Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, nustatant ją atlikti areštinėje poilsio dienomis (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2017 m. sausio 8 d., apie 13.07 val., Vilniuje, Šeškinės gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,91 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. vakarą, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė rusiškas Kalėdas ir gėrė alkoholį. 2017 m. sausio 8 d., apie 8 val., atsikėlęs toliau gėrė alkoholį. Išgėrė maždaug butelį degtinės. Kadangi pritrūko alkoholio nusprendė nuvažiuoti ir nusipirkti alkoholio parduotuvėje. Važiuodamas Kairėnų gatve link miesto centro pusės, dar neprivažiavus botanikos sodo, nesuvaldė vairuojamo buvusios žmonos seseriai J. B. priklausančio automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nuo kelio. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Pagalvojo, kad atsitrenkė į netoliese esančius betoninius apšvietimo stulpus. Nusprendė važiuoti toliau, nes stulpai nebuvo apgadinti. Šeškinės gatvėje, ties pastatu Nr. 2, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nustatė didesnį kaip 2 promilių girtumą. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 47, 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Makarevičius parodė, kad 2017 m. sausio 8 d., apie 13.04 val., Vilniuje, dirbant kartu su vyr. patruliu N. G., gavo pranešimą, kad iš Kairėnų gatvės Saulėtekio kryptimi važiuoja taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai atsitrenkė į stotelę ir iš įvykio vietos išvažiavo. Važiuodami tarnybiniu automobiliu minėtą automobilį pastebėjo iš Kareivių gatvės įvažiuojant į Ozo gatvę. Paskui minėtą automobilį keliu vilkosi nulaužta medžio šaka. Pasivijo šį automobilį ir jį sustabdė Šeškinės gatvėje, prie pastato Nr. 2. Pagal pateiktus dokumentus, nustatė, kad automobilį „VW Sharan“ vairavo T. J.. Matė, kad automobilio „VW Sharan“ galinis kairys ratas sulankstytas ir kliba, taip pat buvo apgadintos vairuotojo durelės ir kairės pusės šoninis veidrodis. Apgadinimai, jo manymu, buvo neseni, tačiau apie juos paklaustas, T. J. nurodė, kad sugadinimai seni. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus T. J. alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. T. J. pripažino vartojęs alkoholį. Po to T. J. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo tyrimams buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 32).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. sausio 8 d., 13.04 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Kairėnų g., prie Žirgyno, taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stotelę ir pėsčiųjų perėjos stulpą bei nuvažiavo link Saulėtekio, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 3).

T. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. sausio 8 d., apie 13.04 val., Vilniuje, Kairėnų-Ajerų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas bei atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 533-534 ir apgadino kelio ženklą bei automobilį (b. l. 7). Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad T. J. už minėto nusižengimo padarymą buvo skirta 680 Eur bauda (b. l. 6).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. Makarevičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 8 d., apie 13.04 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kairėnų g. link Saulėtekio al., važiuoja taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadino stotelę, stotelės stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino. Apie 13.07 val. nurodytą automobilį pastebėjo Kalvarijų-Karievių-Ozo gatvių sankryžoje važiuojant link Ozo g. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai didindamas greitį, rikiuodamasis į kitą eismo juostą, nerodydamas posūkių važiavo link Ukmergės g., automobilio kairysis galinis ratas klibėjo. Automobilį sustabdė Šeškinės gatvėje, prie pastato Nr. 2. Priėjus prie automobilio pastebėjo, kad automobilis apgadintas (apgadintas vairuotojo pusės šoninis matymo veidrodėlis, vairuotojo pusės durelės sulankstytos, sulenktas galinis vairuotojo pusės ratas). Atidarius automobilio dureles iš karto pasijautė nuo vairuotojo sklindantis alkoholio kvapas. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo T. J., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis (b. l. 8).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio Edgaro Gailiušo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 8 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Kairėnų-Ajerų g. taksi automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kelio ženklą Nr. 533 ir pasišalino iš eismo įvykio vietos link Saulėtekio al., vairuotojas įtariama neblaivus. Atvykus minėtu adresu rado apgadintą kelio ženklą Nr. 533, 534. Minėtas automobilis buvo sulaikytas kitų patrulių Ozo gatvėje, automobilio vairuotojui nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 9).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. sausio 8 d., 13.12 val. T. J. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 37). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 36).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 243/2017(01) matyti, kad T. J. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 8 d., 14 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio (b. l. 39). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 37 (b. l. 40).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra J. B. (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Sharan“ (1998 m.) kaina Lietuvoje yra 1 700 Eur (su PVM) (b. l. 22, 23, 24).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. T. J. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad T. J. vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,91 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis T. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir poveikio priemonėmis sutiko, tačiau prašė teismo sumažinti baudos dydį, kadangi yra neįgalus, šiuo metu neturi darbo, turi finansinių įsiskolinimų antstoliams (b. l. 76, 77).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, būdamas neblaivus ir puikiai suvokdamas savo būklę, vis tiek sėdo už vairo, norėdamas įsigyti daugiau alkoholio, tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis T. J. vieną kartą teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56-64). Teismas atkreipia dėmesį, kad T. J. praeityje jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam 1 mėnesio laikotarpiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, tiek iki nurodyto pažeidimo padarymo, tiek po jo kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. T. J. šiuo metu niekur nedirba, tą patvirtino ir pats kaltinamasis, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 74), SODRA išraše nurodyta, kad jis nuo 2014 m. vykdo individualią veiklą (b. l. 65), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokios veiklos realumą, paties kaltinamojo teigimu, jis turi įsiskolinimų antstoliams. Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 68), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 67, 68). Iš 2017 m. balandžio 28 d. specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog T. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 71). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo T. J. pakaltinamumo.

Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamojo galimybes sumokėti baudą, tiek ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nebus pakankamai efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo įsitikinimu, remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

T. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus bei neabejotinai kelia pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad T. J. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, tačiau dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant T. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui, todėl konfiskuoti transporto priemonę nėra galimybės. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią pirkimo-pardavimo sutarties kopiją automobilis buvo parduotas už 200 EUR (b. l. 30), tačiau tai nėra oficiali automobilio rinkos vertė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vertė yra 1700 EUR (b. l. 22, 23). Nors todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina suma atitinkanti realią rinkos vertę, t. y. 1700 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu T. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. sausio 8 d., 13.07 val. iki 2017 m. sausio 9 d., 11.53 val., t. y. vieną dieną (b. l. 50, 51), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 53) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bylos medžiagoje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus raštas dėl patirtos 119,45 Eur su PVM žalos, atsiradusios dėl kelio ženklų stulpelio su nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 533 ir 534 sutvarkymo darbų Kairėnų- Ajerų g. sankryžoje (b. l. 73). Teismo vertinimu nurodyta žala yra susijusi būtent su kelio ženklų apgadinimu, dėl ko kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka ir šios žalos klausimas turėjo būti sprendžiamas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad šioje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti T. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 8 d., 13.07 val. iki 2017 m. sausio 9 d., 11.53 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Išieškoti iš T. J. valstybės naudai 1700 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) sumą, atitinkančią automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.