- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-965-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43671-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei D. V., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Swedbank, AB, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. jo dukters D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės; gaunamas lėšas uzufrukto tvarka pavesti tvarkyti nepilnametės D. V. motinai D. V.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 706). 2016 m. gruodžio mėnesį ieškovė sužinojo, kad laukiasi atsakovo vaiko. Nuo 2017 m. liepos mėnesio pabaigos, ieškovė nematė atsakovo, o atsakovas taip pat nesidomėjo ieškove, nors žinojo, kad ji laukiasi jo vaiko. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra D. V.. Atsakovas nėra matęs vaiko, nuo pat gimimo juo visiškai nesidomėjo ir šiuo metu nesidomi, visiškai neteikia išlaikymo. Ieškovė turi nuolatinį ir pastovų darbą, dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja–konsultante, gauna minimalų darbo užmokestį. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovei yra mokama vaiko priežiūros išmoka 425 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau šios sumos jai nepakanka išlaikyti vaiką. Pažymėjo, jog ieškovė yra patyrusi dideles išlaidas vaikelio gimimo pasiruošimui ir per pirmąjį dukters gyvenimo mėnesį ji išleido viso 987,20 Eur sumą. Nepilnametei dukrai ir toliau kas mėnesį perkami vitaminai, tepaliukai, higienos prekės, sauskelnės, vaikiškas maistelis ir daug kitų prekių, kurios yra reikalingos dukters poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė savo dukrą išlaiko viena, taip pat gyvena savo motinos M. T. nuomojamame bute, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, turi materialiai prisidėti už teikiamas komunalines paslaugas, maisto aprūpinimą, sauskelnių ir kitų būtinų prekių vaikui pirkimą, akivaizdu, kad jos gaunamos 425 Eur sumos neužtenka. Be to, ieškovė viena augina ir kitą nepilnametę dukrą – Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), prie kurios išlaikymo prisideda dukros tėvas P. M., ir kurio atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr.0157/15/01394, dėl išlaikymo išieškojimo pas antstolį I. G.. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, negu jos, todėl dukros išlaikymui prašė priteisti iš tėvo po 350 Eur sumą per mėnesį.
3. Atsakovas M. V. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės; skirti medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę, tikslu nustatyti, ar atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; medicininei tėvystės ekspertizei parodžius neigiamą rezultatą, nustatyti, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko D. V. biologinis tėvas, o D. V. nėra atsakovo duktė; medicininei tėvystės ekspertizei parodžius teigiamą rezultatą, nustatyti nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu; iš ieškovės nepilnamečio vaiko D. V. naudai priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaiko tėvą M. V.; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: mama su vaiku bendrauja porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, nuo 10 val. ryto ir iki tos pačios dienos 20 val. vakaro; prievolę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pripažinti asmenine ieškovės prievole; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.706. (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. V.. Santuokos metu ieškovė jau laukėsi. Kadangi nei vienas būsto neturėjo buvo sutarę jį nuomotis. Būsto nuomos paieškomis užsiėmė atsakovas, buvo sutaręs dėl kelių butų apžiūrėjimo, bet tada ieškovė atsisakė važiuoti rinktis būsto, pareikšdama, kad nuomojami būstai jos netenkina ir ji nori nuosavo būsto, kuriam reikėjo imti kreditą. Atsakovas siūlė ieškovei gyventi jo tėvui priklausančiame name Vilniaus rajone, tačiau ieškovė atsisakė gyventi kaime. Taigi, po santuokos sudarymo šalys kartu gyventi nepradėjo. Atsakovas išvyko dirbti į užsienį, o ieškovė liko gyventi pas savo motiną, vieno