Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vimai Žebrauskienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, nukentėjusiajam V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2021 m. liepos 31 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir užvažiavo ant namo kieme už automobilio buvusio pėsčiojo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kurį automobiliu sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajam V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 punktų reikalavimus,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

J. B., apklausiamas teisme, kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir galine automobilio dalimi užvažiavo ant tėvo V. B.. Norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 92), jis juos patvirtino (b. l. 147).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusiojo V. B. (V. B.) parodymais teisme, kur jis parodė, kad viskas buvo kaip papasakojo sūnus, visi buvo automobilyje. Už automobilio galinės dalies stovėjo gultas, skirtas degintis. Staiga automobilis pradėjo važiuoti atbulas ir jį sužalojo. Po įvykio jo sveikata normali, neturi sūnui pretenzijų dėl įvykio. Gyvena kartu su sūnumi (b. l. 147).

Kaltinamojo J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. dieną buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jo tėvas V. B.. Pas juos atvažiavo jo draugai K. B. (K. B.) ir A. M. (A. M.). Jie visi vartojo alkoholį, jis asmeniškai išgėrė apie 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės. Jo tėvas V. B. kartu su jais vartojo alkoholį. Jie visi sėdėjo kieme prie K. B. automobilio ,,Mercedes Benz“, kurio valstybinių numerių nežino. Po kurio laiko jo tėvas nuėjo ir atsigulė ant sulankstomos lovos, kuri stovėjo kieme už automobilio ,,Mercedes Benz“ galinės dalies. Vėliau A. M. įlipo į minėtą automobilį ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o jis įlipo į automobilį ir atsisėdo į vairuotojo vietą, jungė muziką. Po to į automobilį įlipo ir ant galinės sėdynės atsisėdo K. B.. Automobilio užvedimo raktelis buvo įkištas į užvedimo spynelę. Norėdamas važiuoti į parduotuvę, jis įjungė automobilio variklį, perjungė pavarų svirtį, tačiau automobilis pavažiavo ne į priekį, o atgal. Mano, kad neteisingai perjungė pavarų svirtį. Nors automobilį sustabdė, tačiau automobilis, judėdamas atbulas, užvažiavo ant gulto, kur gulėjo jo tėvas. Iš pradžių tėvas sakė, kad jam viskas gerai, jokios pagalbos nereikia, tačiau dar tą patį vakarą tėvas pasakė, kad jaučiasi blogai, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikams nieko nesakė, kad jis vairavo, nes automobilis buvo ne jo. Atvažiavę medikai tėvą išvežė į ligoninę. Kitą dieną pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie, jį ir kartu buvusį K. B. patikrino alkotesteriu, jiems abiems nustatė girtumą, nors tą dieną jie alkoholio nebevartojo. Po kelių dienų jam paskambino jo sesuo O. E., kuri gyvena Anglijoje, ir pasakė, kad žino, jog automobiliu tėvą pervažiavo K. B., o ne jis, t. y. policijoje jis kaltę prisiėmė už K. B.. Jis su seserimi nesiginčijo ir sutiko su tuo, ką ji sakė. Jis žinojo, kad sesers santykiai su K. B. buvo blogi, nes jie ankščiau draugavo, o paskui nedraugiškai išsiskyrė. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Labai gailisi, kad neblaivus atsisėdo prie vairo ir kad dėl to buvo sužalotas jo tėvas (b. l. 92).

Nukentėjusiojo V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. vakare (tikslaus laiko neprisimena), jis buvo savo namų kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur tvarkė agurkus, o šalia stovėjo automobilis ,,Mercedes Benz“. Šiuo automobiliu pas juos atvažiavo sūnaus J. B. draugai K. B. ir A. M., Jie vis trys išgėrė alkoholio ir buvo neblaivūs. Po to jie susėdo į automobilį ,,Mercedes Benz“. Prie vairo atsisėdo jo sūnus J. B., ant priekinės keleivio sėdynės atsisėdo A. M., o ant galinės sėdynės atsisėdo K. B.. Žinojo, kad vaikinai tuo metu niekur neketino važiuoti, todėl nekreipė dėmesio į tai, kad buvo įjungtas automobilio variklis ir jie klausėsi muzikos. Paskui netikėtai automobilis pajudėjo atbulas ir užvažiavo ant jo, t. y. kliudė jį sėdintį, ir kažkokiu būdu užspaudė jo krūtinę, nes kojos ir rankos nenukentėjo. Automobilis ant jo neužvažiavo, automobilis galėjo jį kliudyti dešiniuoju galiniu kampu. Jis su automobilyje sėdėjusiais vaikinais nekalbėjo, todėl nežino, ar vaikinai matė, kad jis ten sėdėjo. Vėliau sūnus J. B. paaiškino, kad variklį jis įjungė, bet niekur neketino važiuoti, o pavarą įjungė netyčia, kai tik automobilis pajudėjo, iškart sustabdė. Jis buvo išgėręs alkoholio, bet nedaug. Įvykio metu buvo sužalotas, tačiau savo sūnui J. B. pretenzijų neturi ir sutinka su juo taikytis. Jam padaryta tik fizinė žala (b. l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto J. M. P. išvada, kurioje nurodyta, kad apžiūrėjus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), RVU ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. B. nustatyti sužalojimai - išilginis krūtinkaulio ir dešiniojo raktikaulio, ir dvidešimties (nuo 1 iki X abiejų pusių) šonkaulių lūžiai bei stuburo krūtinės Xl-o. XIl-o, juosmens I-ojo slankstelių lūžiai, plaučių sumušimas, kraujas ir oras abiejose krūtinplėvės ertmėse bei tarpuplautyje, oras krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, kairio peties ir dešinės blauzdos bei čiurnos odos nubrozdinimai. Tai sukėlė ūmų gyvybei pavojingą širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumą, ir komplikavosi plaučių uždegimu bei ūmia mažakraujyste. Sužalojimas dėl sunkios užsitęsusios gyvybei pavojingos būklės atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti sumušant ir suspaudžiant krūtinės ląstą tarp kietų bukų daiktų, galiniai pervažiuojant automobilio ratu (b. l. 27-28).

