Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovą byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus, pareikštus ginant nepilnametės dukters interesus. Nurodė, kad viena rūpinasi dukters Jurgitos, gimusios 2001 m. gegužės 16 d., priežiūra ir auklėjimu. Vaiko tėvas gyvena atskirai ir gera valia neteikia vaikui išlaikymo. Ji pati šiuo metu nedirba jokio valdiško darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, su dukra visą laiką gyvena kaime. Jos pajamas, kai turi darbą, sudaro minimalus darbo užmokestis. Jos gaunamų pinigų nepakanka patenkinti net būtiniausius nepilnametės dukters poreikius. Nurodė, kad maistui dukrai per mėnesį, įskaičiuojant ir pietus mokykloje, reikia skirti minimaliai 100 litų. Vaikas kaime neturi galimybės lankyti kultūrinius, pramoginius renginius, todėl kiekvieną kartą išvykoms reikalingos papildomos lėšos. Paauglei, kuri lanko mokyklą, reikalingi rūbai - vidutiniškai išleidžiama 100 Lt per mėnesį, įvairios higienos priemonės - išleidžiama apie 50 Lt per mėnesį. Dukra serga peršalimo ligomis ir gydymui reikalingi vaistai, jai perkami vitaminai ir tam išleidžiama apie 50 Lt per mėnesį. Dukra turi kompiuterį, naudojasi internetu, turi mobilaus ryšio telefoną, kuris iš tiesu yra būtinas ryšiui su ja, besimokančia mieste, palaikyti. Taip pat dukrai tenka dalis išlaidų už elektrą, kūrui. Per mėnesį dukrai minimaliai reikia skirti apie 600-700 litų, todėl prašo priteisti jai iš tėvo išlaikymą 400 litų per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija (b.l.7) nustatyta, jog atsakovas K. L. yra 2001-05-16 gimusios J. L., tėvas. Santuoka tarp jos tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Sprendžiant šį ginčą teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja mergaitės poreikius, kuriuos lemia jos amžius, gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. J. L. šiuo metu yra dvylikos metų. Augančiam vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas. Vaikas lanko bendrojo lavinimo mokyklą, kuri randasi Mažeikių m. ir kiekvieną dieną vyksta į mokyklą mokykliniu autobusu, o atgal grįžti kartais turi naudotis ir visuomeniniu transportu, nes būna sunku suderinti pamokų ir mokyklinio autobuso grafikus. Mergaitė turi kompiuterį, kuris naudojamas jos savišvietai, nes jos gyvenamojoje vietovėje yra interneto prieigos. Tai reikalinga ir dėl to, jog kaime gyvenantis vaikas turi žymiai mažiau galimybių plėsti savo akiratį nei jo bendraamžiai mieste.

Ieškovės teisme nurodytos dukrai būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribijamas vien vaiko minimalių ( fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.

Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas numato abiems tėvams. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad vaiko motina L. S. dukters išlaikymui skiria apie 600-700 litų per mėnesį, vien maistui ir rūbams minimaliai per mėnesį išleidžiama apie 300 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus“ išdėstyti išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai. Senatas išaiškino, kad išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovei už dukrą J. L. yra paskirta 350 Lt socialinė pašalpa, kaip mažas pajamas gaunančiam asmeniui. Byloje nėra duomenų apie ieškovės gaunamas kitas mėnesines pajamas, ji teismui paaiškino, kad nereguliariai jai suteikiamas darbas ir tada jos pajamos yra minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, t. y. apie 1000 Lt. Vasara ji renka uogas miške ir jas parduoda turguje, iš to gauna nedideles papildomas pajamas. Be to, ieškovė gyvena kartu su savo tėvais, kurie turi žemės sklypą, namą su pagalbiniais pastatais Urvikių kaime ir tiek žemė, tiek ūkiniai pastatai naudojami daržovėms užauginti ir derlių išsaugoti bei tuo pačiu vaiko poreikiams tenkinti. Dukrą išlaikyti jai padeda jos tėvai pensininkai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo darbo užmokestį ir turtinę padėtį. Ieškovė paaiškino, kad jis neturi pastovaus darbo ir pajamų, pragyvena iš atsitiktinių darbų, kuriuos nesistengia susirasti. Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 sptaipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikinačių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiamaį jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo tur­ti­nė pa­dė­tis tu­ri reikš­mės iš­lai­ky­mo dy­džio nustatymui, ta­čiau ne­ga­li bū­ti pa­grin­das at­leis­ti tė­vą nuo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­ką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kas šiuo metu sudaro 1000 Lt. Konkretus vaikui reikalingas išlaikymas nustatomas analizuojant faktines aplinkybes, patvirtinančias vaiko poreikius. Ieškovė šioje byloje nurodė, jog dukrai išlaikyti per mėnesį išleidžia po 600-700 Lt, pateikė minimalių vaiko poreikių patenkinimo išlaidų paskaičiavimą bei paaiškino, kokiems konkrečiai vaiko poreikiams tenkinti tokios pinigų sumos panaudojamos. Vaiko tėvas materialinio išlaikymo dukrai neteikia. Ieškovė, būdama darbinga, vykdydama vaiko išlaikymo pareigą privalo irgi teikti dukrai išlaikymą. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 300 litų dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai J. S. periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme momento t.y. nuo 2013-05-21 (LR CK 3.200 str.) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė neįrodė, kad ji bylos iškėlimo momentu gali skirti dukters išlaikymui 800 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovės pajamas, jos išlaidas (būsto išlaikymas, savęs išlaikymas, kt.), ieškovė pagal bylos įrodymus nėra pajėgi teikti dukrai tokį išlaikymą, kurį teigia teikianti. Jeigu abu tėvai teiktų ir vienodo dydžio išlaikymą dukrai, tai iš atsakovo priteisus po 300 Lt išlaikymo ir ieškovei skiriant tokio pat dydžio sumą vaikui, tai dukters išlaikymui tektų po 600 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, toks išlaikymas būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir leistų tenkinti būtinus 12 metų mergaitės poreikius. Atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, iš tiesu gali turėti didesnes pajamas ir gali teikti išlaikymą dukrai po 300 Lt iki jos pilnametystės ir ši suma nėra didelė aprūpinant vaiką minimaliai pagal šalies pragyvenimo lygį.

Motina, su kuria gyvena mergaitė, skirtina dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR CK 3.208 str., kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad įstatymas numato teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes: vaiko poreikius, turtinę šalių padėtį (Civilinio kodekso 3.201 str.).

Iš atsakovo priteistinas nesumokėtas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą 108 Lt ( 300 x12 = 3600 x 3% =108 ) žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė, paduodama ieškinį dėl išlaikymo dukrai priteisimo, įstatymo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265 straipsniais , 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. S. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt ( tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 21 d., iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. L. 108 Lt (šimta aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Paskirti nepilnametės J. L. motiną L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, kuri priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.