- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 1-120-317/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- E. H.
- Advokatai
- Justas Vilys
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, tiesiogiai ir vaizdo nuotoliniu būdu per ZOOM programą dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
E. H., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Vokietijos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis draudiku (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis E. H., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų – iš anksto susitaręs dėl 2500 eurų piniginio atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 12.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje, netoli Daugpilio miesto, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paėmęs aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Indijos Respublikos piliečius G. S., gim. (duomenys neskelbtini)K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini) H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), T. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotu automobiliu „Volkswagen Caravelle“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos reg. numeriai), juos 2023 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą šiuos užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną bei nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kol 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje - Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k. ribose, pasienio ruože, buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. H. savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad jam pareikštame kaltinime nurodytą nusikaltimą jis padarė tik dėl pinigų. Būtent tuo tikslu iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje jis gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. 2023 m. rugsėjo mėnesį, datos nepamena, jam paskambinęs draugas paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų, veždamas nelegalus iš Latvijos į Vokietiją. E. H. sutikus, su juo telefonu užmezgė kontaktą kitas asmuo, pasivadinęs H., kuris pasiūlė už 8 asmenų, neturinčių leidimo gyventi Latvijoje, pervežimą iš Latvijos į Vokietiją 2500 eurų atlygį. Jis su pasiūlyta suma sutiko. Pagal H. nurodymus, jis turėjo tuos asmenis paimti Latvijoje, per Lietuvą ir Lenkiją atvežti iki Vokietijos sienos ir ten išleisti. Kur jam bus perduoti pinigai už pervežimą, nebuvo pasakyta, greičiausiai būtų gavęs pinigus, kai būtų nuvežęs išsinuomotą automobilį į nuomos įmonę. Išnuomotu automobiliu iš Vokietijos jis išvažiavo į Latviją, turėdamas tikslą tuos aštuonis asmenis pervežti iki Lenkijos - Vokietijos sienos ir ten juos išleisti. Nuvažiavo į Latviją, susirado tą aštuonių asmenų grupę ir tuos žmones paėmė. Iš karto suprato, kad visi tie žmonės yra nelegaliai patekę į Latviją. Vežė juos iš Latvijos į Lietuvą, per visą Lietuvos teritoriją, iki Lietuvos - Lenkijos valstybės sienos, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 27-39), kad, važiuodamas į Latviją ir Lietuvą, jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu Iphone 13, per kurį ir bendravo su H. „whatsapp“ programėlėje, esančioje telefone. Pirmiausia jam H. nurodė važiuoti link Varšuvos, paskui gavo į „whatsaap“ pranešimą važiuoti į Latviją nurodytomis GPS koordinatėmis. Gavo iš jam nepažįstamo asmens į savo asmeninę sąskaitą 500 eurų. Tai buvo pinigai skirti įsipilti degalams ir maistui bei nakvynei. Šiuos pinigus pervedė jam kažkoks nepažįstamas asmuo M. A. D., kurio jis nepažįsta.
Kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui abejonių.
Be kaltinamojo E. H. parodymų teisme, jo kaltę patvirtina ir kiti tyrimo metu surinkti ir teisme paskelbti įrodymai:
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Kalvarijos pasienio užkardos specialistas M. L. parodė, kad 2023-09-06 su jaunesniuoju specialistu M. M. vykdė tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje. Apie 18.30 val. vykdydami nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruožo 96-jame kilometre, kuris yra Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., patikrinimui sustabdė baltos spalvos mikroautobusą „Volkswagen Caravelle“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Patikrinus vairuotojo asmens dokumentus, įsitikino, kad automobilį vairuoja Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis E. H., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojo dokumentai buvo tvarkingi ir jokio įtarimo nesukėlė. Apžiūrint sustabdytą automobilį, jie aptiko tarp sėdynių ir bagažo skyriuje pasislėpusius aštuonis tamsaus gymio asmenis, kurie prisistatė esantys Indijos Respublikos piliečiai: S. K. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), T. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), B. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), S. K. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), G. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), G. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) K. K. K. