- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- TS-54-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 59-93 kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., 54 str. 3 d. (teismas motyvuotai paskyrė mažesnę bausmę) ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 677,71 eurų bauda ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo ir 677,71 eurų dydžio bauda.
Bausmės pradžia - 2012 m. birželio 13 d. Bausmės pabaiga - 2020 m. birželio 13 d.
1/2 bausmės dalį atliko 2016 m. birželio 13 d.
Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gegužės 18 d. - 2 metai 12 mėnesių 25 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. gegužės 18 d. protokolu Nr. 58-20 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-93 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 11 balų, asmuo šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimas padarytas asmenų grupėje, elgesį bausmės atlikimo metu – 6 kartus yra pažeidęs rėžimo reikalavimus, tris kartus baustas, du kartus už necenzūrinių žodžių vartojimą bei nepagarbų elgesį bendraujant su pareigūnais, tik apie pusė metų praėjo nuo paskutinio pažeidimo, vertinant savo elgesį stokoja savikritiškumo bei įžvalgos, į didelę neatliktą bausmės dalį bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo R. M. nuomone, Nutarime nurodyta nuomonė, kad jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nepagrindžiama realiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taip manyti. Priešingai, Nutarime Komisija apie jį faktiškai atsiliepia teigiamai, bet kažkodėl pateikia neigiamą išvadą. Jo nuomone, jis yra nubaustas pakankamai griežtai ir įstatymo nustatytą didžiąją dalį bausmės jau yra atlikęs. Pats faktas, kad paskirtą bausmę realiai atlieka pataisos namuose, jam, kaip asmenybei, padarė didžiulį poveikį visam gyvenimui. Jis yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti ir vengti asmenų, linkusių į nusikaltimus, gyventi dorai ir sąžiningai. Jo manymu, tai įrodo jo teigiamas elgesys pataisos namuose, artimas bendravimas su šeima, darbas pataisos namuose. Komisijos išvada, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nuteistojo nuomone, yra netinkamai interpretuota. Nuteistojo vertinimu, pats faktas, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ginčijo tam tikras aplinkybes, kurias Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs skyrė jam mažesnę bausmę, nei apygardos teismas, negali būti vertinamas kaltės nepripažinimu. Nuteistojo nuomone, svarbiausia yra tai, kad jis nuosprendį gerbia ir sąžiningai vykdo jam paskirtą bausmę, o Komisijos vertinimas, kad jis nepripažįsta kaltės, yra pernelyg griežtas ir nepagrįstas. Taip pat, anot nuteistojo, Komisija rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis vertindama jo elgesį pataisos įstaigoje, nurodydama, jog nuo „...tik apie pusę metų praėjo nuo paskutinio pažeidimo“. Nuteistasis teigia, kad nuo jo paskutinio padaryto pažeidimo praėjo daugiau nei 1 metai 7 mėnesiai, per visą tą laikotarpį jis daugiau nuobaudų neturėjo ir šiuo metu neturi. Nuteistojo vertinimu, tai rodo, kad jis yra pakankamai sąmoningas gyventi ne tik nepažeisdamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, bet ir yra pasiruošęs laikytis kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrų visuomenėje priimtų ir gerbiamų elgesio normų. Taip pat pabrėžia faktą, kad jam jau anksčiau yra taikyti probacijos apribojimai, kurių jis griežtai ir sąžiningai laikėsi ir nei karto jų nepažeidė. Atsižvelgdamas į išdėstytą, prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prašymas paduotas sutinkant, kad lygtinio paleidimo atveju R. M. būtų taikoma intensyvi priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
R. M. Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., 54 str. 3 d. (teismas motyvuotai paskyrė mažesnę bausmę) ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 677,71 eurų bauda ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo ir 677,71 eurų dydžio bauda. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. birželio 13 d.
Svarstydamas klausimą dėl R. M. lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. formaliai atitinka BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. 2 p. nurodytus kriterijus – jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.
Tačiau sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
R. M. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dalyvavo elgesio pataisos programose: naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2016-08-12 iki 2016-09-23 aktyviai dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo“ psichoedukacinėje programoje, lavino streso ir emocijų valdymo įgūdžius. Taip pat jis nemokamai atliko gerbūvio darbus, rodė iniciatyvą gerinant kitų nuteistųjų buitį. Nuteistasis yra motyvuotas užimtumui, dirbo jam pasiūlytą darbą, laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV. Pataisos namuose nuteistasis dirba valgyklos darbininku, įgijo staliaus specialybę, studijuoja siuvėjo specialybę. Už atliekamą darbą gauna atlyginimą, už kurį moka ieškinį. Nuteistojo atžvilgiu pataisos namai turi vykdomųjų raštų 12534 eurų sumai, nuteistasis yra sumokėjęs 896 eurus. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus yra pažeidęs 6 kartus, baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja, 1 kartą buvo skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose. Dėl pažeidimų atsakomybę prisiima, gailisi. Dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo pažymėtina, kad nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos teiginiu, kad nuo paskutinio jo padaryto pažeidimo praėjo tik apie pusę metų, teigdamas, kad paskutinį kartą buvo baustas prieš apytiksliai 1 metus 7 mėnesius. Patikrinus nuteistojo pažeidimų duomenis matyti, kad R. M. paskutinį kartą buvo baustas 2015 m. spalio 19 d. už necenzūrinių žodžių vartojimą, taigi, jis teisus sakydamas, jog nuobaudų neturi 1 metus 7 mėnesius. Tačiau iš nuteistojo pažeidimų duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d. jis padarė pažeidimą – be leidimo užėjo į kambarį, kur buvo atliekama patalpos krata, bet už šį pažeidimą jam nebuvo taikyta nuobauda. Nuteistasis probacijos priežiūrą vertina palankiai, tačiau kai kuriais atvejais nepagarbiai elgiasi su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, jaučiasi neteisingai įvertintas. Nuteistasis išreiškia motyvaciją laikytis nustatytų sąlygų ir nenusikalsti. Motyvacijos pagrindas – galimybė išeiti iš pataisos įstaigos anksčiau nei nustatyta bausmės pabaiga, gyventi su šeima ir puoselėti santykius su artimaisiais bei užsiimti darbine veikla, kas užtikrintų reguliarias pajamas.
Nors aukščiau išvardintos aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. M., tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. R. M. teistas 2 kartus 2012 metais. Prieš tai buvo teistas 2004 metais, buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už padėjimą padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. – gaminimą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad R. M., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, o savo veiksmais bendrininkavo padėdamas padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nors R. M. atžvilgiu kartą jau buvo taikyta probacija ir jos sąlygų jis nepažeidė, tačiau pažymėtina, kad tai nebuvo veiksminga asmens pataisymo priemonė, nes jis vėliau vėl darė nusikaltimus. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad R. M. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, atsižvelgdamas į R. M. vaidmenį ir jo veiksmų mažesnį pavojingumą, lyginant su jo bendrininkais, jam paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali. Šiuo metu R. M. dar yra neatlikęs santykinai didelės dalies paskirtos bausmės – beveik 3 metų iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Šiuo atveju faktas, kad R. M. nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas jo savikritiškumo stokojimas sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu teisingai vertinti savo poelgius ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos daugumos nuomone, kad R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimu priimtas sprendimas yra visiškai pagrįstas faktais ir realiai atitinką esamą situaciją. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 59-93 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. M. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
nutaria:
R. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.