Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-836-654/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
1-836-654/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nukentėjusysis
M. L.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-836-654/2011(Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01454-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. Juodžiui, advokatui V. Keliuočiui, nukentėjusiajam M. L., specialistui J. M. Paliuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

A. J. 2010-10-04, apie 17.45 val., vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, Vilniuje, Žalgirio g. ties pastatu Nr. 109, prieš išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. L., dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu M. L. ir L. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apklaustas teisme A. J. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2010-10-04, apie 17.40 val., vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš prekybos centro „Maxima“, esančio Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, išvažinėjo į Žalgirio gatvę ir iš stovėjimo aikštelės norėjo sukti į kairę. Buvo dienos metas, giedra, sausa kelio danga. Prieš išvažiuojant iš aikštelės į Žalgirio gatvę, sustojo apie 1 m atstumu iki pagrindinės gatvės ir laukė, kol atsiras galimybė išvažiuoti į Žalgirio gatvę bei pasukti į kairę, nes eismas buvo intensyvus. Stovint pastebėjo, kad yra saugu atlikti posūkio manevrą, nes automobilis Opel Astra jam paliko tarpą. Prieš važiuodamas matė, kad iš kairės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Įsitikinęs, kad važiuoti saugu, pardėjo judėti. Kai jo automobilio priekinė dalis buvo ties brūkšnine linija, skiriančia pirmą ir antrą eismo juostas, pastebėjo, kad jam iš kairės atvažiuoja motociklas. Iš karto paspaudė stabdį ir sustojo, nes važiavimo greitis buvo apie 5 km/h. Kai jis pastebėjo atvažiuojantį motociklą atstumas iki jo buvo apie 2 m, motociklas važiavo antra eismo juosta arčiau brūkšninės linijos skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas. Atvažiuojantis motociklas dešiniu šonu atsitrenkė į jo sustojusio automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Nuo smūgio motociklas tapo nevaldomas ir dar papildomai atsitrenkė į stovėjusį automobilį Opel Astra. Motociklo vairuotojas bei keleivis nukrito nuo motociklo atsitrenkę į Opel Astra automobilį. Motociklo vairuotojas vairavo motociklą su šalmu, o keleivis buvo be šalmo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 82-84).

Specialisto išvada Nr. T-A 4991/10(01) nustatyta, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 89).

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. L. paaiškino, kad 2010-10-04, apie 17.45 val., vairavo motociklą Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su sūnumi L. L., kuris sėdėjo gale. Atvažiavo nuo Tuskulėnų gatvės ir sankryžoje su Kalvarijų gatve sustojo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Jis stovėjo pirmas pirmoje eilėje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo nuo sankryžos link Geležinio Vilko gatvės. Važiuojant link išvažiavimo iš parduotuvės „Maxima“ aikštelės, pamatė išvažiuojantį kaltinamojo automobilį, kuris suko į kairę. Jis bandė išvengti susidūrimo, suko motociklą link antros eismo juostos, tačiau atstumas buvo labai mažas, jis guldė motociklą ant asfalto ir motociklas atsitrenkė į kaltinamojo automobilį, bei į kitą Žalgirio gatve link Kalvarijų gatvės važiavusį automobilį.

Specialisto išvada Nr. T-A 4990/10(01) nustatyta, kad M. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 54).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 49-51).

Specialisto išvada Nr. G 4770/10(01) nustatyta, kad M. L. padaryti nubrozdinimai plaštakoje, dešinėje čiurnoje, kraujosruvos dešinėje kojoje, dešinės blauzdos pūlinys. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinio blauzdos pūlinio buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.1. 56-57).

Specialisto išvada Nr. G 3869/10(01) nustatyta, kad L. L. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kaktoje, dešinio blauzdikaulio vidurinės dalies lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kraujosruva su nubrozdinimu vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio blauzdikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata šiuo atveju sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.1. 38-39).