kambario bute. Nuo pat dukters gimimo ieškovė neleidžia jos net pamatyti. Ieškovė yra įsižeidusi ir nuolat atsakovą kaltina, kad ją besilaukiančią paliko, tačiau tai yra netiesa. Sužinojęs apie ieškovės nėštumą, ją vedė, iškėlė vestuves iš savo asmeninių lėšų, prisidėjo atsakovo tėvai. Stengėsi ieškoti šeimai tinkamo būsto – siūlė tiek nuomotis, tiek gyventi atsakovo tėvui priklausančioje namo dalyje, tačiau ieškovei jokie variantai neįtiko. Siekdamas uždirbti daugiau pinigų, išvyko dirbti į užsienį. Vaiko niekada neišsižadėjo. Ieškovės nėštumo metu davė jai nemažai pinigų, vien apie 1 500 Eur gydytojų paslaugoms apmokėti. Ieškovei esant nėščiai, maždaug liepos mėnesį, važiavo supirkti vaikui reikalingų daiktų – nupirko sauskelnių, drabužėlių, buteliukų, paklotų, už pirkinius mokėjo atsakovas. Šalių santykiai buvo gana įtempti, tačiau nėščia žmona ir vėliau gimusiu vaiku atsakovas rūpinosi. Pažymėjo, jog atsakovas ieškovei pervedė pinigų tris kartus: 70 Eur (2017-10-13), 100 Eur (2017-11-09) – juos ieškovė grąžino, bei 750 Eur (2017-11-14). Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovė yra ne kartą atsakovui pareiškusi, kad jis vaikų neturi, kad pirmiausia turi įrodyti savo tėvystę. Ieškovė yra rašiusi, kad už atsakovo ištekėjo tik todėl, kad siekė atkeršyti savo buvusiam vaikinui. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovui kilo abejonių dėl biologinės tėvystės dukros atžvilgiu. Jeigu biologinė ekspertizė patvirtins, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, prašė nustatyti jos gyvenamąją vietą su atsakovu, nes tai geriau atitiktų vaiko interesus, nei gyvenimas su motina. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, prašė priteisti iš motinos vaikui išlaikymą po 190 Eur per mėnesį. Siūlė nustatyti motinos su dukra bendravimo tvarką nurodytą priešieškinyje. Kreditorinius įsipareigojimus Swedbank, AB atsakovas prašė pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, nes šie įsipareigojimai atsirado iki santuokos sudarymo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prievolę prašė pripažinti ieškovės asmenine prievole.
5. Atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, jog ieškovė sutinka tik su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl medicininės ekspertizės – tėvystės nustatymo – skyrimo nesutiko, nes nepilnametis vaikas D. V. yra šalių dukra ir dėl to jokių abejonių nėra. Atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, be to, ir pats save tokiu visada laikė. Ieškovės nuomone, atsakovas tokiu būdu siekia pažeminti ieškovę ir ją dar labiau įskaudinti. Ieškovė neneigė, kad buvo parašiusi įvairaus turinio sms žinučių, tačiau tai buvo pykčio ir nevilties padarinys. Gimus mergaitei ieškovė nesulaukė iš atsakovo dėmesio, todėl ieškovei tokia susiklosčiusi situacija emociškai buvo labai sunki ir sudėtinga. Su atsakovo reikalavimu nuginčyti tėvystę dukros atžvilgiu ieškovė kategoriškai nesutiko. Dėl mažametės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ieškovė taip pat nesutiko, nes šis atsakovo reikalavimas yra piktybiškai pareikštas prieš ieškovę. Atsakovas visiškai nesugebėtų pasirūpinti šalių dukra, jis nėra pasirengęs tėvystei. Šalių mažametė dukra yra dar kūdikis, kuris yra prisirišęs prie motinos, maitinamas motinos pienu. Geriausius vaiko interesus atitiks jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Nurodė, kad ieškovė sutiktų, kad atsakovas bendrautų su dukra kas antrą mėnesio sekmadienį po 1-2 val. laiko. Ieškovė kategoriškai nesutiko, kad atsakovas tokio amžiaus kūdikį išsivežtų iš jos namų, ir kad mergaitė liktų be motinos priežiūros. Atsakovas su vaiku, iki vaikui sukaks 3 metukai, gali vykti tik kartu su motina. Ieškovė prašė vadovautis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktu atsiliepimu į priešieškinį, kuriame nurodyta, kad iki santuokos sudarymo esamos skolos būtų laikomos asmenine ieškovės prievole, o po santuokos sudarymo iki nutraukimo, susidariusi skola turi būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole.
