- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-488-104/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Natalja Cikoto (pran.), Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Halinai Stankevič, Halinos Stankevič
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Halinos Stankevič apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Halinos Stankevič ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė H. Stankevič kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, prašydama įpareigoti atsakovą sudaryti su ja 0,25 ha žemės sklypo, esančio Rukainių k., Rukainių sen., Vilniaus rajone, pirkimo – pardavimo sutartį.
Nurodė, kad nurodytas sklypas jai buvo skirtas 1992-03-13 Vilniaus rajono Rukainių apylinkės deputatų tarybos XII sesijos sprendimu individualiai namo statybai. 1993-03-22 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos individualiai statybai sutartis, 1993-07-21 buvo sudarytas minimo sklypo planas, kuris buvo suderintas su Rukainių agrarinės reformos tarnyba.
2003-05-28 ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2003-10-24 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nustatė minimo sklypo pardavimo kainą, tačiau žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. 2005-08-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo ieškovę, kad atsisako parduoti jai minėtą žemės sklypą individualiai namo statybai, kadangi jis nėra užstatytas ir ieškovė nėra sumokėjusi už jį valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad jos teisės yra pažeistos, nes 1992-03-13 Vilniaus rajono Rukainių apylinkės deputatų tarybos XII sesijos sprendimas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad civiliniams teisiniams santykiams turi būti taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu, nors šiuo metu jie ir būtų jau negaliojantys. Prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu galiojo Žemės įstatymo redakcija, kuri neribojo teisės įsigyti valstybės žemės be aukciono. Ginčo sklypo paskirtis buvo nustatyta ir įvardinta šio sklypo suteikimo dokumentuose – kaip individualaus namo statybai ir ši paskirtis iki šiol nėra pakeista. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą pirkti žemės sklypą, privalėjo per 10 dienų pateikti savivaldybės valdybai šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašyti nustatyti sklypo ribas, apribojimus ir kitas naudojimosi sąlygas, tačiau tai nebuvo padaryta. Apmokėti už minimą žemės sklypą ieškovė neturėjo galimybės, kadangi iš atsakovo, dėl jo neveikimo, negavo duomenų apie žemės kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovė 2003 m. pateikė prašymą dėl namų valdos išpirkimo, bet tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pastatų žemės sklype nėra, todėl žemė turėjo būti parduota pagal rinkos vertę. Kaina buvo paskaičiuota, bet ieškovė su kaina nesutiko, ilgai derėjosi, todėl padarė išvadą, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis įstatymo leidžiamu laikotarpiu nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės H. Stankevič valios neišreiškimo, kadangi jos netenkino žemės kaina.
Teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą vadovaudamasis CK 6.344 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą, CK 6.397 str. 1 d. - kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., kur nurodoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypai yra suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos sklypus nustatyta tvarka yra įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.
Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą civiliniams teisiniams santykiams taikyti tuos teisės aktus, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu, nors šiuo metu jie ir būtų jau negaliojantys, nes ieškovė įstatymų nustatytu terminu nesutikdama su žemės kaina ir jos nemokėdama, tokių santykių nesukūrė.
Šalies argumentai
Ieškovė H. Stankevič apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, pažeidžiant procesinės teisės normas, t. y. CPK 185 str. nustatytą įrodymų vertinimo principą, todėl yra naikintinas.
Liudytojos E. Rinkevičiūtės parodymai, kad 2003 m. atsakovas buvo paskaičiavęs žemės sklypo kainą, kurią ieškovė turėjo sumokėti, tačiau su ja ieškovė nesutiko, todėl nebuvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, turi būti vertinami kritiškai, nes ši liudytoja yra atsakovo darbuotoja, ji tinkamai neatliko jai patikėtų funkcijų, yra suinteresuota atsakovo naudai.
Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė 2003 m. buvo raštu informuota apie apskaičiuotą kainą ir jai buvo pateiktas sutarties projektas, kad ieškovė, sužinojusi apie apskaičiuotą žemės sklypo kainą, atsisakė sudaryti sutartį, dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003-05-28 ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2003-10-24 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nustatė minimo sklypo pardavimo kainą - 4590 Lt. (b.l. 8). Šių aplinkybių ieškovė neginčija, nurodė savo ieškininiame pareiškime. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad žemės sklypo nustatytos kainos 4590 Lt 2003 m. ieškovė negalėjo sumokėti dėl lėšų stokos.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvadą kad ieškovei jos pareiškimo padavimo metu buvo suteikta galimybę įgyvendinti savo teisę išpirkti jai suteiktą valstybinės žemės sklypą, tačiau ieškovė neįgyvendino savo teisių išpirkti žemę dėl priežasčių, priklausančių nuo jos pačios, nes neturėjo tam reikalaujamos sumos pinigų. Ieškovei nesumokėjus žemės sklypo kainos, sudaryti 2003 m. ginčo žemės pirkimo pardavimo sutartį atsakovas neturėjo teisės, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.344 str. pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą, o CK 6.397 str. nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Dėl to apeliantės teiginys, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, visiškai nepagrįstas. Kritiškai vertinti atsakovo liudytojos E. Rinkevičiūtės parodymus nėra pagrindo, nes jos parodymai atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms, kurių neginčija ir pati ieškovė. Ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo išsiustas pranešimas dėl žemės sklypo apmokėjimo, neturi esminės reikšmės, nes ieškovė pripažįsta faktą, kad žemės kaina jai buvo žinoma. Kadangi nustatytos kainos ieškovė mokėti neketino, tai nebuvo pagrindo ir parengti sutarties projektą.
Nors dabartiniu metu ieškovė ir turi galimybę sumokėti nurodytą sumą, tačiau sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas neturi teisinio pagrindo, nes nuo 2004-02-21 įsigaliojo Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimas. Pagal galiojantį įstatymą valstybinė žemės sklypai gali būti parduodami aukciono būdu. Be aukciono ginčo sklypas galėjo būti parduotas ieškovei, jeigu sklypas būtų užstatytas jai priklausančiais statiniais ar įrenginiais, arba ieškovė iki įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2004-02-21, būtų sumokėjusi už sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Byloje nustatyta, kad ginčo sklypas neužstatytas, t.y. nenaudojamas pagal minimame sprendime nustatytą paskirtį o taip pat už jį nėra sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisės išpirkti jai skirtą žemės sklypą iki įstatymo pakeitimo , t.y. iki 2004-02-21, atsakovas nesuvaržo, todėl taikyti jos atžvilgiu įstatymą kuris neteko galios, nėra pagrindo.
Dėl išdėstyto, tenkinti ieškinį teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.