- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- I-3608-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01790-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 128 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–8).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje. Paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Taip pat gyvenamąjį plotą mažino baldai. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 1 ir 7 būrių gyvenamosiose patalpose ventiliacija neveikė, vėdinimas buvo galimas tik per langą, todėl gyvenamojoje patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas, buvo drėgna ir tamsu. Pažymėjo, jog ant langų buvo įrengtos grotos, todėl buvo ribojami tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimas. Nuo drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, rūdijo lovos. Dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus, ant lempų nebuvo įrengti apsauginiai gaubtai. Paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK yra buvę atvejų, kai nuo pareigūnų durų trankymo dirbtinio dieninio apšvietimo lempos iškrenta, nes nėra apsauginių gaubtų, sudūžta krentant ant spintelių, gultų, todėl turėjo gyventi baimėje. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Gyvenamosios patalpos buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios vizualiai matomu pelėsiu. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pareigūnai atidarydavo duris neįspėdami. Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl buvo stebimas kitų laikomų asmenų. Pravieniškių PN-AK esančioje parduotuvėje kainos buvo didesnės nei nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 ,,Dėl būtiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės“ (toliau – ir Įsakymas). Paaiškino, kad parduotuvėje pirkdamas limonadą ir kitus gaiviuosius gėrimus sumokėdavo už tarą privalomą depozitą, tačiau nebuvo sudarytos galimybės susigrąžinti sumokėtą depozitą. Nurodė, kad bendro naudojimo dušuose įrengtas netinkamas apšvietimas, o ant lempų neįrengti gaubtai. Taip pat dušo patalpose neįrengtos persirengimo kabinos. Dušuose neįrengtos dušo galvutės, o vanduo bėgdavo vientisa srove. Dušai nebuvo atitverti sienelėmis, todėl turėjo praustis stebint aštuoniems žmonėms. Pažymėjo, jog dušuose iš vamzdžių tekėjo šaltas vanduo, o šilumos negalėjo reguliuoti. Taip pat dušo patalpose grindų danga buvo slidi, nebuvo kilimėlių. 1 būrio bendro naudojimo prausykloje dušas nebuvo įrengtas, buvo tik sienelė, todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną. Kriauklės buvo sulaužytos, iš jų bėgdavo silpno vandens srovė, todėl visą kūną galėjo prausti kartą per savaitę. Pravieniškių PN-AK 1 būrys avarinės būklės, laiptai nutrupėję, likusios tik armatūros, todėl laiptai buvo netinkami naudojimui. Laiptinėje buvo neizoliuotų laidų, kurie kabėjo šalia iškvietimo mygtuko, todėl ne kartą buvo nutrenkusi elektra. Paaiškino, kad 1 būrio danga buvo netinkama vaikščioti, kadangi toje vietoje, kurioje buvo plytelės, likęs betonas, kuris nuo vaikščiojimo dulka. Koridoriuje buvo neįrengtas tinkamas apšvietimas. Taip pat koridoriuje nebuvo radiatorių, koridoriaus lubos, sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgme. Bendro naudojimo virtuvėje dirbtinis apšvietimas taip pat netinkamas. Maistui gamintis nebuvo indų, t. y. puodų, keptuvių bei kitų reikalingų daiktų. Viryklėje neveikė visos kaitinimo skylės, o dėl didelio laikomų asmenų skaičiaus galėjo pasigaminti valgį tik kas antrą savaitę. Virtuvėje nebuvo gartraukio, o gaminamo maisto kvapas sklisdavo visose 1 būrio gyvenamosiose patalpose. Be to, maisto kvapas įsigerdavo į drabužius. Virtuvėje sienos, lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgme. Pažymėjo, jog virtuvėje esantis stalas nebuvo tinkamas naudojimui, kadangi stalviršis buvo pagamintas iš spaustų pjuvenų, kuris buvo prisigėręs drėgmės, riebalų, nuo jo tvyrojo nemalonus kvapas. Virtuvėje buvo pastatyta 1-ojo būrio skalbimo mašina ir ten buvo atidaryta skalbykla. Pabrėžė, jog 1 būrio virtuvėje, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, t. y. tarakonų ir blakių. 1 būryje nuolat tvyrojo drėgmė, nes visame pastate nebuvo ventiliacijos, o pats būrys įrengtas po bendro naudojimo dušais, skalbykla, džiovykla ir dirbtuvėmis. Be to, įsikūrę staliai bei elektrikai nuolat dirbdavo, todėl negalėjo pailsėti. Atsidarius langą nuolat patekdavo pjaustomo metalo ar virinimo kvapas. Paaiškino, kad kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose ar koridoriuose, todėl turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru. Pažymėjo, jog nebuvo įrengtos rūkyklos bei poilsio kambarys. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–29).