Apklausta teisme liudytoja D. B. paaiškino, kad 2010-10-04, apie 17.45 val., automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žalgirio gatve link Kalvarijų gatvės. Važiavo antra eismo juosta. Prieš išvažiavimą iš parduotuvės „Maxima“ sustojo, nes prieš šviesoforą buvo susidariusi automobilių spūstis. Stovint pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuoja motociklas, kuris atsitrenkė į jos stovintį automobilį, o šalia motociklo skersai gatvės stovėjo kaltinamojo automobilis. Iki policijos pareigūnų atvykimo savo automobilio nejudino, o kaltinamasis patraukė savo automobilį. Iki smūgio matė, kad kaltinamojo automobilis išvažinėja iš aikštelės. Įvykio metu buvo dienos metas, sausa kelio danga.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuota, kad automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi išvažiavime priekiu link Žalgirio g. Ties išvažiavimu stovi automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo motociklas Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp pirmos ir antros eismo juostų yra stiklo šukių koncentracija (b.l. 3-10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktu nustatyta, kad po įvykio automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – sudaužytas priekinis bamperis, sulenktas valst. Nr., sulenktas variklio dangtis, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkis, sudaužytas priekinis dešinys priešrūkinis žibintas, sulenktos priekinės grotelės (b.l. 11, 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktu nustatyta, kad po įvykio automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – sulaužytas priekinis bamperis kairėje pusėje, sulenktas valst. Nr. (b.l. 14, 16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktu nustatyta, kad po įvykio motociklas Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas – nubrozdintas šalmas, sulenktas vairas, sulenktas ir sugadintas priekinis ratlankis, sulenkta dešinės pusės kojelė, pažeistas variklio karteris, ištekėjęs tepalas, sulenktas duslintuvas dešinėje pusėje, apibraižytos odinės galinės tašės, sulenktas oro filtro dangtelis, dešinėje pusėje skilo kairės pusės veidrodėlio stiklas, nubrozdinta dešinė rankenėlė (b.l. 17, 19).

Specialisto išvada Nr. 11-3219 (10) nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Corsa" vairuotojo A. J. veiksmai – išvažiuodamas iš išvažiavimo iš aikštelės ir įvažiuodamas į Žalgirio g., nedavė kelio antra eismo juosta kryptimi nuo Kalvarijų gatvės link Geležinio Vilko gatvės važiavusiam motociklui „Harley Davidson“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Harley Davidson" vairuotojo M. L. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamojo motociklo – turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jeigu, iškilus grėsmei eismo saugumui, jo vairuojamas motociklas buvo nutolęs ne mažesniu kaip 24,6 m atstumu nuo susidūrimo su automobiliu „Opel Corsa" vietos (b.l. 70-74).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija). A. J. yra kaltinamas pažeidęs KET 106 ir 107 punktų reikalavimus. KET 106 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 107 p. nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. J. vairavo transporto priemonę ir ketino išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, esančios Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje prie parduotuvės „Maxima“. Jis ketino sukti į kairę pusę link Kalvarijų gatvės. Tuo metu transporto priemonės, važiuojančios nuo Geležinio Vilko gatvės link Kalvarijų gatvės stovėjo užėmusios važiuojamąją dalį ir A. J. nebuvo vietos atlikti jo norimą manevrą. Tiesiai priešais išvažiavimą stovėjo D. B. vairuojamas automobilis. Tuo metu nuo Rinktinės gatvės link Geležinio Vilko gatvės pirma eile pajudėjo M. L. vairuojamas motociklas. M. L. artėjant link išvažiavimo, A. J. pradėjo važiuoti ir įvažiavo į Žalgirio gatvės eismo juostas, skirtas važiuoti link Geležinio Vilko gatvės. Tuo metu M. L. atsitrenkė į A. J. ir D. B. automobilius.