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) H. H. H. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini). Šie asmenys su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vyko kaip neteisėti migrantai. Užkardos pamainos vyresniojo nurodymu, automobilis ir juo vykę asmenys, aplinkybių išaiškinimui, buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą. Bendraujant su vairuotoju, pastarasis vokiečių kalba paaiškino, kad tuos 8 asmenis veža nelegaliai į Vokietiją, už jam pažadėtą 2500 eurų piniginį atlygį. Apie pažeidimą jis surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 12-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti aštuoni Indijos Respublikos piliečiai – S. K., T. S., B. S., S. K., G. S., G. SK. K. K.. H. H. (1 t., b. l. 18-62), davė iš esmės tokius pat parodymus, kad jie nusprendė išvykti iš Indijos ir apsigyventi Europoje. Kadangi legaliai to padaryti neturėjo galimybės, surado tarpininkus, pažadėjusius organizuoti jų nuvykimą į Europą, sumokėjo jiems pinigus – po 13-14 tūkstančių eurų kiekvienas. Įvairiais keliais jie atvyko į Rusiją, po to – į Baltarusiją. Iš ten, tarpininkams suorganizavus, nelegaliai perėjo Latvijos Respublikos sieną. Neteisėtą šios valstybės sienos perėjimą organizavo tarpininkų jiems surasti vedliai, padėję neteisėtai pereiti šios valstybės sieną. Jiems buvo nurodytos GPS koordinatės, kur jų lauks automobilis, nuvešiantis iki Vokietijos, buvo liepta eiti mišku bei pasakyta, kad koordinatėse nurodytoje miško vietoje jų lauks baltos spalvos automobilis. Jie ėjo pagal atsiųstas koordinates, kol miške pamatė stovintį baltos spalvos automobilį. Automobilio markės ir valstybinio numerio ženklų jie nematė, tačiau tai buvo didelis automobilis. Jis stovėjo miške, ant žvyruoto kelio. Jie girdėjo, kad automobilio vairuotojas, pamatęs juos ateinančius, signalizuoja jiems, todėl visi priėjo prie to automobilio. Vairuotojas išlipo ir paklausė pas juos, ar tai jie nori keliauti į Vokietiją. Atsakius, kad taip, vairuotojas ranka parodė lipti į automobilio vidų bei susėsti. Jis jiems pasakė, kad visą laiką jie turi būti pasislėpę, nekalbėti. Visa aštuonių asmenų grupė sulipo į tą baltą automobilį, vairuotojas uždarė duris ir pradėjo važiuoti. Jų asmens tapatybės dokumentų vairuotojas neprašė. Pinigų mokėti taip pat nereikėjo, kadangi jie jau anksčiau buvo pinigus už nugabenimą sumokėję tarpininkams. Vairuotojas su kažkuo daug kalbėjo telefonu, tačiau jie nesuprato, apie ką jis kalbėjo, nes buvo kalbama nesuprantama kalba, tačiau tikrai buvo kalbama apie pinigus. Kelionės metu vairuotojas jiems pasakė, kad jie jau vyksta į Vokietiją, daugiau jiems nieko neaiškino. Kai jie sustojo, juos sulaikė pasienio pareigūnai, kurie paprašė asmens tapatybės dokumentų. Kadangi nei vienas jų dokumentų neturėjo, jų nepateikė, nes asmens dokumentai iš jų buvo paimti dar Baltarusijoje.
2023-09-06 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. H. savanoriškai pateikė jo sulaikymo metu vairuotą automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos), Vin- (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos dokumento kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-72), kuris apžiūrėtas ir aprašytas 2023-09-06 Daiktų apžiūros bei perduotas saugojimui Kalvarijos PU automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., b. l. 97-99).
Iš 2023-09-13 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos specialisto D. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023-09-13 rašte Nr.3171 buvo pateikta informacija iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto „Ryga“, kad Latvijos Respublikos pasieniečiams prieinamose duomenų bazėse nėra jokios informacijos apie užsieniečius: 1. S. K. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), 2. T. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), 3. B. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), 4. S. K. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), 5. G. S.(vyras), gim. (duomenys neskelbtini), 6. G. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), K. K. K.(vyras), gim. (duomenys neskelbtini), H. H. H. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-68).
2023-09-06 įtariamojo E. H. asmens kratos protokolas patvirtina, jog asmens kratos metu iš įtariamojo E. H. buvo paimta: Vokietijos Federacijos Respublikos asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 13“, IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Vadofone“ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77-81).
Iš 2023-09-14 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 13“, IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Vadofone“ Nr. (duomenys neskelbtini), išimtas 2023-09-06 asmens kratos metu iš įtariamojo E. H., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu aptiktas „WhatsApp“ programoje įvestas kontaktas, pavadintas vardu „H.“, o telefono nuotraukų galerijoje aptikta 2023-09-06 10.17 val. išsaugota navigacijos žemėlapio nuotrauka, gauta iš kontakto „H.“ (1 t., b. l. 117-120).