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje. Pateikė duomenis apie būrius ir gyvenamąsias patalpas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas. Pažymėjo, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teisės aktai nenumato, kad baldų ir inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Akcentavo, jog nors 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas buvo mažesnis nei reglamentuoja teisės aktai, tačiau 2018 m. birželio 19 d. 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 5 nuteistieji. Pabrėžė, kad minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistieji miegojo miegamuosiuose, kurie buvo nerakinami.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime paaiškino, kad pirmojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų, virtuvės ir dušo patalpų grindys, sienos yra lengvai valomos. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, grindys, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą baldų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pažymėjo, kad pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose langai tvarkingi, stiklai skaidraus stiklo, nesuskilę. Nuteistųjų išdaužti ar sulaužyti langai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Įstaigos gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Paaiškino, kad įmonė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus du kartus per mėnesį.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad įkalinimo įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigos pirmajame sektoriuje karantino patalpose, 1, 7 ir 10 būriuose ant šviestuvų yra apsauginiai gaubtai. Pažymėjo, kad užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Pareiškėjas į Turto valdymo skyrių dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo nesikreipė.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime paaiškino, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas. Pirmojo sektoriaus 1, 7 ir 10 būrio dušo patalpose esantys įrenginiai tvarkingi su galvutėmis, galima reguliuoti vandens srovę ir temperatūrą. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, o tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Įstaigos pirmajame sektoriuje prausykloje ir tualete veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Pažymėjo, jog Turto valdymo skyrius pareiškėjo skundų dėl nemalonaus kvapo negavo.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime paaiškino, kad įstaigoje nuteistieji aprūpinami maisto gaminimui reikalingu inventoriumi. Inventorius higieniškas, tinkamas maisto ruošimui ir terminiam apdorojimui. Nurodė, kad 1,7 ir 10 būrių virtuvėlėse veikė visos viryklės kaitinimo skylės. Visi gedimai nebūna nuolatiniai, o, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose yra įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-118 sudaryta komisija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina įstaigoje nuteistiesiems įrengtas parduotuves ir jose esantį prekių asortimentą (pasirinktinai) bei kainas ir lygina su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėje, kurioje prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, t. y. Pravieniškių k. esančioje parduotuvėje, kainomis. Nustačius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kaina Pravieniškių k. esančiose parduotuvėje, įstaiga apie tai raštu informuoja UAB „Pontem“ su reikalavimu sumažinti kainas.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę pirmajame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl garbės ir orumo pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, psichologinių išgyvenimų, diskomforto, bendravimo galimybių sumažėjimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nėra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į medikus dėl galvos, akių skausmo, parazitų sukandžiojimo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti netinkamos gyvenimo sąlygos.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime teigia, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas minimalus plotas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas pateikė teismui Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 16 d. pažymą Nr. 41-9537 ,,Dėl nuteistojo gyvenamų patalpų“, kurioje pateiktas faktinis nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas (b. l. 60). Vadovaujantis minėta pažyma, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš faktiškai laikomų nuteistųjų skaičiaus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo laikotarpį nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 33). Atsižvelgus į tai, ginčo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 5 d. ir nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo laikomas karantino patalpose, kurių plotas 36,73 kv. m., kuriose įrengta 10 miegamųjų vietų, faktiškai laikomų nuteistųjų buvo 8, todėl vienam nuteistajam joje teko 4,59 kv. m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, kurių plotas 36,73 kv. m., kuriose įrengta 10 miegamųjų vietų, faktiškai laikomų nuteistųjų buvo 6, todėl vienam nuteistajam joje teko 6,12 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. buvo paskirtas į 7 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 56,99 kv. m., joje įrengta 18 miegamųjų vietų, faktiškai laikomų nuteistųjų buvo 13, todėl vienam nuteistajam joje teko 4,38 kv. m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 10 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 36,12 