Tiek KET 106 punktas, tiek 107 punktas, reglamentuoja važiavimo pradžią ir manevravimą. KET 106 punktas nustato bendrąją vairuotojų pareigą, privalomą vykdyti pradedant važiuoti, o KET 107 punktas yra speciali norma, reglamentuojanti vairuotojų veiksmus, kuomet jie išvažiuoja į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. KET 3 punkte, tarp KET vartojamų sąvokų, yra nurodyta sankryžos sąvoka, iš kurios matyti, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kuriose išvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad kelių susikirtime, iš kurio išvažiavo A. J., nėra ženklo 203 „Duoti kelią“, todėl šis kelių susikirtimas nėra sankryža, o yra išvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos, todėl, išvažiuodamas iš jos A. J. turėjo vykdyti KET 107 punkto reikalavimus ir duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. L. pravažiavus Kalvarijų - Žalgirio gatvių sankryžą ir važiuojant link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, į jo krypties eismo juostą įvažiavo A. J. ir sudarė jam kliūtį. Tokie A. J. veiksmai prieštarauja KET 107 punkto reikalavimams, todėl teismas daro išvadą, kad A. J. pažeidė KET 107 punkto reikalavimus. KET 106 punkto reikalavimams ir 107 punkto reikalavimams tarpusavyje konkuruojant kaip bendra ir speciali norma, teismas mano, kad A. J. KET 106 punkto reikalavimai inkriminuoti nepagrįstai, todėl iš kaltinimo šalintini.

Specialisto išvadomis nustatyta, kad eismo įvykio metu M. L. ir L. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga). Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytą A. J. pažeidimą – išvažiavimą į kelią ir nedavimą kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms, vertinant įvykių eigą A. J. elgesio modeliu, kuomet jis į Žalgirio gatvę neišvažiuoja ir nesudaro kliūties M. L. vairuojamam motociklui, o stovi ties išvažiavimu į Žalgirio gatvę, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebūtų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad A. J. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.

Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu M. L. irgi pažeidė KET reikalavimus – jo vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis vežė be šalmo keleivį, kuriam nebuvo 12 metų (b.l. 67-68), tačiau šie jo padaryti pažeidimai nebuvo pasekmių kilimo priežastis. Teismas nenustatė M. L. veiksmuose KET pažeidimų, kurie sąlygotų kilusias pasekmes.

Teismo nuomone, klausimai, kodėl link Kalvarijų gatvės važiavę automobiliai stovėjo, ar A. J. kas nors iš vairuotojų (greičiausiai D. B.) paliko vietos įvažiuoti, kokiu eiliškumu sankryžoje esančiame šviesofore dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, nustačius, kad A. J. pažeidė KET ir dėl jo KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, neturi jokios reikšmės bylai išspręsti.

Teismo posėdyje kaltinamasis teigė, kad jis KET nepažeidė, kadangi prieš pradėdamas judėti įsitikino, kad jam iš kairės pusės automobilių nėra. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 str. 7 d.). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerūpestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d., padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei ją padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. 1 d. numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Įvykio metu A. J. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia. Eismo įvykis įvyko spalio 4 d. apie 17:45 val., kuomet yra šviesus paros metas, oro sąlygos matomumo neblogino. Įvykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, kur A. J. iš dešinės atvažiuojančios transporto priemonės yra gerai matomos. Tuo labiau, kad M. L. važiavo pirmas automobilių kolonoje, todėl jo užstoti niekas negalėjo ir neužstojo. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo M. L. parodymais nustatyta, kad A. J. į Žalgirio gatvę įvažiavo M. L. jau būnant netoli įvykio vietos, t.y. situacija nebuvo tokia, kad A. J. įvažiavo į Žalgirio gatvę tuo pačiu sudarydamas kliūtį Žalgirio gatve link Geležinio Vilko gatvės važiuojančioms transporto priemonėms ir joje stovėjo bei laukė, kol jam atsiras galimybė baigti manevrą, o M. L. atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Teismui nustačius, kad A. J. turėjo pareigą ir galimybę numatyti pasekmes, darytina išvada, kad jis veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. J., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nevedęs. Kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiųjų, pagalbos jiems neteikė. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus baudą.

Nustatydamas baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad A. J. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. A. J. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra 5 kartus baustas administracine tvarka už KET, tarp kurių yra nubaudimai už mopedo vairavimą esant neblaiviam, vairavimą neturint teisės vairuoti. Įvykio metu buvo sužaloti du žmonės, vienas kurių yra nepilnametis. Kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, vairuodamas transporto priemonę elgiasi labai neatsakingai, jo daromi pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti A. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis šia teise terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 2600 litų (20 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 metams 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas