- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- TS-176-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49065-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- M. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-231 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-231 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis nurodė, jog jis vykdo visus reikalavimus, be to, Komisijos pateiktose išvadose yra tik jos pamąstymai, Komisija nėra gerai susipažinusi su „OASys“ metodika. Nurodo, kad tradiciškai yra skiriami du pagrindiniai rizikos įvertinimo modeliai - klinikinis ir statistinis. Klinikinis modelis yra diagnostinis ir remiasi praktikuojančiųjų profesionalų sprendimais. Dažniausiai paplitusi klinikinio įvertinimo forma yra profesionalų interviu su nuteistuoju. Šis įvertinimas taip pat įtraukia ir ankstesnių įrašų, susijusių su teisės pažeidėju, nagrinėjimą. Sprendimas dėl rizikos nusikalsti ateityje grindžiamas informacija, surinkta apie nuteistąjį. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tai, kad sprendimui ir įvertinimo patikimumui turi įtakos subjektyvi tyrimą atliekančio specialisto nuomonė. Remiantis statiniais rizikos veiksniais galima prognozuoti, ar yra didelė tikimybė, kad teisės pažeidėjas ateityje nusikals. Tačiau statinių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, padarytų teisės pažeidimų skaičiaus negalima pakeisti, todėl tai negali būti intervencijos objektu. „OASys“ metodika nurodo, kad artimi santykiai su savo šeima veikia kaip apsauginis veiksnys, t. y. teisės pažeidėjo nusikalstamas elgesys nepasireikš net jam gyvenant didelio kriminalinio aktyvumo aplinkoje, tačiau lygtinio paleidimo komisijos nariai ir teismai į tokį aspektą išvis nekreipia dėmesio. Todėl reikia atsižvelgti ne tik į socialinio arba ekonominio pobūdžio kriminogeninius poreikius, bet ir į asmenybinius veiksnius. Trumpai tariant, rizikos vertinimas yra tam tikras bandymas numatyti ateitį. Nusikalstamo elgesio prognozės atveju siekiama nustatyti, kokia tikimybė, kad teisės pažeidėjas ateityje padarys nusikaltimą, kartu aprašant, kokie kriminogeniniai poreikiai tam gali turėti įtakos, kaip šią nusikalstamo elgesio riziką galima būtų valdyti ir pan. Pasitelkus „OASys“ atliekamas rizikos vertinimas yra statistinis, t. y. ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas negali prieštarauti bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimui. Jei įstatymas numato galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, tad komisija neturi ieškoti nepagrįstų priežasčių to įstatymo nevykdyti. Įkalinimo įstaigų sąlygomis gali būti sudėtinga keliolika balų sumažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistieji gali neturėti galimybės dirbti, mokėti turimas skolas, jiems gali kilti sunkumų sukuriant šeimą, susirandant gyvenamąją vietą laisvėje. Taigi, interpretuojant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kaip ryškų „OASys“ įverčio mažėjimą, yra užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimą daliai nuteistųjų, kurie turi ribotas galimybes įkalinimo įstaigų sąlygomis spręsti savo socialines, psichologines bei finansines problemas. Dažnu atveju Socialinio tyrimo išvadose stinga informacijos apie laisvės atėmimo bausmės metu įvykusius psichologinius pokyčius, nuteistojo motyvacijos stiprumą. Šiuo metu naudojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta socialinio tyrimo išvados forma neleidžia pateikti informacijos apie nuteistojo motyvacijos gyventi nenusikalstant ypatumus, kadangi išvadoje nėra atskiros skilties, kurioje galėtų būti aprašoma nuteistojo motyvacija laikytis įstatymų. Svarbu kelti klausimą, ar iš tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau yra taisyti nuteistojo elgesį, taikant probaciją.
Įkalinimas neturėtų būti siejamas su efektyvia nuteistųjų resocializacija ir dažnai veikia kontraproduktyviai, o Lietuvos įkalinimo įstaigose taikomą Nuteistųjų integracijos į visuomenę programą nuteistiesiems pradedama taikyti tik likus keliems mėnesiams iki paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tad su nuteistaisiais nėra kryptingai dirbama visos laisvės atėmimo bausmės metu.