6. Trečiasis asmuo Swedbank, AB (toliau – Bankas) atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja atsakovo reikalavimui dėl prievolių Bankui pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
7. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iki santuokos sudarymo esamos skolos būtų laikomos asmenine ieškovės prievole, o po santuokos sudarymo iki nutraukimo, susidariusi skola turi būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole.
8. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (jo teisių ir pareigų perėmėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), sesute Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), močiute M. T. ir jos vaikais gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas suremontuotas, švarus, tvarkingas. Mažametė D. kol kas miega vežimėlyje, tačiau motina žada įsigyti kūdikio lovelę, bute yra kuklūs reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. 2017-11-13 akte Nr.A715-5922/17 (2.13.2.17-AD15) nurodyta, kad ieškovės šeimos buities sąlygos yra kuklios, tačiau 1 kambario butas švarus, tvarkingas, namuose šilta, virtuvėje gaminamas maistas.
9. Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (jo teisių ir pareigų perėmėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovo teigimu nuo pat dukters gimimo ieškovė jam neleidžia jos pamatyti. Pasak atsakovo, jis rūpinosi nėščia žmona ir vėliau gimusiu vaiku, tačiau su ieškove jam nebuvo įmanoma gyventi, nes ji atsisakė gyventi kartu, kėlė neįgyvendinamus reikalavimus dėl būsto įsigijimo. Atsakovo nuomone, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaiko interesų jau vien todėl, kad motina pažeidžia vaiko teises matytis ir bendrauti su tėvu bei artimais giminaičiais. Pasitvirtinus tėvystei, atsakovas prašys teismo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš ieškovės dukros išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo nustatyta, kad jis gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), vieno aukšto name su visais patogumais. Namas erdvus ir pilnai įrengtas. Atsakovas turi atskirą kambarį, kuriame yra paruošti vaikui skirti daiktai – lovytė, staliukas, kėdutė, spintelės, žaislai. Spintoje yra sudėti vaikiški drabužiai. Kambarys jaukus ir tvarkingas. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jo pajamos sudaro 800–1000 Eur. Skyrius sutiko su tuo, kad ieškovė, drausdama atsakovui bendrauti su vaiku, pažeidinėja jo ir vaiko teises, taip pat sutiko su tuo, kad atsakovo buities gyvenimo sąlygos galimai yra geresnės, negu ieškovės, bet išvardintų aplinkybių nepakanka tam, kad nustatyti mažamečio vaiko (5 mėnesių kūdikis) gyvenamąją vietą su tėvu, kuris iki šiol net nė karto nėra matęs savo dukros. Nėra duomenų, kad vaikui gyvenant su motina gresia pavojus, gyvenant netinkamose gyvenimo sąlygose. Skyrius nepalaikė atsakovo prašymo nustatyti mažametės dukters D. V. gyvenamąją vietą su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp atsakovo M. V. ir ieškovės D. V. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 706, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę – V.; nustatė nepilnametės dukros D. V. gyvenamąją vietą su motina D. V.; priteisė iš M. V. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai D. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017-12-04, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo; nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai D. V.; sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; nustatė atsakovo M. V. bendravimo su nepilnamete dukra D. V. tvarką: 1.Iki šalių dukrai sukaks treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai. Tėvas su dukra bendrauja 2 dienas per savaitę, dukros gyvenamojoje vietoje ar šalims sutarus kitoje vietoje po 2 val. (viso per savaitę 4 val.), atsižvelgdamas į jos miego bei maitinimo režimą; 2.Tėvas su dukra bendrauja porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį po 5 val. (viso 10 val.), dalyvaujant vaiko motinai, dukros gyvenamojoje vietoje ar šalims sutarus kitoje vietoje; 3.Apie planuojamą bendrauti konkrečią dieną tėvas privalo informuoti vaiko motiną el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki planuojamos bendrauti dienos; 4. Šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečio vaiko D. V., poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečio vaiko pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su M. V. tvarką; nustatė, kad po santuokos nutraukimo asmenines prievoles Swedbank, AB, iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovas M. V.; nustatė, kad prievolės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laikytinos asmeninėmis ieškovės D. V. prievolėmis atsakovo M. V. atžvilgiu; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai pripažįsta, jog yra kalti dėl santuokos iširimo, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
12. Teismas, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad atsakovas yra nepilnametės D. V. tėvas ir pagrindo abejoti dėl vaiko gimimo liudijime nurodyto įrašo apie tėvą, nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo reikalavimą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo atmetė.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą dabartiniu laikotarpiu nustatyti su motina D. V.. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad, šalių dukrai šiuo metu yra 11 mėnesių, ji maitinama motinos pienu. Tokio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos. Nuo pat gimimo šalių dukra gyvena kartu su ieškove, kuri ja nuolat rūpinasi ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas kaip nors pažeistų vaiko interesus.
14. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo tvarka su dukra D., joje padarius atitinkamus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.).
15. Teismas sprendė, kad nepilnametės dukros D. V., kuriai šiuo metu yra vienuolika mėnesių, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 400 Eur, iš kurių po 300 Eur turėtų skirti vaiko tėvas M. V. ir po 100 Eur turėtų skirti motina D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017-12-04, iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vartojimo kreditus paėmė iki santuokos sudarymo ir nesant byloje ginčo dėl prievolės pobūdžio, po santuokos nutraukimo prievoles Swedbank, AB pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis (CK 3.110 str.). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas M. V. nedeklaravo/nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), sprendė, jog pagrindo pripažinti atsakovo solidariai atsakingu pagal prievoles SĮ „Vilniaus miesto būstas” nėra, todėl visas prievoles SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laikė ieškovės D. V. asmeninėmis prievolėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 sprendimą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – materialinį išlaikymą D. V. sumažinti iki 200 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Ieškovei D. V. neatvykus su dukra į ekspertizės įstaigą atlikti teismo paskirtos medicininės–biologinės ekspertizės, kuria turėjo būti nustatyta, ar atsakovas yra nepilnametės D. V. tėvas, teismas atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmetė, nepagrįstai remdamasis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog vaiko motina (ieškovė) ir atsakovas kartu praktiškai negyveno (ir negyvena), bendrai vaiko neauklėja, atsakovas vaiko neišlaikė, tik prisidėjo prie kūdikiui būtinų daiktų pirkimo. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad egzistuoja įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, negalima. Be to, CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, šį įrodymų vertinimą pagal analogiją galima taikyti ir tėvystės nuginčijimo bylose.
17.2. Apelianto darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 543,25 Eur neatskaičius mokesčių. Kadangi apeliantas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jam mokami komandiruotpinigiai, todėl teismo sprendime paminėtos pajamos – 800–1000 Eur yra bendros. Pagal CPK 739 straipsnį, iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, išieškoti negalima. Atsakovas sutiko su 200 Eur per mėnesį išlaikymo suma.
Atsiliepimas
18. Ieškovė D. V. atsiliepimu prašo atsakovo M. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
18.1. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė, praleidęs CPK 307 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
18.2. Atsakovas M. V. netinkamai ir nepagrįstai pateikęs apeliacinį skundą, nenurodė ir nepateikė pagrįstu įrodymų, kodėl teismas turi sumažinti arba pakeisti priteistą išlaikymo sumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
19. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo ieškovės D. V. dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini) priteisimo.
20. Bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo M. V. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini), remiantis įrašu dėl santuokos sudarymo, atsakovas M. V. buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) gimusios D. V. tėvu. Remiantis 3.140 str. 1 d. jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.
21. Pirmosios instancijos tėvas taip pat konstatavo, kad teismui 2018 m. vasario 28 d. nutartimi paskirus medicininę-biologinę ekspertizę, siekiant nustatyti ar atsakovas M. V. yra vaiko tėvas, ieškovė su vaiku du kartus atsisakė vykti į paskirtą teismo ekspertizę, motyvuodama, kad jeigu ekspertizę patvirtins, jog vaikas yra atsakovo, tai jo šeima sieks atimti vaiką iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra vaiko tėvas, vertindamas kitus byloje surinkus įrodymus – faktą, kad ieškovė susitikinėjo su atsakovu, kartu šventė Naujuosius -2017 metus, atsakovas skyrė jos gydymui nėštumo metu apie 1500 Eur, kartu važiavo nupirkti vaikui reikalingų daiktų. Konflikto metu parašytas nepagarbaus turinio žinutės teismas įvertino, kaip ieškovės emocinės būsenos dėl konflikto išrašką, norą įskaudinti atsakovą dėl jo abejingumo jos ir vaikui. Teismas pažymėjo, kad iš žinučių turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas nėra vaiko tėvas ir konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog labiau yra tikėtina, kad ieškovės dukros tėvas yra atsakovas M. V..
22. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
23. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
24. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas; vaiko motina ieškovė D. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; pareiškime nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu atsakovas M. V. negalėjo pateikti įrodymus, kad jis nėra vaiko tėvas; dėl medicininės ekspertizės ieškovė pasisakė dar kartą, kad medicininės ekspertizės nedarė ir nedarys, tam, kad atsakovo motina neatimtu iš jos dukros. Pareiškė, kad ji turėjo lytinius santykius su atsakovu 2016 m. gruodžio 17 d. jo automobilyje, po kurių gimė jų dukra; ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas pateiktų įrodymus, kad 2016 m. gruodžio 17 d. jie nebuvo kartu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovės dukros D. jis nematė nuo jos gimimo, nes ieškovė neleidžia; teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku nevykdoma.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės paneigia vaiko kilmės nustatymo prezumpciją pagal įrašą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos. Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo susitikinėjo epizodiškai, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Šalys susituokė po to, kai ieškovė pareiškė, jog pastojo nuo atsakovo (ieškovė nurodė, kad pasakė apie neštumą 2016 m. gruodžio mėn., atsakovas - 2017 m. sausio mėn.). Po santuokos sudarymo ieškovė su atsakovu kartu neapsigyveno, nes atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Taigi byloje nėra duomenų apie šalių bendrą gyvenimą ir bendrą vaiko auklėjimą iki santuokos ar po santuokos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovė jam pareiškė, kad ištekėjo, norėdama atkeršyti savo buvusiam vaikinui; tarp ieškovės siustų nepagarbaus pobūdžio žinučių yra ir 2017-11-05 žinutė, kurioje ieškovė rašo: „O dabar kad vaiką pamatyti tu man atneši įrodymus kad čia tavo vaikas, kol tu neatneši dokumentų iš dnr kad čia tavo vaikas ir tau teismas nepadės vaiko tu nepamatysi“. Toks ieškovės pareiškimas kartu su kategorišku atsisakymu vykti į DNR ekspertizę, motyvuojant, kad jeigu ekspertizė nustatytų, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, atsakovo šeima atimtų vaiką, parodo atsakovo abejonių dėl tėvystės pagrįstumą ir suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje dėl išskirtinių faktinių bylos aplinkybių paminėta tėvystės nustatymo prezumpcija negali būti taikoma. Nesant prezumpcijos, kurios pagrindu ieškovės dukros D. tėvu į jos gimimo liudijimą buvo įrašytas atsakovas, ir ieškovei atsakius nuo DNR ekspertizės, vaiko kilmė nustatoma pagal byloje surinktus kitus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu surinktų byloje kitų įrodymų nepakanka tam, kad pripažinti atsakovą ieškovės vaiko tėvu.
26. Dėl ieškovės pareiškimo apie lytinių santykius su atsakovu teisėjų kolegija išaiškina, kad, kaip jau paminėta, byloje dėl tėvystės nustatymo esminę reikmę turi moksliniai įrodymai (ekspertizės išvada); šalims atsisakius nuo ekspertizės, vertinami bendro gyvenimo ir bendro vaiko auklėjimo faktai. Faktai, kada ir kur šalys turėjo lytinius santykius, tokios kategorijos bylose neturi reikšmės ir neįrodinėjami. Ieškovei dar kartą išaiškintina DNR ekspertizės reikmė bylose dėl tėvystės nustatymo.
27. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Nagrinėjamoje byloje svarstytina, ar tarp atsakovo ir ieškovės vaiko užsimezgė tėvo ir vaiko ryšys, ar tėvystės nuginčijimas pakenks vaiko interesams; byloje taip pat svarstytina, ar yra galimybė patraukti trečiuoju asmeniu kitą potencialų vaiko biologinį tėvą.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko šalių ginčo dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo esmė liko neatskleista, todėl teismo sprendimo dalis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo priteisimo panaikinti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.