- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-138-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00166-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės TruMet bankroto administratorės mažosios bendrijos In Solidum atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės TruMet kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
2. BUAB TruMet bankroto administratorė pateikė 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykusiam BUAB TruMet kreditorių susirinkimui nutarimo projektą, kuriuo siūlė padidinti administravimo išlaidų sąmatą 2 993,94 Eur suma, nurodydama, kad šią sumą sudaro R. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 7 d. nutartimi iš BUAB TruMet administravimui skirtų lėšų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat bankroto administratorė siūlė nustatyti administravimo išlaidų mokėjimų eilę ir tvarką: pirma, apmokamos ūkio išlaidos, pagal jas pagrindžiančius apskaitos dokumentus; antra, atlyginimo administratoriui mokėjimas; trečia, einamųjų mokesčių mokėjimas pagal galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus; ketvirta, apmokėjimas už juridines paslaugas; penkta, priteistos bankroto proceso metu iš administravimo lėšų sumos už juridines paslaugas, dėl administratoriaus teismui pateiktų ieškinių ir vykdymo išlaidos.
3. 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvykęs BUAB TruMet kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nepritarė bankroto administratorės pasiūlymui dėl administravimo išlaidų papildomos sąmatos patvirtinimo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo.
4. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teisme gautas BUAB TruMet bankroto administratorės skundas, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, išnagrinėti skundą iš esmės ir patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių nepatvirtintą administravimo išlaidų papildomą 2 993,94 Eur sąmatą bei administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad 2 993,94 Eur administravimo išlaidos nebuvo planuotos ir numatytos, o atsirado pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms. Prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėja nurodė, kad jis praleistas dėl jos klaidos ir atsiradusių techninių nesklandumų jungiantis prie EPP sistemos, norint įkelti dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų galėjo būti paduotas iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., tačiau pareiškėja jį padavė tik 2018 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pasak teismo, pareiškėja pati sušaukė susirinkimą, suplanavo jo darbotvarkę ir žinojo apie kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, todėl jos nurodyta aplinkybė, kad terminą praleido dėl savo klaidos ir techninių nesklandumų, nevertintina kaip svarbi priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes toks vertinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 3 dalies nuostatų.
7. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, pradėjęs juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, administravimą, reikšdamas ieškinį teisme (ar gindamasis nuo pareikšto reikalavimo), privalo įvertinti savo poziciją ir spręsti, ar toliau ją palaikyti byloje. Bankroto byla atsakovei iškelta 2015 m. gegužės 11 d., nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, inicijavo kelis teisminius ginčus (R. K., D. Ą., J. K. atžvilgiu), dėl kurių buvo stabdomos įmonės bankroto procedūros. Iki šiol daugelis šių ginčų baigėsi sprendimais, nepalankiais juos inicijavusiai bendrovei, atstovaujamai bankroto administratorės. Pasak teismo, akivaizdu, kad dėl teisminių ginčų gali padidėti išlaidos, kurios turėtų būti apmokamos iš bankroto administravimo lėšų, tačiau bankroto administratorius, reikalaudamas, kad administravimo išlaidos būtų padidintos, turi pagrįsti šį būtinumą, t. y. tiesiogiai susieti jo prašomų skirti lėšų dydį su konkrečiais darbais, kadangi tokios išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių finansiniai reikalavimai.
8. Teismo vertinimu, bankroto administratorė, prašydama papildomai skirti administravimo išlaidoms 2 993,94 Eur ir kartu patvirtinti administravimo išlaidų mokėjimo eilę, pagal kurią teisminį ginčą pagal administratorės ieškinį laimėjusi šalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą gautų paskutiniąja eile, visiškai nepagrindė administravimo išlaidų padidinimo būtinumo. Be to, pasak teismo, pagal skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį nėra pagrindo spręsti, kad bankroto administratorė būtų pateikusi kreditoriams svarius argumentus dėl inicijuotų ginčų ir nepalankių bendrovei sprendimų skundimo būtinybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja MB In Solidum atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Papildomų administravimo išlaidų atsiradimą lėmė pareiškėjos veiksmai, kurie susiję su bankroto proceso administravimu, todėl R. K. naudai priteistos bylinėjimo išlaidos pagal savo prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidas. Šios 2 993,94 Eur administravimo išlaidos nebuvo planuotos ir nebuvo patvirtintos kaip administravimo išlaidos. Pareiškėja pagrindė šių išlaidų būtinumą – pateikė teismų procesinius sprendimus, kuriais jos priteistos.