Kadangi darbinė veikla įkalinimo įstaigoje suteikia nuteistiesiems galimybę įgyti darbo patirties, neprarasti darbinių įgūdžių, galimybė dirbti įkalinimo įstaigoje laikytina viena iš sėkmingos nuteistųjų resocializacijos ir reintegracijos sąlygų. Deja, atliekant laisvės atėmimo bausmę, asmens galimybės dirbti, atlyginti nusikaltimo padarytą žalą nukentėjusiesiems, spręsti turimas socialines bei psichologines problemas, dažnai yra ribotos. Komisija į šį aspektą visiškai nekreipia dėmesio ir jo nevertina. Todėl, siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų būti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui. Lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems šansą sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Kalbėdami apie nuteistojo nusižengimus Komisija, nevertina aplinkybės kada buvo padarytas nusižengimas, koks nusižengimas buvo padarytas, kiek laiko praėjo, nuo jo padarymo ir kada padarytas paskutinis nusižengimas. Vertindami nuteistojo nusižengimus Komisija pamiršta vieną aspektą, kad turi būti vertinama ir tas aspektas kokią pagalbą gavo nuteistasis po nusižengimo. Ar su nuteistuoju dirbo specialistai, ar apsiribota kaip dažniausiai būna tik nuteistojo nubaudimu, ar nuteistasis atsisakė siūlomos pagalbos. Kalbant apie nuteistojo integravimą į visuomenę ir jo elgesio korekciją, šis sunkus darbas turi būti dirbamas su nuteistuoju vos tik jam patekus į pataisos įstaigą. Tačiau pataisos namų administracija linkusi tik bausti nuteistąjį o dirbti su juo specialistai nelinkę. Tai akivaizdžiai matosi nuteistųjų asmens bylose kai nurodoma, kad jis yra nubaustas, o apie specialistų darbą su juo nenurodoma.
Jo rizikos balas yra 70, jis 4 kartus buvo skatintas, bet pataisos namų administracija atsisakė jį paskatinti pateikdama išvis absurdiškus paaiškinimus. Kodėl gerai besielgiantis nuteistasis, gerai atliekantis savo darbą negali būti paskatintas. Paskutinis paskatinimo suteikimo motyvas išvis nesuprantamas. Akivaizdžiai galima daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos jo teisės ir jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. J. atsiliepime į nuteistojo M. K. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-231 nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 70 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką 2020 m. kovo 13 d. skirta drausminė nuobauda, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra padengęs. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą ir polinkį nusikalsti. Nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. spalio 22 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 70 balų, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. spalio 22 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. spalio 26 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam M. K. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą, įvykdytą bendrininkų grupėje, kurį padarė būdamas recidyvistu, anksčiau buvo teistas devynis kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat atliko ir laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, tačiau, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia M. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, M. K. kriminalinė istorija yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, iš darbinių pajamų dengia finansinius įsipareigojimus, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, taip pat lanko įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Priešingai – nuteistasis 2020 m. kovo 13 d. šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles – turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą - mobilaus ryšio telefoną, už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja, todėl pritartina Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia abejoti pakankama nuteistojo pažangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kas vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia M. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – jau anksčiau minėta kriminalinė istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja; iš savo ankstesnių patyrimų nepasimoko; gali būti manipuliatyvus, apie save stengiasi sudaryti išimtinai socialaus žmogaus įspūdį; įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo; savitvardos problemų galvoja, kad neturi ir yra labai ramus, tačiau nusikaltimų pobūdis yra smurtinis ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, juolab, teigia, kad išgėręs gali būti agresyvus; kalbant apie esamas problemas nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, taipogi dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio įtaką, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; nemato reikalo suvaržyti savo elgesio dėl naudos kitiems nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 70 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio 2019 m. lapkričio 19 d. atlikto vertinimo sumažėjo vos keturiais svertiniais balais ir rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius (25 balai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama M. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo M. K. skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-231 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-231 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.