Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-4173-1106/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
e2YT-4173-1106/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Andziulevičiūtė
Pareiškėjas
I. V.
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Advokatai
Ramunė Jatautienė
Civilinė byla Nr. e2YT-4173-1106/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00111-2020-6
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant pareiškėjai I. V., jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina J. V., mirusi 2014 m. rugsėjo 16 d., po savo sutuoktinio J. V. mirties 1994 m. sausio 10 d. priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, pradėdama faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvai santuokos metu buvo įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po J. V. mirties jo sutuoktinė J. V. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad turtas yra jos nuosavybė. J. V. nebuvo sudaręs testamento. Po J. V. mirties J. V. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą – ji liko gyventi tame bute ir jame gyveno iki savo mirties, mokėjo komunalinius mokesčius, priėmė sutuoktinio asmeninius daiktus ir jais naudojosi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu sutinkanti.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Teigė, kad pareiškėjos motina J. V. po savo sutuoktinio J. V. mirties priėmė jo palikimą – liko gyventi santuokos metu įgytame bute, jį tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. V. nedalyvavo, teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoja A. R. paaiškino, jog yra pareiškėjos bendradarbė. Pažinojo pareiškėjos mamą J. V.. Kai jos susipažino, J. V. jau buvo miręs. Patvirtina, kad J. V. visą laiką gyveno tame bute, mokėjo komunalinius mokesčius. I. V. gyveno su savo tėvais, tačiau bute visą namų tvarką organizavo J. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 1973 m. birželio 23 d. susituokė J. V. ir J. D.. Jų dukros – I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimusi (duomenys neskelbtini) J. V. mirė 1994 m. sausio 10 d., J. V. mirė 2014 m. rugsėjo 16 d.

2016 m. rugsėjo 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. V. priėmė palikimą po savo motinos J. V. mirties, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.

2020 m. sausio 6 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės nutarimu atsisakyta priimti I. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties, nes praleistas įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas.

2020 m. sausio 7 d. pažymoje daugiabučio namo bendrijos pirmininkė nurodė, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrijai skolos nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. sausio 10 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jos atstovės paaiškinimai, liudytojos paaiškinimai patvirtina, jog J. V. po savo sutuoktinio J. V. mirties 1994 m. sausio 10 d. per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą šešių mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, išreiškusius jos valią paveldėti sutuoktiniui priklausiusį turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja liko gyventi santuokos metu įgytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė visą butą ir juo rūpinosi. Tokiais savo veiksmais pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka, taip patvirtindama pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių tikrumą. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. V. po savo sutuoktinio J. V. mirties 1994 m. sausio 10 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes - jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2014 m. rugsėjo 16 d., po savo sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. sausio 10 d., mirties priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,37 (penkių eurų 37 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aušra Andziulevičiūtė