9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja privalėjo pateikti kreditoriams svarius argumentus dėl inicijuotų teisminių ginčų ir nepalankių sprendimų skundimo būtinybės. Paskirtos bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. B. neturi teisinio išsilavinimo ir, kaip prisiėmusi riziką administratorė, bylą vedė pati. R. K. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė bankroto administratorės veiksmai, susiję su bankroto proceso administravimu. Pareiškėjos teisę į administravimo išlaidų atlyginimą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl pareiškėjos inicijuotų teisminių ginčų buvo stabdomos bendrovės bankroto procedūros ir taip didinamos bankroto administravimo išlaidos.
9.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad teisminį ginčą pagal administratorės ieškinį laimėjusi šalis bylinėjimosi išlaidas atgautų paskutiniąja eile. Pareiškėja, prašydama patvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eiliškumą ir tvarką, siekia išvengti nereikalingų ginčų.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl terminą atnaujinti atsisakė. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikia visiškai jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu, todėl skundas ir atskirasis skundas jau vien šiuo pagrindu negali būti tenkinami.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantės bendrovės kreditoriams pateiktas nutarimo projektas, kuriuo prašoma patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą ir siūloma išmokėti šią sumą R. K. paskutine eile po to, kai bus sumokėtas bankroto administratorės atlyginimas, yra ne tik nemotyvuotas, bet ir akivaizdžiai nesąžiningas ne tik R. K., bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Bendrovės kreditoriai net nebuvo informuoti apie 2016-2017 m. teismo iš administravimo lėšų priteistas bylinėjimosi išlaidas, šios sumos kaip papildomos administravimo išlaidos kreditoriams buvo pateiktos tvirtinti tik po to, kai teismas netenkino neteisėto, nepagrįsto ir kreditorių bei trečiųjų asmenų interesams prieštaraujančio prašymo įtraukti teismo priteistas sumas į kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodytos teismų procesiniais sprendimais iš administravimo lėšų priteistos sumos nėra derintos su kreditoriais, jos buvo patirtos dėl pačios apeliantės veiksmų ir prisiimtos rizikos.
10.3. Apeliantė, teikdama kreditoriams tvirtinti papildomą sąmatą ir savo sugalvotą administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, pagal kurią jau priteistos ir išieškomos priverstine tvarka išlaidos, pasak apeliantės, turi būti mokamos paskutine eile, visiškai nepagrindė ir nemotyvavo tokios tvarkos ir eilės. Tokia tvarka ir eilė akivaizdžiai prieštarauja tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės, tiek trečiųjų asmenų interesams ir yra skirta tenkinti išskirtinai apeliantės interesams.
10.4. Apeliantė skunde visiškai nemotyvavo, kokioms konkrečiai ĮBĮ nuostatoms prieštarauja kreditorių susirinkimo sprendimas netvirtinti siūlomos papildomos administravimo išlaidų sąmatos ir šių išlaidų mokėjimo eilės tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netenkinti bankroto administratorės prašymo dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės bei tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai). Pagrindo peržengti skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantės skundą atmetė dviem pagrindais: 1) konstatavęs, kad apeliantė praleido skundo padavimo terminą be svarbių priežasčių ir 2) sprendęs, kad apeliantės prašymas dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos bei eilės nustatymo yra nepagrįstas.
Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti
13. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šis keturiolikos dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, kuriam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės, įskaitant ir galimybę atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalis).
14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. BUAB TruMet kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti – paskutinė skundo padavimo diena buvo 2018 m. rugpjūčio 23 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis), o pareiškėjos skundas EPP sistemoje pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 25 d. Neginčydama, jog praleido skundo padavimo terminą, pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo jį atnaujinti, nurodydama, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos klaidos ir atsiradusių techninių nesklandumų, jungiantis prie EPP sistemų norint įkelti dokumentą. Pirmosios instancijos teismas tokio pareiškėjos prašymo netenkino.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo padavimo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas skundui atmesti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), apeliantė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu pagrįstumo. Vien ši aplinkybė yra pakankama tam, kad apeliantės atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo būtų atmestas.