Liudytojo K. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. po pietų automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas savo draugą J. B.. Su jais dar buvo A. M.. Jie visi trys gėrė alų ir degtinę. Paskui jis įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, J. B. atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, o A. M. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Neprisimena, kur tuo metu buvo automobilio užvedimo raktelis. Sėdint automobilyje, jis užsnūdo. Prabudo nuo J. B. ir A. M. riksmų, jie dėl kažko barėsi. Po to pamatė, kad J. B. įjungė atbulinę pavarą ir automobilis pavažiavo 2-3 metrus atbulas. Tuo metu pajuto, kaip galinis dešinysis automobilio ratas pakilo į viršų ir nusileido žemyn, tik tada J. B. sustabdė automobilį, o jis ištraukė užvedimo raktelį. Nežino, kada J. B. įjungė variklį ir kaip paėmė raktelį, kuris galėjo būti jo kišenėje ar automobilio salone. Jis J. B. vairuoti neleido ir raktelio nedavė. Sustabdžius automobilį, jie išlipo ir pamatė, kad prie automobilio dešiniojo galinio rato gulėjo J. B. tėvas V. B., kuris atsikėlė ir nuėjo namo. Suprato, kad automobilis užvažiavo ant V. B.. Paskui V. B. pasakė, kad blogai jaučiasi ir reikia pagalbos, todėl J. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis paskambino savo pažįstamam E. L. ir paprašė parvairuoti jo automobilį ir parvežti jį namo. Jis žinojo, kad J. B. neturėjo teisės vairuoti. Paskui J. B. jam sakė, kad norėjo nuvažiuoti į Kaniūkų kaimą pas draugą (b. l. 42-43).

Liudytojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. jis buvo J. B. namų kieme, esančiame Naujakiemio kaime. Kartu buvo K. B., kuris atvažiavo automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie, sėdėdami kieme, gėrė alkoholinius gėrimus, jis gėrė degtinę. Paskui J. B. atsisėdo į minėto automobilio vairuotojo vietą, automobilio užvedimo raktelis buvo spynelėje. K. B. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, jis stovėjo prie automobilio priekinių durelių, kur sėdėjo K. B., ir kurios buvo atidarytos. J. B. norėjo važiuoti pas savo draugą į Kaniūkus, o K. B. neleido ir sakė, kad niekas niekur nevažiuos. Po to J. B. staiga įjungė variklį, perjungė pavarą ir porą metrų pavažiavo atbulas. Automobilis pavažiavo atbulas ir kliudė už automobilio galinės dalies ant gulto gulėjusį J. B. tėvą V. B., kuris jau atvažiavus buvo neblaivus. Prieš automobiliui pajudant atgal jis V. B. nematė. Matė, kad už automobilio galinės dalies stovėjo gultas, kuris gal per pusmetrį buvo išsikišęs iš už automobilio dešiniojo šono ir per veidrodėlį turėjo matytis. Kai automobilis pajudėjo atbulas, K. B. pasuko raktelį ir išjungė variklį, todėl automobilis sustojo. Tada jie išlipo ir nuėjo žiūrėti, kas atsitiko V. B.. Šis buvo sąmoningas, bet nieko nekalbėjo, nedejavo. Jis ir K. B. iškart išėjo namo. Kitą dieną K. B. jam pasakojo, kad kalbėjo su J. B. ir šis jam sakė, kad tėvas atsikėlė ir nuėjo namo, tik paskui pasiskundė bloga savijauta ir J. B. jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu kieme jie buvo keturiese: jis, K. B., J. B. ir V. B.. Kitų, galėjusių matyti įvykį žmonių, nebuvo (b. l. 46-47).

Eksperimento protokolu, iš kurio matyti, kad siekiant nustatyti, ar gali automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėti tik įjungus pavarą, tačiau vairuotojui neatliekant kitų veiksmų, buvo atliktas eksperimentas. Eksperimento metu nustatyta, jog įjungus variklį, tačiau nenuspaudus stabdžio pedalo, automatinės pavažų dėžės pavarų perjungimo svirties iš stovėjimo padėties „P“ perjungti neįmanoma (b. l. 52-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką –būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir užvažiavo ant namo kieme už automobilio buvusio pėsčiojo V. B., kurį automobiliu sužalojo, V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę: teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 98-99), baustas administracine tvarka (b. l. 101-102), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, į tai, kad jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, į tai, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju ir neturi jam pretenzijų, manytina, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie J. B. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, dėl jo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui- 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 8 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96)– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo J. B. priteisti 126,40 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 160). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamajam skirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 2 dalimi 3 punktas, kuriame įtvirtinta jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. B. nesuderinamas su šio teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą šį laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 8 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 23 d. Nr. APD-2022-07289 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.