Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams D. P. ir J. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo, rūpybos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), R. G., išvada teikiantis Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Širvintų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai D. P. ir J. G. yra nepilnamečio R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b.l. 9). 2017 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.13B-2328 atsakovės D. P. šeima įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ( b.l. 11). 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.2-17663-490/2018 iš atsakovo J. G. vaiko R. G. išlaikymui priteista po 120 Eur periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistomis lėšomis pavedant disponuoti vaiko motinai D. P., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ( b.l. 12-15). 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-29827-217/2018 išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką R. G. ir jo tėvų D. P. ir J. G. ( b.l. 17-19). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13B-1486, R. G. nuo 2018 m. lapkričio 6 d. d. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK informacija, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informacija, Širvintų rajono savivaldybės administracijos informacija, atsakovo F. G. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovai vaiku nesirūpina, girtauja, neturi socialinių įgūdžių, šeimoje vartojamas smurtas, susidaro krizinės situacijos, buitis skurdi, visa tai neigiamai veikia nepilnametį vaiką ( b.l. 16, 20-22, 30-42). 2018 m. lapkričio 5 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. birželio 14 d. sudarytas pagalbos šeimai planas ( b.l.23-29). 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. lapkričio 21 d. globojamo vaiko aplankymo aktais nustatyta, kad R. G. gyvena Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrintas maitinimas, sveikatos priežiūra, apranga, avalynė, patalynė, higienos reikmenys, ugdymas, ugdymo priemonės, vaikas jaučiasi gerai ( b.l. 38-42). (duomenys neskelbtini) duomenimis, D. P. lankosi ir gydosi (duomenys neskelbtini), paskutinis vizitas 2019 m. gegužės 13 d., įskaitoje neregistruota, J. G. pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( b.l. 43). D. P. ir J. G. bausti administracine tvarka, teisti ( b.l.44-56). Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią vaiko R. G. atžvilgiu, nes vaiko tėvai visiškai nesirūpina sūnumi ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl (ne)terminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

R. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis, vystytis. Teismas mano, kad teigiami pokyčiai vaiko tėvų gyvenime vyksta, jie gali pasikeisti į gerąją pusę. Atsakovų šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, kurio atsakovai nesilaikė, jo nevykdė. Atsakovai praeityje teisti, bausti administracine tvarka, atsakovė turi (duomenys neskelbtini), nedirba, atsakovas nuo 2020 m. sausio 22 d. dirba. Atsakovai motyvuoti susigrąžinti vaiką, iki tol buvo nusišalinę nuo vaiko priežiūros, ugdymo. Šiuo metu atsakovai teigia nevartojantys alkoholio, atsakovė teigia, kad pilnai po lūžio sugijus jos kojai, ji įsidarbins bendrovėje, kurioje dabar dirba J. G.. Tarp atsakovų ir vaiko susiklostę geri, šilti santykiai. Duomenų, kad atsakovai vaiko atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, nėra. Vaikas nori gyventi su tėvais, tačiau neteigia, kad vaikų globos namuose jam gyventi blogai.

Teismo nustatytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu bei neužtikrindami vaiko saugumo; visiškai nesirūpina vaiku. Esant bent vienam iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Šiuo atveju iš atsakovų, trečiojo asmens R. G., trečiojo asmens atstovės E. M. paaiškinimų matyti, kad atsakovų ryšys su vaiku nėra nutrūkęs. Atsakovė vaiką lanko pagal nustatytą lankymo grafiką, vaiką ji ir atsakovas J. G. myli, bendrauja su juo gražiai, nuperka lauktuvių. Vaikas susitikimų metu tėvų nevengia, džiaugiasi bendravimu su jais. Atsakovas planuoja pagerinti savo gyvenimo sąlygas, remontuoti butą, kad sūnus R. galėtų ateityje gyventi su tėvais. Kaip šie planai bus įgyvendinti, teismui įrodyti turės atsakovai. Prieš teismo posėdžius atsakovai taip pat su vaiku bendravo, vaikas džiaugiasi matydamas tėvus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms, (duomenys neskelbtini) duomenimis jis (duomenys neskelbtini) ( b.l. 43). 2020 m. vasario 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija nustatyta, kad skyriaus specialistai, apsilankę 2020 m. vasario 13 d. atsakovų šeimoje, nustatė, kad atsakovų šeima skyriui žinoma nuo 2007 metų. J. G. šeimai socialinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2016 m. iki 2017 metų, stebimos pagrindinės problemos – alkoholio vartojimas, nuolatinio darbo nebuvimas, sunki materialinė padėtis, socialinių, kasdieninių įgūdžių stoka, abiems tėvams nustatyta (duomenys neskelbtini). Pokalbio su atsakovu J. G. metu nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Sugyventinė D. P. atsisakė pasirašyti Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, nurodydama, kad Širvintų rajone negyvena, šiuo metu laikinai svečiuojasi J. G. namuose. Apsilankymo metu nustatyta, kad J. G. gyvena broliui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių su virtuve bute. Butas skurdus, nėra patogumų, tualetas lauke, vandentiekio nėra. Bute pagal galimybes susitvarkyta, daiktai sudėti, lovos paklotos, šilta. Apie apsilankymą atsakovams buvo pranešta prieš kelias dienas, tad galima daryti prielaidą, jog tai lėmė, kad atsakovai buvo namuose, pagal galimybes susitvarkę buitį ( b.l. 110-111). Esminis tėvo valdžios ribojimo kriterijus šiuo atveju yra socialinių įgūdžių stoka, nesugebėjimas užtikrinti vaikui sveiką ir saugią aplinką, todėl įvertinus atsakovų elgesį, jų išlikusį ryšį su vaiku, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir (ar) kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, nes dedant atitinkamas pastangas ir turint noro atsakovai turi galimybę pakeisti savo socialinę aplinką (buitį), jeigu atsakovas ir toliau dirbs, o atsakovė įsidarbins, nevartos alkoholio. Tėvų valdžia neterminuotai nėra apribojama dar ir todėl, kad atsakovai dar turi vilties pasikeisti, patys pripažįsta savo klaidas, nori pasikeisti ir stengiasi dėti pastangas. Neramina tai, kad atsakovė, jos šeimą aplankius 2020 m. vasario 13 d., vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams teigė, kad ji J. G. bute negyvenanti, tik laikinai svečiuojasi. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar tikrai atsakovai nori gyventi kartu ir auginti sūnų. Gal tai tik deklaratyvūs jų paaiškinimai teismui šioje byloje ir atsakovė vėl nuolat keis savo gyvenamąsias vietas.

Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovams D. P. ir J. G. laikinai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tokia priemonė taikoma dar ir todėl, kad šiuo metu reikia atitraukti vaiką nuo (duomenys neskelbtini).

Atsakovams išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Laikinai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo negali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovams įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą bei gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau pareigos vaiko atžvilgiu išlieka.

Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovės D. P. sūnui materialinį išlaikymą po 120 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovo F. G. išlaikymas vaikui jau priteistas, būtina paskirti kitą vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją – rūpintoją (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Atsakovės atstovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nes tokio išlaikymo priteisimas neatitinka atsakovės materialinės padėties. Ji šiuo metu nedirba dėl svarbių priežasčių, jokių išmokų iš Užimtumo tarnybos negauna, turto neturi.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. P. darbinga, tačiau nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo 2018 m. sausio 23 d. registruota Užimtumo tarnyboje ( b.l. 61), VSDFV duomenimis, atsakovas J. G. nuo 2020 m. sausio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini), atsakovui J. G. nustatytas 75 procentų darbingumo lygis ( b.l. 64). Atsakovai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi ( b.l. 80-83).

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Pažymėtina, kad atsakovų sūnus yra mokyklinio amžiaus, todėl pakankamų pajamų neturėjimu negali būti pateisinamas mažesnio išlaikymo dydžio priteisimas, nes atsakovė, turėdama pareigą išlaikyti sūnų, nededa tam jokių pastangų, o atsakovas, iš kurio išlaikymas jau priteistas, jo savanoriškai nemokėjo. Atsakovai kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, neturi. Nėra pagrindo iš atsakovės priteisti sūnui mažesnio dydžio išlaikymą, nei jis buvo priteistas iš atsakovo J. G..

Vaiko būtinųjų poreikių įrodinėti nereikia. Roberto sveikata gera, kartais serga peršalimo ligomis, tačiau jis turi problemų su akimis, buvo operuotas ( b.l. 38-40). Teismų praktika, prašoma priteisti išlaikymo suma nėra didelė ir neprotinga. Atsakovė, pradėjusi dirbti, net ir gaudama minimalų atlyginimą, gali teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui kas mėnesį. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovės D. P. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gruodžio 4 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovės atstovė prašė nepilnamečio R. G. rūpintoju ir turto administratorium paskirti laikinąjį globėją – (duomenys neskelbtini). Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių rūpintis R. G., nėra. Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo bei nuolatinio rūpintojo paskyrimo klausimus.

R. G. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jis yra vaiko laikinas globėjas ( b.l. 100). Nepilnamečiui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų globos, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra 14 metų amžiaus, nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Todėl R. G. nuolatiniu rūpintoju paskiriamas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko rūpybos (gyvenamąją) vietą nustatant (duomenys neskelbtini) (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad R. G. turi savo vardu registruoto turto, tačiau, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, išsprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko turto administratoriaus skyrimo. Pakeistinas 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr.2-17663-490/2018, ir priteisto materialinio išlaikymo R. G. iš atsakovo J. G. tvarkytoju ir R. G. turto administratorium skirtinas R. G. nuolatinis rūpintojas - (duomenys neskelbtini). Rūpintojui išaiškintina, kad vaikui priteistą materialinį išlaikymą reikia naudoti išimtinai vaiko interesams, kad jis privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už R. G. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 3.273 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2020 m. kovo 9 d. teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr.(12.33) PT-1413 dėl 137,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovui J. G. suteikimo ( b.l. 119). Šios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo, nes ieškinys patenkintas neturtinio reikalavimo dalyje ( dėl tėvų valdžios ribojimo, nesvarbu, ar dėl neterminuoto ar dėl laikino), o atsakovams šios kategorijos byloje paskirta 100 procentų garantuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba ( b.l. 97-98, 99-100) ( CPK 404 straipsnio 4 dalis). Todėl ir iš atsakovų šios išlaidos nepriteisiamos valstybei. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės D. P. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 43 Eur ( 120 x 12 x 0,03)( už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei šioje ieškinio dalyje atsakovė D. P. nėra atleista. Teismo sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus sprendimą dalyje dėl vaiko rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo yra vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra 19,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei šios išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis nepriteisiamos, nes jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 270, 282, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gruodžio 4 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti nepilnamečiui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu rūpintoju bei vaikui priklausančio turto administratorium (duomenys neskelbtini).

R. G., gim(duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2018 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.2-17663-490/2018 priteisto materialinio išlaikymo R. G. iš atsakovo J. G. tvarkytoją ir tvarkytoju skirti R. G. nuolatinį rūpintoją – (duomenys neskelbtini), įpareigojant priteistą išlaikymą naudoti išimtinai vaiko interesams.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojos D. P. asmens kodą, mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei).

Sprendimą dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus dalyje dėl vaiko rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.