- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- T-1422-753/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00512-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- V. P.
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. P. 2021 m. liepos 22 d. prašymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2015 m. vasario 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 4 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010 m. balandžio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta galutine subendrinta ir neatlikta 2 m. 8 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausme, ir V. P. paskirta subendrinta bausmė – 6 m. 8 mėn. 6 d. (šešeri metai aštuoni mėnesiai šešios dienos) laisvės atėmimo ir 543,04 Eur (kas atitinka 1875 Lt) dydžio bauda (2 t., b. l. 74-84).
2015 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas (2 t., b. l. 116-119).
Teisme gautas nuteistojo V. P. prašymas, kuriuo jis prašo peržiūrėti jo bylą pagal naujus BK pakeitimus ir sušvelninti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 ir 4 dalys numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.
Nuteistojo V. P. prašymas yra labai nekonkretus, nėra aišku, kokius naujus BK pakeitimus jis prašo taikyti.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, kurios 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. O šio straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti pakeitimai savaime nereiškia, kad įstatymų leidėjas taip palengvino nuteistojo teisinę padėtį, kad teismas privalo nuteistajam V. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes bausmės vykdymo atidėjimas, kaip ir ankstesnėje straipsnio redakcijoje, priklauso būtent nuo teismo diskrecijos. Paskutinės V. P. veikos padarymo metu taip pat galiojo BK 75 straipsnio nuostatos. 2015 m. vasario 4 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. P. atžvilgiu teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, padarė teistumui neišnykus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, kas rodė, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nedarantis tinkamų išvadų, daro naujus nusikaltimus. Nuosprendžiu V. P. skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo kvestionuoti tokio priimto sprendimo ir iš naujo svarstyti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, nes nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio pakeitimai nelaikytini baudžiamąją atsakomybę švelninančiu ar kitaip nuteistojo V. P. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistasis V. P. gali kreiptis su prašymu į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją dėl taikymo jo atžvilgiu lygtinį paliedimą iš pataisos įstaigos.
Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu nėra įsigaliojusių jokių naujų BK pakeitimų, kurie naikintų veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu palengvintų V. P. teisinę padėtį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo, todėl V. P. prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 362¹ ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
nuteistojo V. P. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.