priklausė nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus. Skundžiamame sprendime teigiama, kad pareiškėjui tik vieną kartą nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Pareiškėjas darbo laikotarpiu buvo išvykęs į savo šalį, todėl jam nebuvo mokamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Akivaizdu, kad jam esant Lietuvoje, pakako lėšų pragyvenimui. Iki Skundžiamojo sprendimo pareiškėjas dirba Lietuvoje ir jam mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, todėl nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, neįvertino esminių aplinkybių, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės atitinkančius duomenis ir kaip nurodoma Skundžiamame sprendime gavo ne mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o išvykti laikinai į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių aplinkybių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023-07-28 pareiškėjas, ketindamas dirbti plataus profilio statybininku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023-08-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S125483 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023-08-14 jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760276062, galiojantis iki 2025-08-14, įteiktas 2023-08-21. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad, atsiėmus leidimą laikinai gyventi, asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-08-28 iki 2024-03-31, tik vieną mėnesį (2023 m. rugpjūčio mėnesį) asmeniui buvo išmokėtas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis - 1387 Eur. Tris mėnesius gavo atlyginimą, mažesnį negu numatytą tarpininkavimo rašte ir keturis mėnesius darbo mokestis iš viso nebuvo mokamas, tai yra, kad asmens vidutinis darbo užmokestis nuo 2023-09-01 darbo Bendrovėje, teikusioje tarpininkavimą raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, sudarė tik 426,57 Eur ir nesiekė 1 minimalios mėnesines algos (toliau – MMA), kas rodo, kad asmuo Bendrovėje nedirbo viso numatyto laiko arba iš viso nedirbo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024-04-30 priėmė sprendimą Nr. 24S112108 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. pareiškėjas, kreipdamasi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2024 m. MMA sudarė 924 Eur.). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023-08-07) įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu 3 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis ir 4 mėnesius iš eilės darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pabrėžtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamų sprendimų nepriimti. Ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 24S112108 teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760276062, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 14 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytelių klojėju apdailininku, pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu. Prašyme nurodyta, kad darbdavys yra UAB „(duomenys nesklebtini)“; pragyvenimo lėšų Lietuvoje dydis – 1387 Eur darbo užmokestis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad kviečiamas asmuo yra pareiškėjas. Nurodoma, kad užsienietis dirbs plytelių klojėju apdailininku.
Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760276062, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 14 d.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas Departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 924 Eur. Kaip ir nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo mokamas mažesnis darbo užmokesti nei buvo nurodomas Bendrovės pateiktame Tarpininkavimo rašte bei sudarytoje darbo sutartyje.
8. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023-08-28 ir tik vieną mėnesį (2023 m. rugpjūčio mėnesį) asmeniui buvo išmokėtas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Taip pat nustatyta, kad asmeniui už 2023 m. spalio mėn. išmokėtas 630,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis, kuris nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA, 2023 m. rugsėjo, lapkričio mėnesius asmuo negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1387 Eur –2023 m. rugsėjo mėn. jam buvo išmokėtas 1386 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. 970,2 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, tai yra, kad asmens vidutinis darbo užmokestis nuo 2023-09-01 darbo Bendrovėje, teikusioje tarpininkavimą raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, sudarė tik 426,57 Eur ir nesiekė 1 MMA. Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis, kuris priklausė nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus, pareiškėjas buvo išvykęs į savo šalį, todėl jam nebuvo mokamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Jam esant Lietuvoje, pakako lėšų pragyvenimui. Teismas pažymi, kad teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas buvo išvykęs į savo šalį. Teismas taip pat pažymi, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dirbti. Dėl argumentų, kad turi pakankamai pajamų pragyventi pažymėtina, jog vien tik pateiktas pareiškėjo paaiškinimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis pagrindas pripažinti, jog pakankamų lėšų pareiškėjas turi.
Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti SODROS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Argumentai, kad buvo pažeistas proporcingumo principas laikomi nepagrįstais. Įstatymas nenustato atsakovui pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes. Pritartina atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas savo paaiškinimais niekaip negalėtų paneigti to fakto, kad jam buvo mokėtas mažesnis atlyginimas nei numatyta jo prašyme ir tarpininkavimo rašte.
Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Šiame kontekste paminėtina LVAT praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
9. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmas Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.