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų, faktiškai laikomų nuteistųjų buvo 10, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,61 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirtas į 1 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 21,39 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, faktiškai laikomų nuteistųjų buvo 5, todėl vienam nuteistajam joje teko 4,27 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 20–29, 33, 60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto nepateikė, savo argumentų neįrodinėjo jokiomis leistinomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir faktiškai laikomų asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog gyvenamąjį plotą mažino baldai, pažymėtina, kad, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose bei sanitariniame mazge, drėgmės, apšvietimo tiek gyvenamosiose patalpose, tiek dušo patalpose, temperatūros, pelėsio ir grybelio.
Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Atsakovo atstovo pateikta 2019 m. birželio 12 d. Ppžyma Nr. 77-1009 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 34–37) ir atsiliepimas (b. l. 20–29) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK tiek gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, tiek tualete, veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o, esant poreikiui, buvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu. Savo argumentus dėl drėgmės kaupimosi pareiškėjas iš esmės grindė tuo, jog nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl, nekonstatavus pažeidimo dėl netinkamo vėdinimo, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų drėgmės lygio. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per atvirą langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės susidarymo. Pažyma taip pat patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą, o pareiškėjas dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo į įstaigos administraciją nesikreipė (b. l. 34–37). Kadangi Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl netinkamo apšvietimo tiek gyvenamosiose patalpose, tiek dušo patalpose, šių aplinkybių plačiau nepaaiškino, nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai sukeltą žalą dėl minėtų veiksnių. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, kaip pelėsis ir grybelis, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl kalinimo sąlygų į kompetentingas valstybės institucijas, įskaitant ir Visuomenės sveikatos centrą, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl skunde dėlstomų aplinkybių byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami. Byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio ir grybelio buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pelėsio, grybelio, drėgmės patalpose, netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos buvo neremontuojamos ir avarinės būklės, jose esantys laidai buvo neizoliuoti, neįrengti radiatoriai.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pirmojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų, virtuvės ir dušo patalpų grindys, sienos yra lengvai valomos, patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, grindys lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama patalpų būklė, o, gavus informacijos apie trūkumus, jie šalinami. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus (b. l. 20–29).
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK patalpos buvo neremontuojamos ir / ar avarinės būklės. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog patalpos remontuojamos pagal poreikį. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl netinkamų patalpų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Pravieniškių PN-AK buvo neizoliuoti laidai, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad elektros instaliacija pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose tvarkinga, atvirų laidų nėra (b. l. 34–37). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl neįrengtų radiatorių. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys yra abstraktaus pobūdžio. Pažymėtina, jog teismas nenustatė netinkamos temperatūros pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, priežastinio ryšio, nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK neįrengti radiatoriai. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl neįrengtų radiatorių taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ant langų įrengtos grotos ribojo vėjo ir natūralios šviesos patekimą.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 11.5 punktą langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl grotų įrengimo atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad gyvenamosiose patalpose ir dušo patalpose ant lempų neįrengti apsauginiai gaubtai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje karantino patalpose, 1, 7 ir 10 būriuose ant šviestuvų yra apsauginiai gaubtai, sudaužyti gaubtai yra nuolat tvarkomi (b. l. 20–29). Teismo vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad ant lempų nebuvo įrengti gaubtai, tačiau nedetalizavo, kuriose būtent gyvenamosiose patalpose ir dušo patalpose jų nebuvo, nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovo atstovas nurodė, jog privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos. Tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m (b. l. 20–29). Duomenų apie kamerose įrengtus tualetus atsakovo atstovas nepateikė.
EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99). EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12).
Iš atsakovo atstovo pateikto paaiškinimo matyti, jog privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, taip pat įrengti pisuarai, kurie atskirti pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi, įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK esančioje parduotuvėje kainos buvo didesnės nei nustatyta Įsakymu. Parduotuvėje sumokant privalomą depozitą už tarą, nebuvo sudarytos galimybės jį susigrąžinti.
Pravieniškių PN-AK pateiktame paaiškinime nurodyta, jog, Pravieniškių PN-AK sudarytai komisijai nustačius, jog prekės parduotuvėje yra 10 procentų didesnės nei prekių kaina Pravieniškių k. esančioje parduotuvėje, kreipiamasi į UAB ,,Pontem” (b. l. 20–29). Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad UAB ,,Pontem” yra atsakinga už prekių nuteistiesiems pardavimą, kainų nustatymą, depozito grąžinimą ir pan. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų dėl parduotuvės nustatytų kainų dydžio bei negrąžinamo depozito. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas neturi pareigos nustatyti kainų dydžio ir grąžinti sumokėtą depozitą, atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpose neįrengtos persirengimo kabinos, todėl persirenginėjama dušo patalpose. Naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas, nes jis buvo stebimas kitų asmenų.
Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C, 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla, sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos dušo patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius. Atsižvelgiant į tai, pats atskirų persirengimo kambarių neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad tokio pačio lygio privatumas kalinamiems asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualią LVAT formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, jog dušuose yra įrengtos pertvaros tarp dušų, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo duše nebuvimo yra nepaneigti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dušuose neįrengtos dušo galvutės, vanduo bėgdavo vientisa srove ir šaltas, vandens temperatūros nebuvo galima reguliuoti. Dušuose rindų danga buvo slidi, nebuvo kilimėlių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos.
Atsakovo atstovo Pažymoje nurodyta, kad pirmojo sektoriaus 1, 7 ir 10 būrio dušo patalpose esantys įrenginiai tvarkingi su galvutėmis, galima reguliuoti vandens srovę ir temperatūrą. Taip pat gyvenamosios patalpos ir kito bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Aprūpinimo normų reikalavimais (b. l. 34–37).
Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog dušinėse buvo įrengti tvarkingi vandens maišytuvai. Byloje nėra duomenų apie dušinėje esančius kilimėlius, tačiau teismas pabrėžia, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neveikiančių maišytuvų, per šaltos vandens srovės ar slidžių grindų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
Pareiškėjas skunde teigė, kad 1 būrio bendro naudojimo prausykloje dušas neįrengtas, yra tik sienelė, todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną.
Pagal Aprūpinimo normas prausykloje turi būti įrengta lentynėlė asmens higienos priemonėms, sieninė pakaba, sieninis veidrodis, praustuvė, šiukšlių dėžė, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m). Atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas neturi pareigos prausykloje įrengti dušus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjo skunde nurodomais motyvais.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kriauklės sulaužytos, iš jų bėgdavo silpno vandens srovė, todėl visą kūną galėjo prausti kartą per savaitę.