2023-09-14 Emprekis išrašas patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Caravell“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), vertė 2023-09-06 yra 44810 Eur (1 t., b. l. 128).
2023-09-21 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. TR/9604/26/LT/23, patvirtina, jog Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad automobilio "VW Caravelle", Vin - (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra įmonė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (kurios kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), šios Įmonės vadybininkas yra M. W.. Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad automobilių nuomos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi nuomos filialus Vokietijoje, o centrinė būstinė yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 123-124, t.1).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (kasacinė nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi. Taip pat neturi reikšmės ar užsieniečiai gabenant per Lietuvos Respublikos sieną ir gabenant juos Lietuvos teritorijoje buvo slepiami nuo tikrinimo ir panašiai.
Byloje surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo E. H. kaltę, t. y. tai, kad jis, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. tikėdamasis ir susitaręs gauti 2500 Eur atlygį už neteisėtai Latvijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių gabenimą per valstybės sieną iš Lietuvos į Vokietiją, išsinuomotu automobiliu iš Vokietijos atvyko į Latvijos Respubliką, kur kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė 8 Indijos piliečius, neteisėtai patekusius į Latviją, juos neteisėtai atgabeno iš Latvijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabeno Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis gabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, iki buvo sulaikytas pareigūnų.
Kaltinamasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino pilnai. Jis pripažino, kad turėjo tikslą gauti už nusikalstamus veiksmus piniginį atlygį, nurodė, kad suvokė, jog gabena nelegaliai užsieniečius, neturinčius teisės gyventi tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje bei kitoje Europos valstybėje, suprato vykdantis įstatymų uždraustą veiką. Tai suvokdamas, jis vis tik gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos valstybės sieną. Taigi, tiek jo paties parodymai, tiek šiame nuosprendyje aptarti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, kartu su kitu vykdytoju - nenustatytu asmeniu, kelionės į Latviją ir iš jos metu teikusiu jam duomenis apie gabenamus asmenis, jų buvimo ir paėmimo vietą, koregavusiu maršrutą, davusiu nurodymus pervesti dalį pinigų kelionei bei organizavusiu pinigų pervedimą kelionės metu, dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį.
IV. Dėl bausmės
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Duomenų apie E. H. ankstesnius teistumus ar baustumą administracine tvarka Lietuvos Respublikoje teismui nėra pateikta, todėl jis laikytinas neteistu. Neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį aplinkybių nėra nustatyta. E. H. tiesiogine tyčia įvykdė vieną baigtą sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę - kad E. H. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su kitu vykdytoju – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris nurodinėjo jam koordinates, pateikė duomenis, kur jis turi vykti, iš kur paimti neteisėtai gabenamus asmenis, kelionės metu davė patarimus, tiesioginius nurodymus, pervedė pinigus kelionei ir tokiu būdu dalyvavo nusikaltime kaip jo vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių.
Iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog E. H. padaryta nusikalstama veika buvo sąlygota tiek savanaudiškų paskatų, tiek ir lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo dėl daromos veikos baudžiamumo. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis anksčiau būtų buvęs padaręs nusikalstamas veikas, teistas ar baustas administracine tvarka. Nors gabendamas kaltinime nurodytus asmenis per Lietuvos valstybės sieną iš Latvijos į Lietuvą bei Lietuvoje E. H. ir padarė baigtą nusikalstamą veiką, jo nusikalstamiems ketinimams nugabenti nelegaliai valstybės sieną kirtusius asmenis į Vokietiją buvo užkirstas kelias, juos sulaikius ir šie asmenys iš Lietuvos Respublikos nebuvo išgabenti. E. H. kaltę visiškai pripažino, aiškiai papasakojo nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, nurodė asmenį, kuris kartu su juo dalyvavo nusikaltime, asmenį, pervedusį jam pinigus, nuoširdžiai gailėjosi. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumą bei mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas, ar reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama bausmė E. H..
BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.
Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamoje byloje teismo laikomos pakankamai išimtinėmis, liudijančiomis apie tai, jog E. H. padaryta nusikalstama veika nėra tokio pavojingumo ir sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, paskyrimas E. H. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės (net ir minimalios), aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai. Todėl kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos ir skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmės rūšis.
Teismas, atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis dirba draudiku (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis kriminalinės praeities ir pakankamos gyvenimiškos patirties, nusikalto vedamas jaunatviško siekio turėti papildomų lėšų pragyvenimui, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės ar kitos – pakankamai griežtos bausmės rūšies paskyrimas kaltinamajam nebūtų toks efektyvus, kaip baudos bausmės paskyrimas. Todėl daro išvadą, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. H. skirtina švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Tokia bausmės rūšis atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti E. H. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įstatymas už sunkų nusikaltimą numato nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Įvertinus nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, artima minimalaus dydžio baudai, t. y. 300 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
E. H. laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2023-09-06 18 val. 30 min.. 2023-09-07 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023-09-06. 2023-09-21 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – 10000 Eur užstatas. 2023-09-22 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu įtariamasis E. H. paleistas į laisvę, todėl kardomajame kalinime jo išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis iki nuosprendžio paskelbimo suėmime išbuvo 16 dienų, todėl į bausmę įskaitytina 32 MGL dydžio (1600 Eur) baudos dalis.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo
Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-5/2007). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (nutartis kasacinėje byloje 2K-50/2007).
Nusikalstama veika, už kurią teisiamas E. H., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini) išnuomotą automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos reg.). Šiuo konkrečiu atveju E. H. vairuotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo kaltinamasis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto žinodamas, kad naudos automobilį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui iš Latvijos į Lietuvos Respubliką, jos teritorijoje per Lietuvą į Lenkiją ir į Vokietiją. Šiam nusikalstamam tikslui jis automobilį ir naudojo, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas.
Automobilio savininkė – bendrovė, perdavusi nuomos pagrindais automobilį jo nuomotojui E. H., neturėjo pareigos bei realios galimybės žinoti, kad šis turtas gali būti ir bus panaudotas darant sunkų nusikaltimą. Todėl automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas. Tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuomet konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir jo negalima konfiskuoti kitais BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais. Toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas, ir kartu ginamos teisės turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai ir apdairiai. Šiuo konkrečiu atveju automobilis „Volkswagen Caravelle“ buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti, minėtu automobiliu kaip turima priemone kaltinamasis specialiai pasinaudojo vien tam, kad įgyvendintų nusikalstamą sumanymą, todėl automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu šio automobilio naudotojas buvo E. H., tačiau jo savininkas Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nenustatyta šios įmonės sutikimo naudoti automobilį neteisėtam žmonių gabenimui. Kadangi automobilį nusikalstamai veikai daryti panaudojo kaltinamasis, nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuota, tačiau ji priklauso trečiajam asmeniui, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš E. H. išieškotina tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma. 2023-09-14 Emprekis išrašas patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vin-(duomenys neskelbtini), vertė 2023-09-06 buvo 44810 Eur (1 t., b. l. 128), todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 44810 Eur.
Pas kaltinamąjį po nusikaltimo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone 13“, IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Vadofone“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas saugoti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei, esančiai Alytaus g. 1, Varėnoje (1 t., b. l. 108-112). Telefonas buvo tiesiogiai naudojamas nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. bendraujant E. H. su nusikalstamos veikos bendrininku, gaunant iš jo į kaltinamojo telefoną nusikalstamai veikai daryti reikalingą informaciją, todėl telefonas konfiskuotinas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė.
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – 10000 eurų užstatas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal BK 133 straipsnio 7 dalį, užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Kadangi byloje yra gauti tiek užstato davėjos M. H. (2 t., b. l. 60-61), tiek kaltinamojo sutikimas teismo posėdžio metu iš 10000 eurų užstato sumos išskaityti finansinę sankciją, kuri būtų skiriama E. H. už nusikalstamos veikos padarymą, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, dalis užstato sumos panaudotina baudai sumokėti, o likusi dalis išieškotinai konfiskuotino turto vertei padengti (BPK 133 straipsnio 7 dalis).
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 - 305, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 300 (trijų šimtų) MGL dydžio bauda (15 000 Eur).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 200 (dviejų šimtų) MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023-09-06 iki 2023-09-22 (16 dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 32 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatliktoji E. H. bausmės dalis yra 168 (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių) MGL (8 400 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti E. H. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13”, IMEI1:(duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Vadofone“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108-112), saugomą VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinėje (Alytaus g. 1, Varėna).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo E. H. išieškoti valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Caravelle“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN - (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 44 810 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. H. nepakeistą kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, 10 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), perduoti bausmę vykdančiai institucijai 8 400 Eur baudos išieškojimui, o likusią dalį užstato – 1 600 Eur nukreipti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo – per tą patį laiką nuo jo nuorašo suprantama vokiečių kalba gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.