Dėl skundžiamo nutarimo
16. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB TruMet taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi patvirtinta 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata visam įmonės bankroto proceso laikotarpiui. 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovės supaprastintas bankroto procesas nutrauktas. Nutraukus supaprastintą bankroto procesą, teisė spręsti su administravimo išlaidomis susijusius klausimus, taip pat nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką priklauso kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas; 36 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-129/2018).
17. Apeliantė prašymą patvirtinti papildomą 2 993,94 Eur administravimo išlaidų sąmatą grindžia tuo, kad apeliantės inicijuotoje civilinėje byloje priėmus bankrutuojančiai įmonei nepalankius procesinius sprendimus, iš BUAB TruMet R. K. naudai buvo priteistos būtent tokio dydžio (2 993,94 Eur) bylinėjimosi išlaidos, kurios mokėtinos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad daugelis apeliantės inicijuotų teisminių ginčų baigėsi BUAB TruMet nepalankiais sprendimais, kad apeliantė nepateikė bendrovės kreditoriams reikšmingų argumentų dėl inicijuotų ginčų ir bankrutuojančiai įmonei nepalankių sprendimų skundimo poreikio, kad, prašydama papildomai skirti 2 993,94 Eur bylinėjimo išlaidoms padengti, apeliantė kartu prašo patvirtinti ir administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, pagal kurią bylą laimėjusi šalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą gautų paskutine eile, sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti apeliantės ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti tokį apeliantės prašymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.
18. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų.
19. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi patvirtinta 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata visam BUAB TruMet bankroto proceso laikotarpiui, ir apeliantė, inicijuodama teismo procesą atsakovės R. K. atžvilgiu (ieškinys teismui paduotas 2015 m. gruodžio mėn., apeliacinis skundas – 2016 m. lapkričio mėn.), šį faktą žinojo, todėl turėjo įvertinti, kad bylos pralaimėjimo atveju negalės pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei patvirtinta sąmata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų pagrindusi kreditoriams būtinumą inicijuoti civilinę bylą R. K. atžvilgiu, skųsti bankrutuojančiai įmonei nepalankų teismo sprendimą. Tai, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė bankroto administratorės veiksmai, susiję su bankroto proceso administravimu, nereiškia, kad atlikdama tokius veiksmus apeliantė turi teisę veikti neįvertinusi savo veiksmų galimų pasekmių ir prisiimamos rizikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėja neįrodė, kad jos inicijuoti teisminiai ginčai, kuriuose iš BUAB TruMet R. K. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, buvo būtini tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Pareiškėjos nurodyti teismų procesiniai sprendimai patvirtina tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo R. K. faktą, bet ne pareiškėjos veiksmų, inicijuojant civilinius ginčus, kurie ir lėmė šių išlaidų susidarymą, būtinumą siekiant apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesus.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad, nors apeliantė prašymą patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą grindžia R. K. iš BUAB TruMet priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau, kaip matyti iš apeliantės prašomos patvirtinti administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos, bendrovės bankroto proceso metu iš administravimo lėšų priteistos sumos dėl apeliantės teiktų ieškinių ir vykdymo išlaidos būtų atlyginamos paskutine eile, t. y. tik po to, kai iš šių lėšų būtų apmokėtos ūkio išlaidos, bankroto administratorės atlyginimas ir kitos administravimo išlaidos. Tokia apeliantės kartu su prašymu patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą prašoma patvirtinti administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka leidžia spręsti, kad apeliantė, prašydama patvirtinti papildomą 2 993,94 Eur administravimo išlaidų sąmatą, motyvuojamą poreikiu atlyginti R. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės siekia padidinti bendrą teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, kuri būtų naudojama ne R. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, o pirmiausia kitoms administravimo išlaidoms, įskaitant pačios administratorės atlyginimą, padengti.
21. Apeliantės nuoroda į ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį šiuo atveju neaktuali, nes nurodyta norma nustato bankroto administratoriaus teisę (esant straipsnyje nurodytoms sąlygoms) kreiptis į teismą, prašant priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada, jog apeliantė nepagrindė būtinumo patvirtinti papildomą 2 993,94 Eur administravimo išlaidų sąmatą bei administravimo išlaidų mokėjimo tvarką ir eilę, yra pagrįsta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.