Kaip minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog kriauklės yra tvarkingos, taip pat įstaiga užtikrina tinkamą viso inventoriaus būklę, tačiau nuteistieji niokoja įstaigos turtą. Gavus informaciją apie nuteistųjų sulaužytus kranus, sugadintas kriaukles, jie nuolat taisomi arba keičiami naujais (b. l. 34–37). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrinama teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės. Nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą dėl netinkamų naudojimui kriauklių bei per silpnos vandens srovės, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendro naudojimo virtuvėje nebuvo indų maistui gaminti, t. y. puodų, keptuvių bei kitų reikalingų daiktų, neveikė visos viryklės kaitinimo skylės. Taip pat virtuvėje nebuvo garų surinktuvo, o maisto kvapas sklisdavo visose pirmojo būrio gyvenamosiose patalpose, įsigerdavo į drabužius.
Aprūpinimo normose numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti turi būti stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, elektrinė viryklė, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, t. y. šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, plautuvė, garų surinktuvas, buitinis šaldytuvas, sieninė rankšluosčio pakaba, indų džiovykla, virdulys, mikrobangų krosnelė, indai, lentyna, maisto gaminimo įrankiai.
Pravieniškių PN-AK pateiktoje Pažymoje nurodyta, jog įstaigoje nuteistieji aprūpinami maisto gaminimui reikalingu inventoriumi. Inventorius higieniškas, tinkamas sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui. 1, 7 ir 10 būrių virtuvėlėse veikė visos viryklės kaitinimo skylės. Visi gedimai nebūna nuolatiniai, o, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami (b. l. 34–37). Teismas neturi pagrindo abejoti Aprūpinimo normų užtikrinimu Pravieniškių PN-AK, t. y. tuo, jog įstaigos virtuvėje buvo maisto gaminimui skirti indai bei garų surinktuvas, veikė visos viryklės kaitinimo skylės. Dėl netinkamo naudojimui inventoriaus pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad virtuvėje buvo pastatyta 1 būrio skalbimo mašina ir ten buvo atidaryta skalbykla, akcentuotina, jog Aprūpinimo normose nenumatyta, kad skalbimo mašina turi būti virtuvėje, be to, tokių duomenų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad 1 būrio virtuvėje ir gyvenamosiose patalpose buvo pilna parazitų, t. y. tarakonų ir blakių.
Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atstovo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbus (b. l. 20–29, 55–58). Taip pat į bylą pateiktas UAB „Utenos deratizacija“ darbų atlikimo aktas patvirtina, kad 7 būryje, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atlikti dezinfekcijos darbai, t. y. dėl tarakonų (b. l. 59). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose atliktus kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigia pareiškėjo argumentus, jog gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje kenkėjai nenaikinami. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų plitimo ir nepakankamo jų naikinimo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad 1 būrys įrengtas po bendro naudojimo dušais, skalbykla, džiovykla ir dirbtuvėmis. Staliai ir elektrikai nuolat dirbdavo, todėl pareiškėjas negalėjo pailsėti. Atsidarius langą nuolat patekdavo pjaustomo metalo ar virinimo kvapas.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad 1 būryje būtų girdimas triukšmas ar, kad atsidarius langą tvyrotų pjaustomo metalo ir virinimo kvapai. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Pažymėtina, jog vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu neįrodo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose ar koridoriuose, todėl jis turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru. Taip pat nebuvo įrengtos rūkyklos.
Lietuvos higienos normos 134:2015 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, o šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovo atstovas nurodė, kad lokalinių sektorių lauke įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos (b. l. 34–37), teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti dėl rūkymui skirtų vietų įrengimo įstaigoje. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl jo laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru ir neįrengtų rūkymui skirtų vietų atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas poilsio kambarys.
Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat batų ir drabužių džiovykla (5.9 punktas). Atsakovo atstovas patvirtino, kad pirmojo sektoriaus 1, 7 ir 10 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti (b. l. 20 –29), todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį.
Kiti pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl privatumo neužtikrinimo duše ir neįrengto laisvalaikio kambario. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais skausmais ir psichologiniais išgyvenimais. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos (b. l. 31). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT yra ne kartą konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotų pažeidimų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (dėl neužtikrinto privatumo duše ir neįrengto laisvalaikio kambario).
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.